JK ir ES derybos vėl nepavyko, abi šalys vis dar tikisi naujų bandymų
Tai reikštų, kad JK ir ES skiriasi blogiausiu scenarijumi ir nuo sausio 1 d. prekiaus pagal Pasaulio prekybos organizacijos (PSO) taisykles, tiek su tarifiniais, tiek netarifiniais barjerais. Atsiras papildomų muitų ir administracinių prekybos trikdžių.
Europos Parlamentas (EP) sekmadienį nustatė kaip paskutinį terminą, iki kurio galėtų priimti susitarimo tekstą ratifikuoti prieš Britanijos pasitraukimą iš ES bendrosios rinkos, kuris įvyks po mažiau nei dviejų savaičių.
Tačiau abi Briuselyje vykstančių intensyvių derybų šalys dabar tikisi, kad derybos tęsis ir po naujausio iš visos virtinės praleistų terminų. Abi derybų šalys reikalauja viena kitos nusileisti dėl žūklės.
Derybos dar tęsiasi pirmadienį ir, kaip rašo BBC, greičiausiai iki Kalėdų vis dėlto bus apsispręsta – arba bus pasiektas susitarimas, arba nebus jokio susitarimo.
Davidas McAllisteris, Vokietijos atstovas EP ir Parlamento Užsienio reikalų komiteto pirmininkas, abejoja galimybe ratifikuoti susitarimą šiemet.
Socialiniam tinkle „Twitter“ jis rašo, kad EP vadovų sueiga buvo pasiruošusi surengti neeilinę Parlamento sesiją, jeigu susitarimas būtų buvęs pasiektas iki gruodžio 20 d., sekmadienio vidurnakčio. Tačiau, sužinojus, kad sekmadienį nebuvo susitarta, EP nebegalės priimti sprendimo šiemet.
Jis informavo, kad pirmadienį šaukiamas neeilinis EP koordinavimo su JK grupės posėdis, kuriame bus įvertinta situacija ir aptarti galimi tolimesni veiksmai.
Planai Kalėdoms
Be susitarimo Britanijos dalyvavimas Europos projekte baigsis nauju muitų barjeru, kuris padidintų pusę amžiaus trukusios vis glaudesnės politinės ir ekonominės partnerystės nutraukimo šoką.
„Toliau bandome visus įmanomus būdus susitarimui pasiekti, bet, be reikšmingo Europos Komisijos poslinkio, gruodžio 31-ąją pasitrauksime su PPO (Pasaulio prekybos organizacijos) sąlygomis“, – sakė šaltinis britų vyriausybėje.
Tačiau vienas Europos diplomatas naujienų agentūrai AFP buvo sakęs, kad Briuselis pateikė geriausią savo pasiūlymą ir dabar JK ministras pirmininkas Borisas Johnsonas, kurio dėmesį šiuo metu atitraukia didėjanti koronaviruso krizė šalyje, turi nuspręsti, ar nori susitarimo.
„Tai visai galėtų tęstis per Kalėdas; JK vis dar galvoja, ar nori mokėti kainą už beprecedentes galimybes dalyvauti vidaus rinkoje, – sakė diplomatas. – ES šį savaitgalį aiškiai pasakė, kad nori surasti kompromisą dėl žvejybos. Bet ji nesutiks su ES žvejų... išstūmimu iš verslo. Siauras takas į susitarimą dabar tapo vieninteliu menku takeliu, kuris netrukus pasibaigs.“
Gresia chaosas
Per sunkias derybas stengiamasi pasiekti susitarimą iki gruodžio 31-osios. Jei susitarimo nebus, gali kilti chaosas prie ES ir JK sienų, kur artinantis terminui jau nusidriekė ilgos prekes vežančių sunkvežimių eilės.
Britanija ketina nuo sausio 1 dienos kontroliuoti savo vandenis, bet yra pasirengusi pereinamuoju periodu naujomis sąlygomis įsileisti ES žvejų laivus.
JK derybininkas Davidas Frostas (Deividas Frostas) nori, kad Britanija pagal susitarimą, kuris galiotų trejus metus, susigrąžintų daugiau kaip pusę dabar ES turimų žvejybos kvotų.
Europiečiai tvirtina, kad visa JK negali be muitų dalyvauti ES bendrojoje rinkoje, nebent sutiktų susigrąžinti tik ketvirtadalį žvejybos kvotų, o pereinamasis periodas truktų septynerius metus.
„Išduoti“ žvejai
Klausimas labai opus ir Britanijai, ir tokioms ES narėms kaip Prancūzija, Nyderlandai, Belgija ar Danija. Diplomatiniai šaltiniai pripažįsta, kad visas prekybos paketas dėl to galėtų žlugti.
„Negalime priimti susitarimo, pagal kurį negalime kontroliuoti savo pačių įstatymų ar vandenų“, – sakė šaltinis JK vyriausybėje. Jis teigė, kad ES „toliau kelia reikalavimus, nesuderinamus su britų nepriklausomybe“.
ES žvejai baiminasi prarasti bet kokias galimybes žvejoti turtinguose JK žvejybos plotuose ir, tuo pačiu, pragyvenimo šaltinį.
„Mus išduoda“, – sakoma Europos žūklės aljanso (EUFA) pareiškime, kuriame ES derybininkas Michelis Barnier raginamas palaikyti žvejus.
Laiko susitarimui pasiekti lieka labai mažai.
Europos Parlamentas pabrėžė, kad terminas, iki kurio jam turi būti pateiktas susitarimas, yra sekmadienio vidurnaktis (pirmadienio 1 val. Lietuvos laiku). Teigiama, kad tik tokiu atveju Europos Parlamentas galėtų jį apsvarstyti ir ratifikuoti iki metų pabaigos.
JK parlamentarai šiuo metu nedirba, bet gali būti per 48 valandas iškviesti ratifikuoti susitarimo.
VERSLO TRIBŪNA
Iš šalies gali atrodyti, kad Giedrius Valainis pasiekė viską, apie ką svajoja daugelis vadovų. Jo valdoma kruizinių laivų interjero įmonė „Aros Marine“ šiandien patenka tarp penkių didžiausių pasaulyje šio sektoriaus žaidėjų, o užsakymai čia plaukia iš kelių žemynų. Tačiau pats vadovas sako – sustoti ir užmigti ant laurų jie tikrai neketina. Įmonė jau turi ambicingų užmojų, o prieš juos žengiant G, Valainis nusprendė tiek sau, tiek kitiems komandos vadovams mesti iššūkį, atnešusį ne vieną teigiamą pokytį organizacijoje.
Vokietijos energijos kaupimo technologijų bendrovė „Fenecon“ GmbH pradeda veiklą Lietuvoje, bendradarbiaudama su vietiniu partneriu UAB „Elinta“. Įmonės planuoja ne tik plėsti verslą Baltijos regione, bet ir spręsti aktualiausius energetikos iššūkius – nuo atsinaujinančių išteklių balansavimo iki tinklo stabilumo užtikrinimo.
Vilniaus Naujamiestyje, Vytenio g. 50, baigtas įgyvendinti projektas „Elfa loftai“. Čia renovuotame pastate sukurti 65 pilnai įrengti loftai. Juose atlikta pilna apdaila, yra net baldai ir buitinė technika. Anot nekilnojamojo turto specialistų, tai išmintingas pasirinkimas tiek gyvenimui, tiek investavimui ilgalaikei ar trumpalaikei nuomai. Beje, visi pardavimui pasiūlyti loftai buvo nupirkti dar jų nebaigus įrengti, o 24 vystytojai pasiliko nuomai.
Tarptautinė gyvūnų prekių parduotuvių tinklo valdytoja ir jų maisto gamintoja UAB „Kika Group“ investavo 20,5 mln. Eur ir Kauno r. baigė statyti konservuoto maisto gamyklą „Akvatera W“. Tai antroji grupės gamykla. Pirmoji UAB „Akvatera LT“ nuo 2004 m. gamina sausą ekstruduotą aukščiausios klasės kačių ir šunų maistą bei skanėstus, kurie atitinka šiuolaikinius augintinių maitinimo reikalavimus.
ES sostinės nėra pripažinusios jokio galutinio termino ir pareigūnai sako, jog galėtų laikinai ratifikuoti susitarimą, kad būtų išvengta „skyrybų“ be susitarimo ekonominio šoko.
Viruso krizė
Kaip svarbu skubiai susitarti, rodo ir ilgos sunkvežimių eilės prie prekiniams traukiniams skirtos jungties tuneliu po Lamanšo sąsiauriu, kurios nusidriekė britų kompanijoms karštligiškai kaupiant atsargas.
JK parlamentarų grupė šeštadienį perspėjo, kad Britanija neįdiegė sudėtingų IT sistemų ir uostų infrastruktūros, reikalingų sklandžiai prekybai su ES užtikrinti.
Padėtį dar labiau komplikuoja koronaviruso epidemija. Pietryčių Anglijoje, kur prasideda tunelis po Lamanšu ir yra keltų uostų, šį savaitgalį vėl buvo paskelbtas griežtas karantinas, nes ten plinta nauja, labiau užkrečiama koronaviruso atmaina.
JK nuo kitų metų sausio 1 d. taps trečiąja šalimi. VŽ jau rašė, ką prarastų tiek JK, tiek ES blogiausiu išsiskyrimo scenarijumi. Plačiau apie tai galite paskaityti čia.
