Plečiamos profesinio mokymo galimybės pameistrystės forma
Pameistrystė yra pati lanksčiausia profesinio mokymo forma, tačiau Lietuvoje ji dar gana nauja. Iki šiol paplitusi mokyklinė profesinio mokymo forma paprastai vykdoma pagal visą programą ir gali trukti nuo kelių mėnesių iki trejų metų. Profesinį mokymą organizuojant mokykline forma teorinė ir praktinė mokymo dalys dažniausiai vyksta profesinėje mokykloje, pas darbdavį atliekama tik praktika, kuri gali trukti apie pusantro mėnesio. O pameistrystė yra mokymasis dirbant. Didžioji mokymosi dalis vyksta darbo vietoje: 70% mokymo įgyvendina darbdavys, 30% – profesinio mokymo įstaiga ar kitas profesinio mokymo tiekėjas. Taip buvo sutarta kartu darbdavių asociacijomis.
Dar vienas lankstaus modulinio mokymo ir pameistrystės privalumas bei skirtumas nuo įprasto profesinio mokymo – mokymosi trukmė. Pameistrystė gali apimti visą profesinio mokymo programą, bet gali būti ir sudaryta tik iš vieno modulio, o minimali jos trukmė – apie du mėnesius, priklausomai nuo programos. Ko ir kiek mokyti, priklauso nuo to, ko reikia darbdaviui konkrečioje situacijoje.
Įsitraukia verslas
Pameistrystę siekiame visokeriopai skatinti. Pirmiausia todėl, kad profesinio mokymo pasiūla tiesiogiai atitiktų darbo rinkos poreikius, darbdavių lūkesčius. Dažnai girdime darbdavių pastebėjimus, kad profesinio mokymo įstaigos neparengia to, ko reikia būtent jiems, – tokių specialistų, kurie galėtų iš karto ateiti į darbo rinką ir kurti pridėtinę vertę, kurių nebereikėtų mokyti, kaip dirbti su turima įranga. Skatindami pameistrystę siekiame atliepti šiuos kokybės, operatyvumo ir efektyvumo poreikius, kad visos suinteresuotos šalys – darbdavys, pameistrys, mokykla – būtų patenkinti mokymosi procesu ir rezultatais.
Nemažiau svarbu ir tai, kad taip skatiname profesinio mokymo įstaigas glaudžiai bendradarbiauti su verslu. Norintiesiems įgyti profesiją pameistrystė suteikia galimybę mokytis darbo vietoje ir gauti atlyginimą už atliekamą darbą, o darbdaviams – tai tiesioginė galimybė pasirengti darbuotoją pagal savo poreikius. Pameistrystės naudos – daugiau praktinių įgūdžių mokantis darbo vietoje, sklandesnis perėjimas iš mokymosi į darbą, geresnis įsidarbinimas, glaudesnis švietimo ir verslo bendradarbiavimas, didesnė kvalifikuotų darbuotojų pasiūlos ir paklausos atitiktis.
Trišalė sutartis
Asmeniui, norinčiam įgyti rinkoje paklausią kvalifikaciją, mokymasis pameistrystės forma naudingas keliais aspektais. Tai — tiesioginė galimybė ne tik mokytis, bet ir iš karto įsilieti į darbo rinką įgyjant joje paklausių įgūdžių. Mokantis šia forma sudaromos dvi sutartys. Viena – trišalė mokymosi sutartis, kurią pasirašo darbdavys, mokykla ir mokinys, antra – pameistrystės darbo sutartis tarp darbdavio ir pameistrio. Kai mokoma pagal trumpą neformaliojo profesinio mokymo programą galima pameistrystės darbo sutartis be mokymo sutarties.
Pameistrystė itin naudinga verslui. Gyvename dinamišku laiku, kai norėdamas išlikti verslas privalo nuolat keistis, keičiasi situacija, poreikiai, reikia naujų kompetencijų, naujų kvalifikacijų, naujos įrangos ir su ja dirbti galinčių kvalifikuotų darbuotojų. Tad tiesioginis verslo interesas — kad profesinis mokymas į šiuos poreikius kuo greičiau reaguotų, būtų kuo lankstesnis. Ir čia į pagalbą ateina pameistrystė. Pavyzdžiui, įmonė įsigijo naują modernų įrenginį ir jai skubiai reikia pasirengti specialistų, galinčių su juo dirbti. Todėl mokymasis pameistrystės forma vyksta darbo vietoje su tuo nauju įrenginiu, o profesinėje mokykloje įgyjamos kitos būtinos, pavyzdžiui, su atitinkama technologija susijusios teorinės žinios.
Profesinio mokymo įstaigos – trečiasis partneris – taip pat aktyviai dalyvauja pameistrystės plėtroje. Matant naudą iniciatyva kurti pameistrystės programas gali abipusė: tiek darbdavių, tiek mokyklų, kurios irgi ieško naujų formų. Įmonės turi naują įrangą, o mokyklos – galimybes mokyti. Todėl bendradarbiavimas dualinio mokymo forma yra racionali išeitis – verslas kartu su profesine mokykla tai gali padaryti kartu. Pameistrystės modelį jau išbandžiusios apie 40% mokyklų.
Valstybės parama pameistrystės plėtrai
Mokymasis pameistrystės forma yra nustatytas 2017 m. priimtame Profesinio mokymo įstatyme, o šių mėtų spalį Vyriausybė patvirtino profesinio mokymo organizavimo pameistrystės forma tvarką. Taip pat atnaujinta profesinio mokymo finansavimo metodika, skatinanti profesinio mokymo teikėjus plėtoti pameistrystę – nuo 2020 m. mokymui šia forma bus skiriama 25% daugiau lėšų.
Darbdavius diegti pameistrystę valstybė skatins ES SF lėšomis finansuojamais projektais – verslui bus kompensuojama 40% pameistrio gaunamos algos. Pameistrystės plėtrai pasitelkiamos 4,1 mln. eurų ES investicijų: pameistrystei ir kvalifikacijos tobulinimui darbo vietoje skiriama 2,8 mln. eurų Ekonomikos ir inovacijų ministerijos administruojamų ES investicijų, o praktinių įgūdžių įgijimo rėmimui ir skatinimui – 1,3 mln. eurų Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos administruojamų ES lėšų. Planuojama kvietimus šiems projektams skelbti jau 2020 m. I ketvirtį.
Šiuo metu pameistrystę skatina Socialinės apsaugos ir darbo ministerija pagal Užimtumo įstatymą – užimtumo tarnybos organizuoja bedarbių mokymą pameistrystės forma ir darbdaviui kompensuoja 40% pameistrio atlyginimo. Ekonomikos ir inovacijų ministerija pameistrystę siūlo pagal Darbo kodeksą – tiems, kurie yra darbo rinkoje, kvalifikacijai tobulinti.
Tikslas – nuo 3% iki 15% besimokančiųjų
Lietuvoje pameistrystė jau yra turėjusi ankstesnes tradicijas, tačiau tai buvo paprastesnis amatininkystėje paplitęs būdas. Šiuolaikinė pameistrystės mokymo organizavimo forma mūsų šalyje pradėta taikyti nuo 2015 m. Kai kurios šalys, pavyzdžiui, Vokietija, turi gerai išplėtotas jos taikymo tradicijas, pameistrystė dar kitaip vadinama dualiniu mokymu – tai reiškia, kad mokomasi ir įmonėje, ir mokykloje. Mokinių registro duomenimis, pameistrystės forma 2018 m. Lietuvoje mokėsi 3.449 asmenys. Nors pameistrių skaičius 2014–2018 m. išaugo daugiau kaip du kartus, šia forma besimokančiųjų skaičius sudaro tik apie 3% visų besimokančiųjų profesijos. Tobulinant ir plėtojant pameistrystės modelį siekiama, kad 2020–2021 m. 15–20% baigusiųjų profesinio mokymo programas ar jų modulius visą ar dalį laiko būtų mokęsi pameistrystės forma.
Ateities planuose – pripažinti ir praktiniu būdu įgytas kompetencijas
Žiūrint dar plačiau, tiek Lietuva, tiek kitos ES šalys siekia padaryti profesinį mokymą kuo lankstesnį – pavyzdžiui, pripažinti ir formaliai įteisinti neformalųjį mokymą. Darbdaviai yra suinteresuoti, kad reikalingų kompetencijų turintys specialistai kuo greičiau ateitų į darbo rinką – čia sprendimus siūlo modulinis mokymas. Jis sudaro galimybę baigti iš karto ne visą programą, o atskiras dalis, kurių konkrečiai dabar reikia. Tad tikėtina, kad ateityje formaliojo profesinio mokymo – kai baigiama visa programa – dalis profesiniame mokyme turėtų mažėti, o neformaliojo – įgyjant atskirus reikalingus modulius – turėtų augti.
Labai svarbu sukurti modelį, pagal kurį būtų pripažįstamos ir kompetencijos, kurias asmuo įgyja dirbdamas, praktiniu būdu. Formalusis mokymas – tai mokymasis pagal licencijuotą mokymo programą, o neformalusis mokymasis vyksta tada, kai žinios, gebėjimai ir įgūdžiai įgyjami ne mokantis mokykloje, o, pavyzdžiui, per darbinę patirtį. Labai svarbus yra tokiu būdu įgytų kompetencijų pripažinimas – kad jos galėtų būti įvertintos ir pripažintos, tai yra, formaliai įteisintos.
Kaip jau minėjau, tam sudaro prielaidas modulinio mokymo sistema, prie kurios perėjome pastaraisiais metais: iki šiol buvusi vientisa programa dabar gali būti skaidoma atskiromis dalimis – moduliais, kuriuos galima imti po vieną. Praktiškai tai reikštų, kad, pavyzdžiui, jaunuolis, įsidarbinęs statybų įmonėje ir pradėjęs nuo žemiausio laiptelio, mažiausiai kvalifikacijos reikalaujančio darbo, įgyja vis daugiau įvairių įgūdžių, ir po metų darbdavys pasiūlo jam pasimokyti dirbti su nauja įranga pameistrystės būdu. Jaunuolis tokiu būdu įgyja vieną ar kelis modulius, o tada pagalvoja, kad norėtų savo gebėjimus įteisinti formaliai – įgyti profesinio mokymo programos diplomą. Tuomet jis galėtų ateiti į profesinio mokymo įstaigą ir sakyti: ar galite įvertinti, pripažinti ir įskaityti tai, ką aš jau moku. Toks neformaliu būdu įgytų kompetencijų pripažinimas yra mūsų planuose. Su darbdaviais esame aptarę, kad būtų galima tai, ką darbuotojas išmoksta dirbdamas, patvirtinti ir pripažinti laikant teorijos ir praktinio gebėjimo egzaminą.
Profesijos siekia daugiau mokinių
Vyriausybės programoje numatyta plėtoti patrauklią ir lanksčią profesinio mokymo sistemą, apimančią formalų pirminį, tęstinį ir neformalųjį profesinį mokymą, suderintą su darbo rinkos paklausa. Įgyvendinant 2017 m. priimtą Profesinio mokymo įstatymą pakeistas profesinio mokymo įstaigų valdymas ir teisinis statusas didinant mokyklų savarankiškumą ir atsakomybę. Į profesinių mokyklų veiklą ir sprendimų priėmimą tiesiogiai įtraukiami darbdaviai. Profesinis mokymas šiuo metu sistemiškai atnaujinamas, stiprinant jo kokybę ir sąveiką su darbo pasauliu. Išplėtus priėmimo ribas ir įvedus modulinį principą, įgyti profesinę kvalifikaciją siekia vis daugiau moksleivių, taip pat jau išsilavinimą turintys darbuotojai, norintys pagilinti ar įgyti naujas kompetencijas. Per pagrindinį vasaros–rudens priėmimą į profesinio mokymo įstaigas šiemet priimta daugiau mokinių nei pernai: 2019 m. – 17.900, 2018 m. – 17.100. Daugiausia sutarčių sudaryta inžinerijos ir inžinerinių profesijų (4.200), paslaugų asmenims (3.500) bei architektūros ir statybos (2.100) švietimo sričių mokymo programose.
Komentaro autorius — Arūnas Plikšnys, švietimo, mokslo ir sporto viceministras
