Lietuva priėmė drąsų ir ambicingą sprendimą. Reikia dar ambicingesnio

Publikuota: 2020-03-20
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
svg svg
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Fondų valdymo įmonės Groa Capital valdybos pirmininkas

Koronaviruso pandemija – didžiulis smūgis Lietuvos, Europos ir pasaulio ekonomikai. Finansų rinkos pirmosios įvertino pandemijos pasekmes – rekordiškais tempais krinta akcijų, žaliavų ir net fiksuoto pajamingumo vertybinių popierių kainos.

Tikrasis poveikis ekonomikai dar tik pasimatys artimiausioje ateityje. Tačiau jau dabar aiškėja, kad Lietuvos, Europos ir pasaulio valstybių pasirinktos priemonės stabdyti pandemijos plitimą ypač turi įtakos žmonių gyvenimui ir turės milžiniškas pasekmes valstybių ekonominei situacijai. Verslas privalo skubiai ruoštis ir ruošiasi blogiausiam ekonomikos vystymosi scenarijui.

Situacija pasaulyje

Akivaizdu, kad Europos valstybės neišvengs ekonomikos nuosmukio. Valstybių sprendimai uždaryti sienas, uždrausti ištisų verslo šakų veiklą, apriboti viešojo sektoriaus veiklą, žymiai sumažins ekonominės veiklos rezultatus. Jau dabar krinta verslo pasitikėjimo ekonomika bei vartotojų pasitikėjimo indeksai. Dėl įvestų apribojimų drastiškai mažėja tiek investicijų, tiek gamybos, tiek vartojimo lygis. Mažėjantis pinigų apyvartos greitis (money velocity) ekonomikoje dar labiau padidins defliacinį spaudimą. Dėl sumažėjusių biudžeto pajamų padidės valstybių einamųjų sąskaitų deficitai. Valstybių viešosios skolos ir BVP santykis smarkiai išaugs tiek dėl neišvengiamo papildomo skolinimosi, tiek dėl sumažėjusio BVP. Tai dar labiau didins valstybių skolos aptarnavimo kaštus, o gal net vėl privers suabejoti kai kurių valstybių viešųjų finansų tvarumu.

Todėl labai svarbu tai, kokiomis priemonėmis ir kaip operatyviai kiekviena valstybė reaguos į susidariusią ypatingą padėtį. Kiekviena diena kovojant su pandemijos mastais ir jos pasekmėmis yra svarbi, o delsimas didins ekonomikos nuosmukio dydį. Analizuojant prieinamą informaciją, vis labiau tikėtina, kad kai kurios valstybės patirs tai, ką Lietuva išgyveno 2009 metais. Tada metinis Lietuvos BVP, palyginti su 2008 m., susitraukė 14,8%, o nedarbo lygis sparčiai kilo ir 2009 m. gruodį jau siekė 12,5%.

Suprasdami galimas pasekmes JAV Federalinis rezervas, Europos centrinis bankas ir kitų šalių centriniai bankai vėl ėmėsi drastiškų priemonių gelbėti pasaulio ekonomiką. Tačiau centriniai bankai turi tik gana ribotas likusias galimybes padėti ekonomikai įprastinėmis monetarinės politikos priemonėmis. Todėl šį kartą, siekiant išvengti ar bent sumažinti ekonominį nuosmukį, itin svarbus vaidmuo teks valstybių fiskalinei politikai.

Lietuva yra eurozonos narė ir Lietuvos bankas turi mažai monetarinės politikos priemonių bei dar mažiau galimybių vykdyti savarankišką monetarinę politiką. Tad išmintinga fiskalinė politika yra vienas svarbiausių būdų išvengti 2008–2009 metų krizės scenarijaus pasikartojimo Lietuvoje.

Lietuvoje yra įprasta kritikuoti valdžios sprendimus, dažniausiai apsiribojant neigiamu vertinimu ir nesiūlant geresnių sprendimų. Itin reta Lietuvoje kritika, palaikanti sprendimus. Lietuvoje taip pat įprasta lyginti save su kitais, dažniausiai ieškant kuo mes blogesni. Laikas tai irgi keisti.

Situacija Lietuvoje

Galima drąsiai teigti, kad Lietuvos ekonomika ir viešieji finansai šiuo metu yra santykinai geresnėje situacijoje nei daugumos Europos Sąjungos valstybių. Mūsų šalis daugelį metų buvo tarp sparčiausiai augančių Europos ekonomikų. Lietuvos viešosios skolos santykis su BVP yra vienas mažiausių Europoje. Lietuva jau kelerius metus iš eilės turėjo perteklinį biudžetą. Tvarų Lietuvos viešųjų finansų tvarkymą atspindi ir šiuo metu turimas geriausias mūsų šalies istorijoje šalies kreditingumo reitingas. Tad Lietuva turi visas galimybes vykdyti anticiklišką fiskalinę politiką ir privalo tai išnaudoti.

Mūsų šalyje šią savaitę buvo priimti teisės aktai, patvirtinantys įvairių ekonomikos gelbėjimo priemonių paketą: kompensuoti iki 90% minimalaus mėnesio atlygio, užtikrinti bent minimalias pajamas savarankiškai dirbantiems, atidėti mokesčių mokėjimą verslui. Šioms priemonėms įgyvendinti pasaulio finansų rinkose planuojama pasiskolinti 5 mlrd. eurų. Paskelbtas priemonių paketas yra gana agresyvus, o jo dydis - ambicingas. Net šalys, kurios yra labiau paveiktos koronaviruso, dar tik planuoja imtis arba ėmėsi mažiau ambicingų planų nei Lietuva.

Šiomis dienomis mūsų šalyje priimti sprendimai panaudoti fiskalinių priemonių arsenalą, yra sveikintini ir tęsia anticiklišką Lietuvos viešųjų finansų tvarkymo politiką. Aišku, kad visiškai eliminuoti koronaviruso sukeltų pasekmių ekonomikoje tikrai nepavyks. Tikėtina, kad priimtas priemonių paketas kažkiek sušvelnins Lietuvai koronaviruso sukelto ekonominio šoko pasekmes, jei epidemija bus greitai suvaldyta ir atsigaus ekonominė veikla.

Svarbiausi veiksmai

Jei karantinas Lietuvoje tęsis ilgiau nei kelias savaites, priimto fiskalinių priemonių plano tikrai nepakaks. Vyriausybė, atsižvelgdama į besikeičiančią situaciją bei jau patvirtintų priemonių taikymo veiksmingumą, turi būti pasiruošusi plėsti ir tobulinti priemonių planą.

Pagrindinis valstybės dėmesys šiuo metu turi būti nukreiptas į tris svarbias makroekonomikos sritis: 1) amortizuoti paklausos šoką ir atkurti vartojimą rinkoje, 2) atkurti gamybą bei užtikrinti verslo veiklos tęstinumą ir 3) užtikrinti kapitalo prieinamumą bei rinkoje esančių pinigų kiekio didinimą. Žemiau pateikiamos kelios pavyzdinės idėjos iš kiekvienos srities, nepretenduojant į išsamų Lietuvos ekonominės krizės suvaldymo veiksmų planą.

Sumažėjusį vartojimą valstybė galėtų bent iš dalies kompensuoti, aktyviai pirkdama rinkoje prekes ir paslaugas, ypač iš labiausiai pažeistų sektorių, pvz., viešbučių, maitinimo, statybos, transporto. Neatmestinas turėtų būti ir vienkartinių išmokų visiems gyventojams variantas, kas šiuo metu yra svarstoma JAV. Vidaus vartojimą paskatintų ir socialinių garantijų darbuotojams didinimas, pvz., siejant jas su faktiniu (pvz., 6 paskutinių mėnesių vidurkis) darbuotojo mėnesio atlygiu, o ne su valstybės nustatytu minimaliu mėnesio atlygiu. Toks reguliavimo patobulinimas mažintų šešėlį ir tai būtų reali pagalba Lietuvos verslui išsaugant darbuotojus.

Lietuva turi užtikrinti kuo spartesnį gamybos, kaip ekonominės veiklos, atkūrimą ir tęstinumą. Gyvybiškai svarbu per artimiausius mėnesius apsaugoti verslą nuo iškilsiančių likvidumo problemų. Verslui, priverstam baigti ekonominę veiklą, vėliau atkurti veiklą bus gerokai sunkiau arba jau neįmanoma, o išlaidos socialinėms garantijoms įmonių bankrotų atveju guls ant visų mokesčių mokėtojų pečių, tik jau didesniu mastu. Šiam tikslui pasitarnauti gali ir pačių verslo įmonių atsakingas elgesys (ypač didžiųjų įmonių, kurios turi geresnę prieigą prie kapitalo). Todėl labai sveikintinas „Luminor“ pavyzdys 6 mėnesius taikyti moratoriumą, rodantis tikrai socialiai atsakingą verslo elgesį. Galbūt juo galėtų pasekti ir kiti komerciniai bankai, o pats modelis pritaikytas ir verslo įmonėms.

Kadangi Lietuvos kapitalo rinka yra beveik neegzistuojanti, pagrindinis kapitalo šaltinis mūsų šalyje vis dar yra komerciniai bankai. Labai svarbu atidžiai stebėti verslo finansavimo apimtis, ypač didėjančios komercinių bankų įsivaizduojamos rizikos akivaizdoje. Taip pat Lietuva privalo rasti būdų, kad Europos centrinio banko skiriamos lėšos gaivinti ekonomiką, taip pat ir Lietuvos banko reguliavimu atsilaisvinusios (atsilaisvinsiančios?) lėšos kuo skubiau pasiektų šalies verslą ir realią ekonomiką. Dar vienas neišsemtas šaltinis yra ES struktūrinių fondų lėšos, kurių įsisavinimas iki šiol nevyko taip sklandžiai, kaip norėtųsi. Kapitalo rinkų spartus vystymas Lietuvai yra taip pat itin aktualus, tačiau per turimą trumpą laikotarpį, ko gero, neįgyvendinamas, uždavinys.

Vietoj epilogo

Apibendrinant reikia pasakyti, kad Lietuva bene pirmą kartą per 30 metų priėmė labai reikalingą ir gana ambicingą sprendimą ekonomikos gelbėjimui panaudoti įvairias fiskalines priemones. Deja, labai tikėtina, kad šią savaitę patvirtintos fiskalinės priemonės nebus pakankamos išgelbėti ekonomiką nuo recesijos, ypač jei karantinas užsitęs. Todėl jau dabar labai svarbu galvoti apie papildomas, ne mažiau ambicingas fiskalines priemones toliau gelbėti Lietuvos ekonomiką.

Tinkamai suvaldę šią krizę ir papildomomis fiskalinėmis priemonėmis amortizavę netikėtą koronaviruso pandemijos smūgį mūsų šalies ekonomikai, galėtume tikėtis greitesnio ekonomikos atsigavimo ir tolesnio spartaus ekonominės atskirties tarp Lietuvos ir Vakarų Europos mažinimo.

Komentaro autorius - Linas Sabaliauskas, fondų valdymo įmonės Groa Capital valdybos pirmininkas

Autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos pozicija.

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą 0
Seimas leido Vyriausybei reguliuoti kainas, bus laukiama prezidento žodžio

Seimas priėmė įstatymą, leidžiantį Vyriausybei dėl koronaviruso paskelbto karantino reguliuoti kai kurias...

Vokietija naudojasi tuo pačiu „ginklu“, kaip ir per 2008-ųjų krizę

Beveik pusė milijono Vokietijos bendrovių savo darbuotojams šiuo metu pritaikė sutrumpintos darbo dienos,...

Verslo atstovai nesutaria, ar krizės metu reikia naujo ekonomikos ministro 1

Ekonomikos ir inovacijų ministerijai jau beveik pusmetį esant be nuolatinio vadovo, kai kurie verslo atstovai...

A. Veryga: šventės ir susibūrimai bus paskutinis dalykas, kuriam nustos galioti karantinas 

Svarstant apie galimą karantino sąlygų švelninimą, sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga pabrėžia,...

Lietuvoje – dviguba krizė: versle – ekonominė ir valdžioje – sveiko proto 1

Lietuvos Seimui ir Vyriausybei svarstant paramos verslui priemones bei galimybes, mūsų šalies vadovai...

Į Italiją siunčiama Europos medikų komanda 4

Europos gydytojų ir slaugytojų iš Rumunijos ir Norvegijos komanda siunčiama į Milaną ir Bergamą padėti...

Seimo nariai nesutiko atleisti A. Dulkio iš valstybės kontrolierių 12

Seimas balsavo prieš prezidento Gitano Nausėdos teikimą pasibaigus kadencijai atleisti Arūną Dulkį valstybės...

Kinijoje per parą nuo koronaviruso nemirė nė vienas žmogus 3

Visoje žemyninėje Kinijoje pirmadienį nuo koronaviruso nemirė nė vienas žmogus, skelbia Kinijos Sveikatos...

D. Jauniškis antrą kadenciją vadovaus VSD

Darius Jauniškis dar penkerius metus užims Valstybės saugumo departamento (VSD) vadovo pareigas. Seimas...

Šiemet prognozuoja ketvirtadaliu didesnę bankrotų bangą 

Prekinių kreditų draudimo bendrovė „Coface“ prognozuoja, kad bankrotų skaičius pasaulyje dėl koronavoruso...

Finansai
13:19
Euro zonos finansų ministrai apsispręs, kaip finansuoti atsaką koronaviruso pandemijai  

Antradienį pavakare euro zonos finansų ministrai Euro grupėje sieks susitarti dėl Europos Sąjungos (ES)...

Finansai
12:50
Apie nuosavybę, prastovą ir santarvę karantino metu

Saugodama piliečių sveikatą, Vyriausybė paskelbė šalyje karantiną ir apribojo žmonių galimybę dirbti ir...

Lietuva jungiasi prie kovos su COVID-19 tyrimų

Lietuva prisijungia prie tarptautinio Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) tyrimo, kuriuo siekiama atrasti...

Niujorko katedra bus naudojama kaip lauko ligoninė

Niujorko centre stūksanti didžiulė katedra verčiama lauko ligonine, miestui kovojant su įsisiautėjusia...

Per parą naujų užsikrėtusių – 37, premjeras žada pratęsti karantiną 6

Lietuvoje yra patvirtinti 880 užsikrėusieji koronavirusine infekcija (COVID-19) asmenys.

Rygos tarybos pirmalaikiai rinkimai atidedami iki rugsėjo

Latvijos valdančioji koalicija antradienį dėl koronaviruso epidemijos nusprendė iki rugsėjo 5 dienos atidėti...

Prekybininkai siūlo nuosaikiai švelninti karantiną  3

Lietuvos prekybos įmonių asociacija siūlo karantiną švelninti tik sezoninių ir augančią paklausą turinčių...

Prekyba
10:40
V. Šapoka: viena karantino savaitė metinį BVP sumažina 0,5%

Siekiant suvaldyti koronaviruso plitimą paskelbtas karantinas metinį bendrąjį vidaus produktą (BVP),...

„Kalašnikovai“ vėl gaminami, nors „nedarbo savaitė“ Rusijoje pratęsta

„Kalašnikovo“ ir Iževsko mechanikos gamyklos pirmosios balandžio 6 d. atnaujino gamybą, pasibaigus pirmajai...

Lenkijos Seimas pritarė prezidento rinkimams balsuojant paštu

Lenkijos parlamento žemieji rūmai, kontroliuojami valdančiosios konservatyvios partijos „Įstatymas ir...

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Valdyti slapukus