Ar Lietuva išaugo iš „investicijų kolonijos“ kelnių?
Pirmiausia svarbu suprasti, kad ši diskusija – grynai teorinė. Po „Achmea“ sprendimo buvusio investicijų apsaugos režimo niekas nebesugrąžins. Taigi, galimas Seimo sprendimas atidėti Susitarimo ratifikavimą atliks nebent „kompreso numirėliui“ vaidmenį.
Be to, apgailestavimai dėl ESTT precedento ir Susitarimo labiau primena senų laikų nostalgiją nei kalba apie realų neigiamą poveikį investuotojų teisėms ar investicinei aplinkai Lietuvoje. Mūsų vertinimu, naujasis ES lygmeniu formuojamas režimas yra naudingas ir palankus investuotojams bei investiciniam klimatui. Toliau – keletas svarbiausių argumentų.
Gerina Lietuvos investicinį klimatą
ES valstybės Susitarimu numatė, jog investiciniai ginčai nuo šiol bus sprendžiami tik ES narių nacionaliniuose teismuose. Tai anaiptol nėra bloga naujiena investuotojams. Priešingai, kaip euras sukuria daugiau stabilumo ir nuspėjamumo investicinei aplinkai, taip vieningas ES teisės taikymas stiprina investuotojų pasitikėjimą Lietuva.
Vieningo ES teisės taikymo užtikrinimas buvo pagrindinis argumentas, kodėl ESTT Didžioji Kolegija (visi ESTT teisėjai) priėmė sprendimą, sukūrusį „Achmea“ precedentą. Arbitražas yra puikus būdas spręsti komercinius ginčus, tačiau arbitrai neturi galimybės kreiptis į ESTT, užtikrinantį vienodą ir harmoningą ES teisės aiškinimą. Todėl užsienio arbitrai, sprendžiantys investicinį ginčą ir neturintys ES teisės taikymo patirties, ES teisę galėjo interpretuoti ir taikyti klaidingai.
Tuo pačiu pažymėtina, kad arbitražo teismų sprendimai, priešingai nei nacionalinių teismų spendimai, neturi precedento galios. Tai reiškia, kad investuotojas negalėjo tikėtis, jog vieno arbitražo teismo išaiškinimais vadovausis kitas arbitražo tribunolas, sprendžiantis panašių aplinkybių ginčą. Tai smarkiai mažino galimybes prognozuoti, kaip viena ar kita ES teisės nuostata bus interpretuojama skirtingų arbitražo tribunolų.
Nebeliks vietinių investuotojų diskriminacijos
Įsigaliojus Susitarimui bus užtikrintos vienodos Lietuvos ir kitų ES investuotojų procedūrinės teisės investicinį ginčą spręsti atitinkamos šalies nacionaliniuose teismuose. Investicinis arbitražas sulaukia nemažai kritikos ir dėl skirtingos užsienio ir vietinių investuotojų teisių apimties. Užsienio investuotojams suteikus galimybę pasirinkti, ginčus spręsti nacionaliniame teisme ar arbitražu, vietiniai investuotojai tokio pasirinkimo neturi, o tai lemia privilegijuotą užsienio investuotojo padėtį. Dėl to eilė vakarų šalių, tarp jų JAV, Australija ir ES linksta įtvirtinti nacionalinių teismų pirmenybę spręsti investicinius ginčus.
Pavyzdžiui, Europos Parlamentas 2015 m. savo rekomendacijose Europos Komisijai dėl derybų dėl Transatlantinės Prekybos ir Investicijų Partnerystės (TTIP), Komisiją ragino, užtikrinti nacionalinių užsienio investuotojų lygybę prieš užsienio investuotojus ir numatyti, jog ginčai kylantys iš TTIP būtų sprendžiami nacionaliniuose teismuose, o ne arbitraže.
Atsisveikinimas su istoriniu reliktu
Galiausiai, Susitarimo pagalba bus atsisveikinta su istoriniu reliktu darančiu vis labiau anachronistinį skirtumą tarp „Rytų“ ir „Vakarų“ Europos. Ekonomiškai ir verslo aplinkos požiūriu ši takoskyra yra tik fikcija. Lietuva ir kitos „Rytų bloko“ šalys jau kurį laiką aplenkė daugelį „Vakarų“ šalių pagal verslo aplinką matuojančius indeksus.
Dvišalės investicijų sutartys tarp Europos valstybių buvo daugiausiai sudaromos devintajame dešimtmetyje. Jų tikslas buvo apsaugoti Vakarų Europos investuotoją, tuo metu teisiškai ir ekonomiškai nepažengusioje, nestabilioje ir sunkiai prognozuojamoje Rytų Europoje. Prisijungus prie ES šios šalys tapo ES bendrosios rinkos, grįstos laisvu kapitalo judėjimu, įsisteigimo laisve bei nediskriminavimo, teisinio tikrumo ir teisėtų lūkesčių apsaugos principais, dalimi.
Atitinkamai, ES užtikrinant vieningą teisinį reguliavimą visoms ES įmonėms, norinčioms investuoti kitoje ES valstybėje, investicijų apsaugos sutartys tik be reikalo dubliavo ES teisinį reguliavimą. Todėl galima pasidžiaugti, jog naujajam Seimui ratifikavus Susitarimą bus atsisveikinta su šiuo istoriniu reliktu, grįstu seniai nebetinkančia nuostata, jog Rytų Europos valstybės negali užtikrinti tinkamos investicijų apsaugos Vakarų Europos investuotojui.
Šis komentaras - atsakymas į Rolando Valiūno straipsnį „Lietuvos investuotojai dar nežino, ką jiems paruošė ES“
Komentaro autoriai - Vilius Bernatonis, advokatų kontoros „TGS Baltic“ vadovaujantysis partneris ir teisininkė Patricija Rukštelytė
