Kariuomenėje per penkerius metus pagausės ir eilinių, ir generolų 

Ministrų kabineto trečiadienio posėdyje planuojama pritarti Krašto apsaugos ministerijos (KAM) parengtam projektui, kuriuo nustatoma nuolatinė Lietuvos kariuomenės struktūra.

Iki šiol Seimas kasmet priimdavo atskirą įstatymą dėl kariuomenės struktūros nustatymo vieneriems metams. Tačiau šiemet tvarka buvo pakeista, numatant, kad nuo 2020 m. sausio 1 d. turi įsigalioti naujas įstatymas, numatantis nuolatinę principinę kariuomenės struktūrą, kuri nebebūtų kaitaliojama kasmet.

„Naujuoju įstatymu bus nustatyta ne tik nuolatinė kariuomenės struktūra, bet ir jai sukomplektuoti reikiamo personalo ribiniai skaičiai, kurie bus keičiami ne kasmet, bet tik įvykus esminiams pokyčiams: pasikeitus saugumo situacijai, finansavimui ar pan.“, – aiškinamajame rašte nurodo Raimundas Karoblis, krašto apsaugos ministras.

Jis pabrėžė, kad Vyriausybei ir Seimui teikiamam projektui pritarė aukščiausius šalies pareigūnus vienijanti Valstybės gynimo taryba.

Numatyta, kad artimiausius kelerius metus Lietuvos kariuomenės struktūra išliks tokia pat, kokia ir dabar, bet 2024 m. Sausumos pajėgų Motorizuotosios pėstininkų brigados „Žemaitija“ sudėtyje atsiras naujas Logistikos batalionas.

Numatoma nustatyti kur kas didesnį bendrą ribinį karių skaičių. Šiuo metu galiojančiame įstatyme numatyta, kad karių iš viso gali būti nuo 19.490 iki 22.450 (faktiškai jų yra apie 20.000), tuo metu laikotarpiu iki 2024 m. planuojama nustatyti, kad ribinis karių skaičius gali būti nuo 21.290 iki 26.850.  

Gerokai pagausės profesinės tarnybos karių – nuo dabartinių 11.200 iki 15.600.

„Nustatant ribinius personalo skaičius siekiama atitikti NATO nustatytus komplektavimo standartus, t. y. kad taikos metu karinių vienetų užpildymas profesinės karo tarnybos kariais būtų ne mažiau kaip 70% nuo nustatytojo pareigybių skaičiaus“, – teigiama KAM paaiškinime.

Daugės karių savanorių, į pratybas kasmet pašaukiamų parengtojo rezervo karių. Šauktinių, kurių šiemet bus apie 3.800, skaičius per ateinančius penkerius metus turėtų išlikti panašus arba jų pamažės, jeigu bus priimta iniciatyva nustatyti trumpesnį šaukiamųjų jaunuolių amžių.

Siūlomame įstatymo projekte numatoma didinti karininkų ribinius skaičius – generolų iki 14 (2019 m. numatyta iki 12), pulkininkų ir jūrų kapitonų iki 66 (šiemet iki 44), pulkininkų leitenantų ir komandorų iki 262 (dabar iki 220), majorų ir komandorų leitenantų iki 963 (2019 m. nustatyta iki 780).

Po to, kai trečiadienį naujam įstatymui pritars Vyriausybė, jis keliaus priėmimui į Seimą. Parlamentarai projektą svarstys ir balsuos dėl jo priėmimo lapkričio pabaigoje arba gruodį.

Pernai pasirašytu susitarimu šalies politinės partijos susitarė nuosekliai didinti krašto apsaugos finansavimą ir 2030 m. pasiekti 2,5% bendrojo vidaus produkto (BVP). Šiemet gynybai numatoma skirti 2% BVP, kitąmet – apie 2,02%.   

[infogram id="74933d77-dd68-4c0f-b46a-0adfa52e77c1" prefix="7Ru" format="interactive" title="Planuojamas krašto apsaugos sistemos finansavimas 2020–2022 m."]