Valdantieji pralaimėjo vos vienu balsu – lieka ta pati Seimo rinkimų kartelė

Antradienį pratęstos Seimo rudens sesijos plenariniame posėdyje parlamentarai balsavo dėl praėjusių metų pabaigoje pasirašytojo valstybės vadovo dekretas, kuriuo vetuotas valdančiosios koalicijos balsais priimtas įstatymas dėl Seimo rinkimų barjero partijoms sumažinimo nuo 5 iki 3%, o koalicijoms – nuo 7 iki 5%.

Dėtų pastangų suburti visus nepakako

Už tai, kad veto būtų atmestas, balsavo 70, prieš buvo 51, susilaikė 2 Seimo nariai.

Tad veto atmetimui pritrūko vos vieno balso, nes norint tai padaryti reikėjo, kad prieš prezidento poziciją balsuotų mažiausiai 71 parlamentaras.  

Plenariniame posėdyje buvo konstatuota, kad tai reiškia, jog gruodį priimtoji pataisa dėl rinkimų kartelės sumažinimo nėra priimta ir lieka galioti 5% barjeras partijoms bei 7% koalicijoms.

Už valstybės vadovo veto įveikimą balsavo praktiškai visi salėje buvę valdantieji valstiečiai-žalieji, socialdarbiečiai ir Lenkų rinkimų akcijos atstovai. Visi oficialių opozicinių frakcijų nariai stojo už prezidento poziciją. Tuo metu nefrakcionuotus Seimo narius vienijančios Mišriosios grupės atstovai skilo į dvi dalis – 7 balsavusieji šios grupės atstovai buvo už veto atmetimą, 5 balsavo prieš arba susilaikė.

Nors valdančioji koalicija dėjo visas pastangas, kad antradienio plenariniame posėdyje dalyvautų kuo daugiau jos atstovų, dalies politikų, pvz., užsienio reikalų ministro Lino Linkevičiaus ar socialdarbiečio Artūro Skardžiaus, salėje balsavimo metu nebuvo.

Pristatė prezidento poziciją

Valdantieji siekė prezidento veto atmesti ir pakartotinai priimti grąžintą įstatymą. Jie laikėsi pozicijos, kad nuleidus kartelę Seime bus atstovaujama didesniam rinkėjų skaičiui.

Bet G. Nausėda pataisas vetavo argumentuodamas, kad žemesni rinkimų slenksčiai lemtų didesnį Seimo susiskaldymą į smulkias frakcijas ir mažesnį Vyriausybės stabilumą.

Taip pat prezidentas pažymėjo, kad sprendimas mažinti kartelę likus mažiau nei metams iki Seimo rinkimų prieštarauja gerajai tarptautinių institucijų įtvirtintai rinkimų praktikai.

Atsakydamas į Seimo narių klausimus prezidento dekretą pristatęs jo patarėjas vidaus politikos klausimais Povilas Mačiulis teigiamai pasisakė apie idėją įstatymiškai nustatyti draudimą keisti rinkimų tvarką likus mažiau kaip metams iki balsavimo: „Prieš kelerius metus grupė politikų siūlė tokį projektą, bet tam nebuvo pritarta. Prezidento nuomone, būtų gerai grįžti prie šio klausimo ir įstatymu nustatyti tokią tvarką, kad likus metams iki rinkimų nebūtų galima kaitalioti juos reglamentuojančių įstatymų.“

Anot P. Mačiulio, „politiškai pagrįsta nuomonė“, kad valdantieji priėmė Seimo rinkimų įstatymo pataisas tik siekdami pagelbėti savo koalicijos partneriams, kurių reitingai yra maži, patekti į naują parlamentą.

Tuo atveju, jeigu Seimas priimtų rinkimų taisyklių pakeitimus, nukreiptus ne į šių, bet į 2024 m. parlamento rinkimus, pasak patarėjo, prezidentas greičiausiai nevetuotų tokio įstatymo.

Be to, P. Mačiulis užsiminė, kad G. Nausėda pasisako už kuo platesnę diskusiją dėl esminės Seimo rinkimų sistemos reformos, pvz., pereinant prie viso parlamento išrinkimo tik proporciniu būdu, t. y. pagal kandidatų sąrašus, atsisakant vienmandačių apygardų. „Tačiau tai turėtų būti ilga, gili, plati diskusija, kuri užtruktų tikrai ne iki šių metų rinkimų, bet ruošiantis anksčiausiai 2024-iesiems“, – kalbėjo patarėjas.

Be to, jis atkreipė dėmesį, kad nustatytoji 3% kartelė Seimo rinkimų proporcinei daliai yra gerokai mažesnė nei nustatytoji kituose rinkimuose – savivaldos arba Europos Parlamento. Tai, anot patarėjo, neteisinga.

Valdantieji vengė tribūnos

Antradienį diskusijoje Seimo posėdyje dalyvavo vos vienas kitas valdančiosios koalicijos atstovas. Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pirmininkė Guoda Burokienė tik trumpai informavo, kad šis komitetas siūlo atmesti prezidento veto.

Lenkų rinkimų akcijos atstovas Zbignevas Jedinskis iš Seimo tribūnos kalbėjo: „Pagal galiojančią rinkimų sistemą net apie 19% balsų atitenka kitoms partijoms. Didelis klausimas, ar, pvz., asmuo, balsavęs už kažkurią partiją, kuri neperžengia 5%, yra labai jau patenkintas, kad jo balsas atitenka konservatoriams.“

Mišriosios grupės narys Povilas Urbšys apgailestavo, kad vetuodamas rinkimų kartelės mažinimą prezidentas nepasiūlė jokio kompromisinio varianto, pvz., 4% barjerą. „Tie, kurie kalba prieš rinkimų kartelės mažinimą demonstruoja nepasitikėjimą mūsų tauta, mūsų šalies rinkėjais – esą jie negebės tinkamai pasirinkti ir būsimasis Seimas bus pernelyg fragmentiškas. Nekartą buvo minėtas šioje diskusijoje žodis „stabilumas“. Bet ar tai nėra šiuo atveju žodžio „stagnacija“ sinonimas?“, – sakė P. Urbšys.

Analogiška idėja svarstoma Rusijoje

Konservatorius Laurynas Kasčiūnas diskusijos metu tvirtino: „Visi puikiausiai supranta, kad noras siekti atmesti veto yra padiktuotas ne noru įtvirtinti daugiau demokratijos, bet gana egoistiniu noru išspręsti savo ir savo partnerių koalicijoje politines problemas. Neabejoju, kad sumažinta kartelė tik atneš daugiau chaoso ir sumaišties į būsimą Seimą. Vadinasi, ir į visą šios valstybės politinį gyvenimą.“

Jis atkreipė dėmesį, kad Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos priimtoji rekomendacija dėl rinkimų kartelės dydžio nėra įpareigojanti.

„Maža to, viena iš tos rezoliucijos rengėjų yra Rusijos valdančiosios partijos atstovė, taigi, rezoliucija gimė institucijoje, kur Rusija turi nemenką įtaką. Taip pat derėtų atkreipti dėmesį, kad kaip tik šiuo metu Rusijoje yra prasidėjusi diskusija dėl rinkimų kartelės sumažinimo iki būtent 3%. Tai daroma todėl, kad valdančioji, prokremlinė ir proputiniška „Vieningosios Rusijos“ partija tiesiog siekia įtvirtinti kuo mažesnę kartelę, norėdama savo satelitinių partijų patekimą į Dūmą, tokiu būdu ir ateityje užsitikrindama absoliučią daugumą ten. Tad ar mums gali ir turi tapti kelrode žvaigžde Rusijos prokremlinių partijų siekiai?“, – retoriškai klausė opozicijos atstovas.

Tuo metu socialdemokratas, opozicijos lyderis Julius Sabatauskas kreipėsi į tuos, kurie tikina, kad neva daugelyje kitų Europos valstybių galioja mažesnis nei 5% rinkimų barjeras.

„Tie, kurie baksnoja į kitas Vakarų Europos valstybes, pamiršta atkreipti dėmesį į labai svarbią aplinkybę – visose tose valstybėse galioja tik proporcinė rinkimų sistema, t. y. visas parlamentas yra išrenkamas tik pagal kandidatų sąrašus ir nėra vienmandatininkų. Ten, kur galioja mišri rinkimų sistema, kaip ir Lietuvoje, proporcinei daliai galioja 5% barjeras ar net aukštesnis. Tad šioje vietoje Lietuva niekaip neišsiskiria“, – sakė J. Sabatauskas.

[infogram id="03e16b46-0551-41fa-a351-97dc9a560bbe" prefix="NyB" format="interactive" title="Rinkimų į parlamentą kartelė kai kuriose ES šalyse"]

Dar gali bandyti nustatyti 4%

Šis politikas atkreipė dėmesį, kad „didžiausi balsų praradimai vyksta vienmandatėse apygardose, nes ten gali laimėti ir mažiau nei trečdalį balsų nuo visų apygardos rinkėjų gavęs politikas“.

Pasak opozicijos lyderio, jeigu norima pokyčių Seimo rinkimų sistemoje, juos privalu įgyvendinti tik nuo 2024 m.

Valdančiųjų lyderiai yra užsiminę, kad artėjant eiliniams rinkimams dar gali bandyti grįžti prie pasiūlymo sumažinti balsų kartelę bent iki 4% partijoms bei 6% koalicijoms. Prezidentas anksčiau buvo reiškęs paramą siūlymui mažinti barjerą iki tokių dydžių. Tačiau, jo nuomone, bet kokie pakeitimai likus mažiau nei metams iki rinkimų, yra netikslingi.

Eiliniai Seimo rinkimai vyks šiemet spalio 11 d.