Išėjus britams europarlamentarų sumažėjo nuo 751 iki 705

„Brexit“ didžiausias šalininkas Nigelas Farage'as kartu su dar 72 britų politikais oficialiai nebeteko Europos Parlamento narių mandatų. Francisco Seco (AP/Scanpix) nuotr.

Jungtinės Karalystės (JK) pasitraukimas iš Europos Sąjungos nulėmė, kad Europos Parlamente (EP) beveik pusšimčiu sumažėjo narių – dabar jų bent kurį laiką bus ne 751, o 705. Tradicinės proeuropietiškos jėgos išlaiko aiškią daugumą EP.

Po to, kai įvyko „Brexit“ ir Bendrijoje oficialiai nebeliko JK, mandatų neteko 73 britų europarlamentarai. Jie jau apleido darbo kabinetus abejose EP būstinėse – Strasbūre ir Briuselyje.

Tačiau europarlamentarų sumažėjo ne 73-imis, o 46-ais, nes dalis nuo britų likusių mandatų padalinta tarp šalių, liekančių ES, tačiau nepakankamai atstovaujamų EP.

27 mandatai paskirstyti 14-ai valstybių, kurių atstovų EP šiuo metu yra mažiau nei priklausytų pagal proporcijas. Tarp jų yra Prancūzija, Airija, Lenkija, Estija.

46 mandatai bus laikomi kaip atsarginiai galimoms būsimoms naujoms Bendrijoms valstybėms atstovauti.

Tačiau kadangi ES plėtros nėra numatoma artimiausiais metais, pernai gegužę išrinktame EP, matyt, iki pat kadencijos pabaigos 2024-aisiais išliks 705 narių. O tais metais gali būti išrinktas jau ir kiek didesnis EP, panaudojant bent dalį iš 46 mandatų rezervo.

„Tai eros pabaiga ir tai sukelia tikrą depresiją“, – įtakingam naujienų portalui „politico.eu“ apgailestaudamas kalbėjo britas Richardas Corbettas, euroentuziastingus leiboristus atstovavęs EP narys.

„Man liūdna, nes suvokiu, kad kai išeisime iš čia, JK nebeturės jokio atstovavimo ES institucijose. Nebus atstovaujami net ir tie milijonai britų, kurie balsavo prieš išstojimą iš Bendrijos“, – sakė liberalė demokratė Caroline Voaden.

„Vis dar viliuosi, kad sakome EP ir ES „iki susitikimo“, o ne „viso gero“, – pridūrė ji.

Po britų pasitraukimo ne tik sumažėjo EP narių skaičius, bet ir kiek pakoregavo politinių jėgų santykį šioje institucijoje.

Tiesa, radikalios, populistinės, antieuropietiškos partijos vis tiek neįgijo daugumos ir tradicinės, sisteminės politinės jėgos, t. y. konservatoriai, socialdemokratai bei liberalai, išliko dominuojančios Europarlamente.

[infogram id="b1488733-b5cb-40ca-ba9c-6109fc224b4e" prefix="Wvl" format="interactive" title="Europos Parlamento sudėtis iki ir po 2020 01 31"]

Šiek tiek pagausėjo dešiniuosius vienijanti Europos liaudies partija, tačiau gerokai sumažėjo Socialistų ir demokratų grupė bei liberalus vienijanti „Atnaujinta Europa“.

Vis dėlto, šios trys „valdančiosios“ grupės išlaiko daugumą EP – 433 mandatai iš 701

Be to, prie eurošalininkų priskiriami ir kiek pamažėję, tačiau beveik septynias dešimtis mandatų tebeturintys Žalieji.

Euroskeptines jėgas vienijančios keturios grupės kartu EP turi apie 200 mandatų – beveik tiek pat, kiek ir turėjo iki šiol.

Lietuvai ir toliau atstovaus 11 EP narių. Keturi – Rasa Juknevčienė, Andrius Kubilius, Aušra Maldeikienė ir Liudas Mažylis – priklauso Europos liaudies partijos frakcijai. Trijose politinėse grupėse yra po du europarlamentarus iš Lietuvos: Vilija Blinkevičiūtė ir Juozas Olekas priklauso Socialistams ir demokratams, Petras Auštrevičius ir Viktoras Uspaskichas – „Atnaujintai Europai“, o Stasys Jakeliūnas ir Bronis Ropė – Žaliesiems. Valdemaras Tomaševskis yra Europos konservatorių ir reformuotojų frakcijos narys.

Komentarai