Ar Lietuva išaugo iš „investicijų kolonijos“ kelnių?

Publikuota: 2020-12-21
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
svg svg
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
TGS Baltic vadovaujantysis partneris

2020 m. gegužės 5 d. ES valstybės, įskaitant Lietuvą, pasirašė tarptautinį susitarimą nutraukti tarpusavio dvišales investicijų apsaugos sutartis. ES Teisingumo Teismas (ESTT) dar 2018 metais „Achmea“ byloje konstatavo, kad tarp ES valstybių sudarytos dvišalės investicijų apsaugos sutartys prieštarauja ES teisei. Po šio ESTT sprendimo dvišalės investicijų apsaugos sutartys tarp ES valstybių narių nebegali būti įgyvendinamos, taigi, Susitarimu sureguliuojamos šio precedento teisinės pasekmės. Artėjant Susitarimo ratifikavimui, viešumoje kilo diskusija dėl tariamos naudos, kurią investuotojams teikė ankstesnis investicijų apsaugos režimas, galiojęs iki ESTT sprendimo.

Pirmiausia svarbu suprasti, kad ši diskusija – grynai teorinė. Po „Achmea“ sprendimo buvusio investicijų apsaugos režimo niekas nebesugrąžins. Taigi, galimas Seimo sprendimas atidėti Susitarimo ratifikavimą atliks nebent „kompreso numirėliui“ vaidmenį.

Be to, apgailestavimai dėl ESTT precedento ir Susitarimo labiau primena senų laikų nostalgiją nei kalba apie realų neigiamą poveikį investuotojų teisėms ar investicinei aplinkai Lietuvoje. Mūsų vertinimu, naujasis ES lygmeniu formuojamas režimas yra naudingas ir palankus investuotojams bei investiciniam klimatui. Toliau – keletas svarbiausių argumentų.

Gerina Lietuvos investicinį klimatą

Nemokami naujienlaiškiai į savo el. pašto dėžutę:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

ES valstybės Susitarimu numatė, jog investiciniai ginčai nuo šiol bus sprendžiami tik ES narių nacionaliniuose teismuose. Tai anaiptol nėra bloga naujiena investuotojams. Priešingai, kaip euras sukuria daugiau stabilumo ir nuspėjamumo investicinei aplinkai, taip vieningas ES teisės taikymas stiprina investuotojų pasitikėjimą Lietuva.

Vieningo ES teisės taikymo užtikrinimas buvo pagrindinis argumentas, kodėl ESTT Didžioji Kolegija (visi ESTT teisėjai) priėmė sprendimą, sukūrusį „Achmea“ precedentą. Arbitražas yra puikus būdas spręsti komercinius ginčus, tačiau arbitrai neturi galimybės kreiptis į ESTT, užtikrinantį vienodą ir harmoningą ES teisės aiškinimą. Todėl užsienio arbitrai, sprendžiantys investicinį ginčą ir neturintys ES teisės taikymo patirties, ES teisę galėjo interpretuoti ir taikyti klaidingai.

Tuo pačiu pažymėtina, kad arbitražo teismų sprendimai, priešingai nei nacionalinių teismų spendimai, neturi precedento galios. Tai reiškia, kad investuotojas negalėjo tikėtis, jog vieno arbitražo teismo išaiškinimais vadovausis kitas arbitražo tribunolas, sprendžiantis panašių aplinkybių ginčą. Tai smarkiai mažino galimybes prognozuoti, kaip viena ar kita ES teisės nuostata bus interpretuojama skirtingų arbitražo tribunolų.

Nebeliks vietinių investuotojų diskriminacijos

Įsigaliojus Susitarimui bus užtikrintos vienodos Lietuvos ir kitų ES investuotojų procedūrinės teisės investicinį ginčą spręsti atitinkamos šalies nacionaliniuose teismuose. Investicinis arbitražas sulaukia nemažai kritikos ir dėl skirtingos užsienio ir vietinių investuotojų teisių apimties. Užsienio investuotojams suteikus galimybę pasirinkti, ginčus spręsti nacionaliniame teisme ar arbitražu, vietiniai investuotojai tokio pasirinkimo neturi, o tai lemia privilegijuotą užsienio investuotojo padėtį. Dėl to eilė vakarų šalių, tarp jų JAV, Australija ir ES linksta įtvirtinti nacionalinių teismų pirmenybę spręsti investicinius ginčus.

Pavyzdžiui, Europos Parlamentas 2015 m. savo rekomendacijose Europos Komisijai dėl derybų dėl Transatlantinės Prekybos ir Investicijų Partnerystės (TTIP), Komisiją ragino, užtikrinti nacionalinių užsienio investuotojų lygybę prieš užsienio investuotojus ir numatyti, jog ginčai kylantys iš TTIP būtų sprendžiami nacionaliniuose teismuose, o ne arbitraže.

Atsisveikinimas su istoriniu reliktu

Galiausiai, Susitarimo pagalba bus atsisveikinta su istoriniu reliktu darančiu vis labiau anachronistinį skirtumą tarp „Rytų“ ir „Vakarų“ Europos. Ekonomiškai ir verslo aplinkos požiūriu ši takoskyra yra tik fikcija. Lietuva ir kitos „Rytų bloko“ šalys jau kurį laiką aplenkė daugelį „Vakarų“ šalių pagal verslo aplinką matuojančius indeksus.

Dvišalės investicijų sutartys tarp Europos valstybių buvo daugiausiai sudaromos devintajame dešimtmetyje. Jų tikslas buvo apsaugoti Vakarų Europos investuotoją, tuo metu teisiškai ir ekonomiškai nepažengusioje, nestabilioje ir sunkiai prognozuojamoje Rytų Europoje. Prisijungus prie ES šios šalys tapo ES bendrosios rinkos, grįstos laisvu kapitalo judėjimu, įsisteigimo laisve bei nediskriminavimo, teisinio tikrumo ir teisėtų lūkesčių apsaugos principais, dalimi.

Atitinkamai, ES užtikrinant vieningą teisinį reguliavimą visoms ES įmonėms, norinčioms investuoti kitoje ES valstybėje, investicijų apsaugos sutartys tik be reikalo dubliavo ES teisinį reguliavimą. Todėl galima pasidžiaugti, jog naujajam Seimui ratifikavus Susitarimą bus atsisveikinta su šiuo istoriniu reliktu, grįstu seniai nebetinkančia nuostata, jog Rytų Europos valstybės negali užtikrinti tinkamos investicijų apsaugos Vakarų Europos investuotojui.

Šis komentaras - atsakymas į Rolando Valiūno straipsnį „Lietuvos investuotojai dar nežino, ką jiems paruošė ES“

Komentaro autoriai - Vilius Bernatonis, advokatų kontoros „TGS Baltic“ vadovaujantysis partneris ir teisininkė Patricija Rukštelytė

Autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos pozicija.

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

Tema „Verslo aplinka“
G. Nausėdą teigiamai vertina 60,3% gyventojų, reitinguose kyla A. Anušauskas

Naujausioje reitingų lentelėje į viršų šoko prezidento Gitano Nausėdos populiarumas – jį teigiamai vertina...

Reitingų lentelės viršuje įsitvirtina trys partijos

Reitingų lentelės viršuje įsitvirtina trys partijos – socialdemokratai, konservatoriai ir demokratai, rodo...

Stagliafija – ant nosies, o Lietuvoje dygsta nauji fabrikai Premium

Dėl dvigubo pandemijos ir karo smūgio visame pasaulyje išaugo infliacija ir sulėtėjo ekonomikų augimas.

Pramonė
07:30
Dėl COVID-19 uždarymų ekonomikai vis labiau kosint, Kinijos premjeras paragino dėti daugiau pastangų ją stabilizuoti

Kinijos premjeras Li Keqiangas paragino pareigūnus dėti daugiau pastangų siekiant stabilizuoti antrąją pagal...

Verslo aplinka
2022.05.27
Rumunija ir Lenkija tikisi Švedijos ir Suomijos narystės NATO

Rumunija ir Lenkija tikisi, kad Švedija ir Suomija galės įstoti į NATO, nepaisant Turkijos prieštaravimų,...

Verslo aplinka
2022.05.27
KAM: Baltijos valstybės rengia bendrą gynybos susitarimą 1

Reaguojant į dabartinę saugumo situaciją, Lietuva, Latvija ir Estija rengia Baltijos valstybių gynybos...

Verslo aplinka
2022.05.27
Turkija toliau spaudžia Helsinkį ir Stokholmą imtis „konkrečių veiksmų“

Turkijos užsienio reikalų ministras Mevlutas Cavusoglu penktadienį pareiškė, kad Švedija ir Suomija turi...

Verslo aplinka
2022.05.27
Prie 2022 m. sausį–balandį augusių biudžeto pajamų prisidėjo ir grąžintos pandeminės skolos

Šių metų sausio–balandžio mėnesiais valstybės biudžetas ir savivaldybių biudžetai pajamų gavo 30,1% arba...

Finansai
2022.05.27
NATO Parlamentinės asamblėjos prezidentas: aljansas parodė vienybę, kurios V. Putinas nesitikėjo

Rusijos pradėto karo Ukrainoje akivaizdoje NATO šalys parodė vienybę, kurios režimo vadovas Vladimiras...

Verslo aplinka
2022.05.27
M. Chodorkovskis: V. Putino režimo pabaigos laukti reikės neilgai

Rusijoje prezidento institutas nereikalingas, sako opozicijos veikėjas Michailas Chodorkovskis,...

Verslo aplinka
2022.05.27
G. Landsbergis: kol kas nėra aiškių pažadų dėl Baltijos šalių gynybos stiprinimo 3

Aiškių pažadų dėl Baltijos šalių gynybos stiprinimo pasikeitus saugumo situacijai regione Lietuva kol kas...

Verslo aplinka
2022.05.27
E. Markevičiūtė: Lietuva norėtų plėsti startuolių veiklą Taivane

Lietuva norėtų tapti Taivano vartais į Europą bei plėsti šalies startuolių veiklą šioje Pietryčių Azijos...

Verslo aplinka
2022.05.27
G. Nausėda: svarbu, kad turėtume efektyvius kelius karinei technikai atgabenti

Karinis mobilumas yra vienas svarbiausių veiksnių, lemiančių šalies saugumą, sako Lietuvos prezidentas...

Verslo aplinka
2022.05.27
Lietuviškas verslas Afrikoje: milijonai klientų, karčios pamokos ir praktiniai patarimai Premium

Per pastaruosius 5-erius metus bendra eksporto iš Lietuvos į Afriką vertė paaugo dvigubai ir siekia 737 mln.

Pramonė
2022.05.27
Italijos „Eni“ sudarė susitarimą su Alžyru dėl dujų tiekimo 1

Italijos energetikos milžinė „Eni“ ketvirtadienį pasirašė supratimo memorandumą su Alžyro nacionaline naftos...

Verslo aplinka
2022.05.27
Kinija atsakė į A. Blinkeno kalbą: ji šmeižia Pekiną 1

Kinijos užsienio reikalų ministerija penktadienį apkaltino Antony Blinkeną, JAV valstybės sekretorių,...

Verslo aplinka
2022.05.27
Finansines ataskaitas verslas šiemet teikia sparčiau nei ankstesniais metais

Likus kelioms dienoms iki birželio 1 d., kai didžioji dalis šalyje įmonių Registrų centrui privalo pateikti...

Finansai
2022.05.27
E. Leontjeva. Infliacija ir drugelio efektas

Per pasaulį vilnija pavojingi infliacijos ūkai. Jie atsirado drauge su pandemija, tačiau ne pati pandemija...

Nuomonės
2022.05.27
Rusijos šantažas: V. Putinas žada padėti įveikti maisto krizę, jei Vakarai atšauks sankcijas

Maskva yra pasirengusi „reikšmingai prisidėti“ užkertant kelią gresiančiai pasaulinei maisto krizei, jei...

Verslo aplinka
2022.05.27
Gynybos ekspertas: rusai dažnai elgiasi nelogiškai ir tai yra gerai Premium

Nėra lengva nuspėti agresiją prieš Ukrainą vykdančios Rusijos tolimesnius veiksmus, nes dažniausiai jie...

Verslo aplinka
2022.05.27

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku