Britai, jums reikia rinkimų

Antradienio vakaro balsavimas Bendruomenių rūmuose parodė, kad iš esmės atsirado daugumos pritarimas „Brexit“ sutarties nuostatoms. Ir tai yra svarbi žinia. Tiesa, parlamentarai vis tiek rado kelią, kaip „Brexit“ dar kartą pristabdyti, neleidę vyriausybei įgyendinti „Brexit“ susitarimo ratifikavimo dar iki spalio 31 d., tačiau šis balsavimas buvo jau ne apie „Brexit“, o apie vyriausybės politinių oponentų nenorą, kad į premjero postą įžengusio Boriso Johnsono šūkis bet kokia kaina įgyvendinti „Brexit“ taptų realybe.

Kitu atveju, Konservatorių partija už įgyvendintą tvarkingą „Brexit“ su sutarimu susišluotų visus laurus ir B. Johnsonas būtų matomas kaip tas, kuris didžiausios politinės krizės akivaizdoje išvedė šalį į šviesą. Na, maždaug šalies, ir visų tų, kurie užsiprenumeravo vienos britų žiniasklaidos priemonės žinias be „Brexit“ naujienų, – herojus. Taigi, svarstymai apie rinkimus jau prasidėjo.

Tačiau “Brexit” postūmis nėra B. Johnsono nuopelnas. Nors buvusi premjerė Theresa May buvo priversta atsistatydinti taip ir nesugebėjusi įgyvendinti „Brexit“ , jos trys surengti balsavimai britų parlamente dėl „Brexit“ sutarties patvirtinimo nenuėjo veltui. Kiekvieną kartą balsavimui teikusi savo „Brexit“ susitarimą, ji užsitikrindavo vis daugiau parlamentarų palaikymo (priminsiu – pirmąjį balsavimą dėl „Brexit“ susitarimo Th. May pralaimėjo triuškinančiu 230 balsų skirtumu, o paskutinį – 58).

Robertas Guestas, vieno įtakingiausių pasaulio žurnalų „The Economist“ užsienio naujienų redaktorius, interviu VŽ yra sakęs, kad britai referendume nežinojo, už ką balsuoja ir kuo įsivaizduojamas brexit skiriasi nuo realaus. To nežinojo ir politinės jėgos britų parlamente.

Tačiau dabar pirmą kartą sužinojo. Iki šio momento net partijų viduje susiskaldymas dėl „Brexit“ buvo pernelyg didelis, taigi ir rinkėjų mandatas situacijos nebūtų išsprendęs. Donaldas Tuskas, kadenciją jau baigiantis Europos Vadovų tarybos pirmininkas, netekęs kantrybės su britais net yra pasiūlęs vietą pragare žmonėms, kurie agitavo už „Brexit“ be jokio plano. Ir iki šiol atrodė kad jo tikrai nebuvo. Tačiau dabar abi pagrindinės britų politinės jėgos po peštynių parlamente atrodo subrandinusios savo „Brexit“ vizijas, kurias galėtų nešti ir britų elektoratui. Toriai susivienijo, o tie, kurie atskilo po parlamento batalijų, išsigrynino pozicijas, kurioje barikados pusėje stovi. Ir B. Johnsonas savo rankose turi atnaujintą „Brexit“ susitarimą.

Opozicinė Leiboristų partija, regis, irgi galiausiai subrandino savo poziciją ir siekia „Brexit“ kryptį patvirtinančio referendumo. Mažesniosios partijos, tokios kaip „Brexit“, agituojančios už kietąjį pasitraukimą ar Liberalų demokratų partija, kuri pasisako už JK pasitraukimo iš ES atšaukimą, taip pat turi labai aiškią savo JK pasitraukimo iš Bendrijos kryptį. Tiesa, apklausose nuo didžiųjų politinių jėgų jos kol kas atsilieka. Partijų vizijos dėl „Brexit“ pagaliau išryškėjo, apsispręsti lengviau galės ir rinkėjai. Be to, po rinkimų už partijos liniją parlamentarai turėtų balsuoti klusniau, nei tai darė iki šiol.

Šiame tekste žodis „Brexit“ yra panaudotas 23 kartus ir kitaip negu kai kurios kitos be šio žodžio naujienas siūlančios britų žiniasklaidos priemonės ketiname ir toliau apie tai rašyti, nes net ir niekaip nesibaigiančiuose balsavimų maratonuose galima įžiūrėti svarbias tendencijas. Peštynės britų parlamente išvargino, bet diskusijose išsigrynino požiūriai. Dabar metas grąžinti žodį visuomenei. O ES lauks, kol galės išlydėti.

Komentaro autorė — Agnė Šimukovičė, „Verslo žinių“ Užsienio naujienų korespondentė