Gražuolė Strategija ir pabaisa Įgyvendinimas

Tuo metu, kai ministrai ieškojo, kur „įsisavinti“ 6,5 milijardus, žadėdami pakeisti Lietuvos ekonomikos DNR, Registrų centre lietus nuplovė e. sveikatą ir el. parašą. Apsemti serveriai, sutrikęs gydytojų, bankų bei notarų darbas ir ore pakibęs klausimas, ar visi duomenys bus atstatyti. Kažin, ar išvis kas nors tiksliai žino, kaip šią krizę likviduoti ir, dar svarbiau, kas bus daroma, kad ji nepasikartotų. Panašu, kad prieš pusantrų metų sukūręs naują strategiją Registrų centras labiau rūpinosi logotipo ir iškabų keitimu, nei esminės funkcijos – valstybės informacinių sistemų saugumo – kokybišku įgyvendinimu.

Kodėl visas gražias idėjas, skambius šūkius ir grandiozinius planus gadina tokios niekam neįdomios „buitinės” problemos, trukdančios pasidžiaugti kovos su COVID medaliais, kylančiais inovacijų indeksais, „fintech“ lyderyste ar kitais apdovanojimais? Tam, kad atsakytume, pagalvokime apie strategiją ir įgyvendinimą: kuo jie skiriasi, kaip susiję ir kuris svarbesnis?

Ar kada nors matėte Strategiją, kuri atrodytų prastai? Visos jos žavios, ambicingos, daug žadančios. Kiekviena žada, kad „viskas bus daug geriau”. Gal todėl kiekviena valdžia taip noriai ir kuria vis naujas strategijas - kaskart vis gražesnes.

Bet kai posėdžių sales ir susitikimų kambarius palieka gražuolė Strategija, į duris pasibeldžia pabaisa Įgyvendinimas. Paprastai jis niekam neįdomus, ir dažnai kalbos apie jį yra nepageidaujamos. Juk Įgyvendinimas toli gražu ne toks iškalbingas kaip Strategija, dažniausiai pesimistas nuolat sugadina Strategijos vakarėlį. Visgi jam atėjus visi pažadai nublanksta, realybė nusidažo pilka spalva, o tada iš naujo šokiui kviečiame gražuolę Strategiją.

Kodėl Strategija ir Įgyvendinimas nėra draugai? Gal todėl, kad jie sukiojasi skirtinguose visuomenės sluoksniuose. Strategija dažniausiai aukštuomenės, valdžios draugė, tuo tarpu Įgyvendinimas savo dienas leidžia paprastų tarnautojų ir darbininkų kasdienybėje. Įgyvendinimo draugai Strategiją dažniausiai mato tik ant scenos...

Būtent juos – žmones, kurie dažnai turi įžvalgų, kokių pokyčių reikia, ir kas veikia praktikoje – dažniausiai pamirštama įtraukti kuriant dar vieną strategiją, dėliojant prioritetus ir skirstant resursus. Ką ten įtraukti kuriant, dažnai net normaliai pristatyti strategiją pritrūksta laiko, valios ar noro. Jau nekalbant apie klausimą, „ko reikia, kad strategija būtų įgyvendinta?“. O tuomet įgyvendinančių institucijų kabinetuose, koridoriuose ir užkaboriuose pasigirsta frazė „nuleido iš viršaus“. Šios frazės Įgyvendinimas tiesiog negali pakęsti.

Taigi, kai kitą kartą žavėsimės podiumu žengiančios gražuolės Strategijos naujuoju rūbu, nepamirškime atsisukti ir į kampe sėdintį Įgyvendinimą – jis dar gali pasakyti, kad „karalius nuogas“. Ir priminti, kiek anksčiau demonstruotų puikių apdarų dulka spintoje, mūsų nepuošdami ir nešildydami. O mes vis dar esam nusivylę, kad apsirengti nėra kuo...

Sugrįžtant prie geresnio ekonomikos DNR pažadų ir lietaus nuplautos naujosios Registrų centro strategijos, akivaizdu, kad ir čia įgyvendinimas sugadins gražiuosius planus. Kaip to išvengti? Nežinau kaip jūs, bet aš jau vaikystėje išmokau pradėti nuo sunkesnių ir mažiau įdomių darbų, o juos padarius, imtis smagių veiklų. Gal galima tokį principą pritaikyti ir mūsų valstybėje? Gal tuomet gražuolė Strategija susidraugautų su pabaisa Įgyvendinimu ir pasirodytų, kad jie - visai šauni pora, o pabaisa ne toks ir baisus. Ir, svarbiausia, nereiktų ir vėl sakyti – norėjome kaip geriau, o gavosi, kaip visada.

Komentaro autorius - Dalius Misiūnas, ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto rektorius

Komentarai