Perbraižomas rinkimų žemėlapis, Vilniuje pagausės apygardų  

Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) trečiadienį pristatė naujų rinkimų apygardų ribų 2020 m. Seimo rinkimams projektą. Jis dar bus tobulinamas ir koreguojamas, galutinį naują apygardų sąrašą patvirtinti numatoma metų pabaigoje, kai iki Seimo rinkimų bus likę mažiau kaip 10 mėn.

Seimo ir VRK sprendimais sudarius atskirą Pasaulio lietuvių vienmandatę apygardą, Lietuvoje jų lieka iš viso 70 vietoje iki šiol buvusios 71. Taip pat apygardų ribos bus koreguojamos, kad kiekvienoje jų nuokrypis nuo vidutinio rinkėjų skaičiaus neviršytų 10%.

VRK pranešė, kad pertvarka nepalies tik 14 apygardų, likusių 57-ių ribos bus daugiau ar mažiau keičiamos.

Gyventojų skaičiaus regionuose pokyčiai nulėmė, kad Vilniuje vietoje 12-os buvusių vienmandančių apygardų bus 13, įsteigiant naują Pašilaičių apygardą. Be to, iš vienos jų – Naujamiesčio apygardos – bus išimti visi iki šiol jai priskirti užsienio lietuviai, kurie perkeliami į atskirą Pasaulio lietuvių vienmandatę apygardą.

Kauno mieste apygardų sumažės nuo 7 iki 6, bet dar 2 apygardos apims dalį Kauno miesto ir rajono. Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje lieka tas pats skaičius apygardų – atitinkamai 4, 2 ir 2. Alytuje ir Marijampolėje išliks po vieną apygardą, bet dalis Alytaus miesto pateks į bendrą apygardą su Varėnos apygarda.

Absoliuti dauguma vadinamųjų „kaimiškų“ apygardų yra stambinamos, kai kuriais atvejais gana drastiškai, nes regionuose ypač sumažėjo gyventojų. Yra tokių apygardų, kurios apims net po tris savivaldybes.

Daliai apygardų siūlomi nauji pavadinimai, pvz., ligšiolinę Naujamiesčio apygardą Vilniuje siūloma pavadinti Naujamiesčio-Naujininkų apygarda.  

Laura Matjošaitytė, VRK pirmininkė, teigė, kad iki lapkričio 8 d. komisija lauks pasiūlymų apygardų ribų žemėlapiui, jie bus svarstomi, o patvirtinti ribas planuojama iki metų pabaigos.

Pagal įstatymą, iki rinkimų likus ne mažiau kaip 210 dienų VRK turi pavirtinti rinkimų apygardų ribas, atsižvelgiant į šalies administracinį suskirstymą, praėjusių rinkimų apygardų ribas ir rinkėjų skaičių.

Įstatymas numato, kad rinkėjų skaičius apygardoje turi būti nuo 0,9 iki 1,1 vidutinio rinkėjų visose vienmandatėse rinkimų apygardose skaičiaus.

Įstatymo leidžiamas 10% nuokrypis nuo vidutinės apygardos dydžio reiškia, kad mažiausią apygardą turi sudaryti ne mažiau kaip 31.234 rinkėjų, didžiausią – 38.174 rinkėjų.

Vidutinis rinkėjų skaičius vienoje apygardoje – 34.704.

Eiliniai Seimo rinkimai turėtų vykti 2020 metų spalio 11 d.

Pastaruoju metu Lietuvoje ėmė vystytis diskusija dėl galimybės iš esmės pakeisti esamą Seimo rinkimų sistemą. Be kita ko, siūloma išvis atsisakyti mišrios rinkimų sistemos, kai pusė Seimo renkama proporciniu būdu pagal partijų kandidatų sąrašus, o kita pusė – vienmandatėse apygardose. Esą visa Lietuva galėtų būti padalinta į kelias stambias daugiamandates apygardas, kuriose proporciniu būdu būtų išrinkti visi Seimo nariai pagal kandidatų sąrašus, suteikiant galimybę rinkėjams reitinguoti kandidatus. Tačiau tokia esminė Seimo rinkimų sistemos pertvarka jau nebegali būti įgyvendinta per 2020 m. rinkimus, todėl politinės diskusijos tuo klausimu galėtų būti tęsiamos ruošiantis 2024 m. eiliniams Seimo rinkimams.