Prezidentas vetavo įstatymą dėl turto civilinio konfiskavimo
Penktadienį suėjo Konstitucijoje nustatytas dešimties dienų terminas, per kurį šalies vadovas turi arba pasirašyti iš Seimo gautą įstatymą, arba jį vetuoti.
Prezidentūra penktadienį paskelbė, kad G. Nausėda pasirašė dekretą dėl Turto civilinio konfiskavimo įstatymo grąžinimo Seimui pakartotinai svarstyti su savo pastabomis, kaip tą įstatymą derėtų pakoreguoti.
Pritarė tikslui, bet pažėrė pastabų
Pranešime spaudai apie veto nurodoma, kad prezidentas pritaria Seimo priimtojo įstatymo pamatiniam tikslui – užkirsti kelią neteisėtam praturtėjimui iš organizuoto nusikalstamumo ir korupcijos, taikant civilinio turto konfiskavimo priemonę.
„Tai leistų konfiskuoti turtą iš asmens, net jeigu jis nėra teismo pripažintas kaltu baudžiamojoje byloje, jeigu asmuo negali teisėtomis pajamomis pagrįsti turimo turto, kurio vertė daugiau nei 100.000 Eur viršija jo teisėtas pajamas“, – rašo prezidentūra.
Šalies vadovas pabrėžė, kad „kitų valstybių pavyzdys rodo, kad griežtos prevencijos priemonės yra efektyvios“. „Tačiau civilinio turto konfiskavimo procedūra negali sudaryti sąlygų pažeisti Konstitucijoje įtvirtintų teisinės valstybės pagrindų ir žmogaus teisių“, – pridūrė prezidentas.
„Negali būti nukreiptas į praeitį“
„Atsižvelgdamas į teisės ekspertų Seimo priimtam įsakymui išsakytą kritiką, prezidentas siūlo įstatymo pakeitimus, kurie išsaugo pamatinį įstatymo tikslą ir mažina riziką, kad įstatymo nuostatos vėliau bus pripažintos nesuderinamomis su Konstitucija“, – teigiama pranešime spaudai.
Be kita ko prezidentas pasiūlė pakeisti įstatymo nuostatą, įtvirtinančią galimybę pradėti civilinio turto konfiskavimo procedūrą, „jeigu bent viena iš įstatyme įtvirtintų sąlygų atsirado bet kada po 2010 m. gruodžio 11 d.“.
Pagal G. Nausėdos siūlomą naują tvarką, įstatymas galės būti taikomas asmens turtui, įgytam po 2010 m. gruodžio 11 d., „jeigu asmuo bus įtariamas, kaltinamas, nuteistas ar atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už korupcinius ar organizuotus nusikaltimus, jau įsigaliojus šiam įstatymui“.
„Konstitucinis Teismas yra išsakęs aiškią poziciją, kad teisės aktų galiojimas negali būti nukreiptas į praeitį. Tai yra esminis teisinės valstybės principas, į kurį būtina atsižvelgti teisėkūros procese“, – prezidentūros pranešime cituojamas G. Nausėda.
Yra ir daugiau pakeitimų
„Be to, šalies vadovas pabrėžia, kad Policijos departamento sudaromi organizuotų grupių narių sąrašai, įtraukimas į kuriuos yra viena iš galimų asmens civilinio turto konfiskavimo sąlygų, turi remtis kriterijais, kurie numatyti įstatymuose, o ne poįstatyminiuose aktuose, kaip nustatyta Seimo priimtame įstatyme. Tokia būtinybė kyla iš Konstitucinio Teismo išaiškinimų, kad asmens teisės ir laisvės gali būti ribojamos tik įstatymu“, – tvirtinama pranešime.
Kitais prezidento siūlomais įstatymo pakeitimais, kuriais iš dalies koreguojamas civiliniam turto konfiskavimui inicijuoti būtinų sąlygų sąrašas, siekiama, kad „nauja teisinė priemonė ir jos taikymo pagrindai bei sąlygos būtų proporcingi siekiamam tikslui ir neribotų asmens teisių labiau, negu būtina teisėtam ir visuotinai reikšmingam tikslui pasiekti“.
Artėjant apsisprendimo terminui prezidentūra skelbė, kad įstatymas gali būti naudingas valstybei kovojant su organizuotu nusikalstamumu, korupcija, tačiau kelia klausimą dėl jo atitikties Konstitucijai. Kaip yra sakęs prezidento atstovas spaudai Antanas Bubnelis, Konstituciniame Teisme įstatymas gali būti pripažintas nekonstituciniu dėl „neproporcingo žmogaus teisių ribojimo bei principo, kad įstatymai atgal negalioja, pažeidimo“.
Veto anonsavo R. Karbauskis
Apie tai, kad prezidentas planuoja vetuoti Turto civilinio konfiskavimo įstatymą dar sausio viduryje po susitikimo su G. Nausėda informavo valdančiosios koalicijos lyderis Ramūnas Karbauskis.
Anot jo, prezidentas kartu su veto planuoja pateikti ir savo pataisas, kurios bus Seimo išnagrinėtos ir esą joms bus pritarta: „Sutarėme su prezidentu, kad jis vetuos kartu su savo pataisomis, ir tokiu atveju mes galėsime labai drąsiai tą veto tenkinti ir priimti įstatymą su pataisomis.“
Seimas sausio viduryje pritarė Turto civilinio konfiskavimo įstatymui, kuriame buvo numatyta, kad teisės aktas taikomas nuo 2010 m. gruodžio 11 d. įsigytam turtui. Teisėsaugai įtarimų gali kilti tuomet, jeigu asmuo negali paaiškinti bent 100.000 Eur vertės turto atsiradimo.
Numatyta, kad naujasis teisės aktas įsigalioja nuo 2020 m. liepos 1 d.
Asmens turtą įstatymas leistų konfiskuoti, jei asmuo priklauso nusikalstamoms grupuotėms, įtariamas, kaltinamas ar nuteistas už sunkius ir kai kuriuos apysunkius nusikaltimus, pavyzdžiui, prekybą žmonėmis, plėšimą, turto prievartavimą, su kontrabanda, narkotikais susijusius korupcinius nusikaltimus. Taip pat konfiskuoti turtą būtų leidžiama, jeigu jo vertė neatitinka asmens teisėtų pajamų, ir šis skirtumas viršys 100.000 Eur.
Gali būti atmestas 71 balsu
Įstatymo šalininkai sako, kad turto civilinis konfiskavimas padės kovoti su korupcija.
Kritikai sako, kad šis įstatymas gali pažeisti nekaltumo prezumpciją ir neproporcingai apriboti žmonių teisę į nuosavybę.
Prezidento veto gali būti atmestas, jeigu už tai balsuoja ne mažiau kaip 71 Seimo narys.
VERSLO TRIBŪNA
Darbą pradėjo pirmoji specializuota vaikų odontologijos klinika Lietuvoje „Neodenta Kids“. Ji atidaryta Kaune, Brastos g. 22. Pasitelkę naujausias technologijas ir modernią įrangą profesionalūs vaikų odontologai čia teikia įvairias paslaugas: dantų šalinimo ir gydymo, burnos higienos, vaikų dantų atstatymo keramikiniais vainikėliais ir kt. Tai tik pirmas žingsnis į „Neodenta Kids“ vaikų odontologijos klinikų tinklą visoje Lietuvoje. Metų pabaigoje Kaune, Savanorių pr., duris atvers antroji „Neodenta Kids“ klinika, o 2026 m. pavasarį – ir pirmoji Vilniuje, kuri įsikurs naujausiame ir moderniausiame sostinės rajone „Sakai“.
Vilniuje ruošiamasi dideliam viešosios erdvės projektui: 1,2 h plote Naujininkuose, prie Tūkstantmečio bei Dariaus ir Girėno gatvių, bus įrengtas Tūkstantmečio skveras, kuris atskleis šios teritorijos neišnaudotą potencialą. Vilniaus m. savivaldybės užsakymu projektą plėtojanti Vilniaus vystymo kompanija išrinko darbų rangovą – UAB „Eika Construction“.
Jau dešimtus metus iš eilės vykstančiame „Acme grupės“ renginyje „Gerų darbų mugė“ šiemet surinkta rekordinė suma – 327 tūkst. eurų, skirta labdaringai veiklai. Suaukotos lėšos bus naudojamos tęsti pradėtus ir inicijuoti naujus projektus, sprendžiančius švietimo, sveikatinimo bei kitas visuomenei aktualias problemas.
Lietuvai rengiant 2021–2027 m. Europos Sąjungos (ES) fondų investicijų programą buvo atlikta šalies konkurencingumą bei pažangą kuriančių verslų analizė. Nustatyta, kad šalies proveržį stabdo menki mažų ir vidutinių įmonių pajėgumai įsisavinti inovacijas, nedidelis skaičius aukštą pridėtinę vertę kuriančių įmonių bei mažos verslo investicijos į mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą (MTEP), o taip pat žemas verslo ir mokslo tarptautiškumas – dalyvavimas tarptautiniuose projektuose ir tinkluose. Inovacijų agentūros pradėtas projektas „InoMokymai“ skirtas šioms problemoms spręsti.
Už Turto civilinio konfiskavimo įstatymą balsavo 73 parlamentarai – jam pritarė ne tik valdančiosios koalicijos partijos, bet ir dalis konservatorių. Opoziciniai liberalai ir socialdemokratai projektui nepritarė.
Tikėtina, kad naujasis veto bus svarstomas tik Seimo eilinėje pavasario sesijoje kovą, tiesa, tik tuo atveju, jeigu per vasarį parlamentarai nesusirinks į neeilinę sesiją.
Nuo praėjusių metų liepos vidurio, kai pradėjo savo kadenciją, prezidentas vetavo jau šešis Seimo priimtus įstatymus. Trijų veto Seimas neįveikė.
