ES – kovos su klimato kaita tvaraus finansavimo lyderė pasaulyje

Publikuota: 2019-08-02
Komisijos nuotr.
Komisijos nuotr.
Europos Komisijos pirmininko pavaduotojas

Šiemet prie tarptautinio kovos su klimato kaita judėjimo prisijungė milijonai jaunuolių visame pasaulyje. Surengę planetos gelbėjimo, kol dar ne vėlu, žygį, jie reikalavo imtis veiksmų ir nesitenkinti vien kalbomis.

Klimato kaita buvo svarbi tema ir per pastaruosius Europos Parlamento rinkimus. Nors Europos Sąjunga yra tvirtai įsipareigojusi įgyvendinti kovos su klimato kaita tikslus, jaunoji karta teisingai nurodo, kad atsiliekame. Žengėme dar vieną žingsnį. Europos Komisija pasiūlė iki 2050 m. pereiti prie neutralaus poveikio klimatui ekonomikos, kad Europa taptų pirmuoju pasaulyje tai padariusiu stipriausios ekonomikos regionu.

Kalbėti lengva, tačiau nereikėtų nuvertinti tokio pasikeitimo poveikio ir masto. Tam visoms ES šalims, visuomenei ir ekonomikai reikalingas plataus masto restruktūrizavimas ir pramonės pokyčiai. Per naktį to nepadarysime ir tai nebus pigu. Išmetamųjų teršalų kiekiui sumažinti reikės didžiulių investicijų visose srityse. Turėtume remti mažo ir nulinio anglies dioksido kiekio technologijas, pavyzdžiui, elektromobilumą, saulės ir vėjo energetiką.

Dar vienas pavyzdys – energijos vartojimo efektyvumo didinimas pastatuose. Pastatų sektorius yra didžiausias energijos vartotojas Europos Sąjungoje, tačiau apie 35% pastatų yra senesni nei 50 m., o beveik 75% yra energiškai neefektyvūs. Žinoma, pastatų sektoriumi apsiriboti nereikėtų. ES pramonė jau turi laikytis privalomų aplinkosaugos reikalavimų, kaip antai transporto priemonių išmetamųjų teršalų ribinės vertės ar atsinaujinančiųjų išteklių energijos dalies ir energijos vartojimo efektyvumas.

Tam reikia didelių investicijų. Tačiau dar daugiau jų Europai reikės, kad pasiektų Paryžiaus klimato susitarimo tikslus ir pereitų į neutralaus poveikio klimatui ekonomiką. Per ateinančius dešimtmečius mums kasmet reikės 175–290 mlrd. EUR papildomų investicijų.

Todėl mažiausiai 25% ES lėšų kitu septynerių metų biudžeto laikotarpiu, prasidėsiančiu 2021 m., bus skiriama kovai su klimato kaita remti. Tačiau to nepakaks: turime pritraukti privatų kapitalą į ekonominę veiklą, švelninančią klimato kaitą, taip pat skatinti tarpvalstybines žaliąsias investicijas.

Europos Sąjungoje raginame bankus, turto valdytojus, institucinius investuotojus, korporacijas ir kapitalo rinkas skatinti tvarų finansavimą ir geresnį jo panaudojimą.

Taip atsižvelgiama į aiškų visuomenės reikalavimą siekti klimatui palankių investicijų; daug žmonių nebenori investuoti į bendroves, kurios teršia aplinką arba nemoka darbuotojams sąžiningo užmokesčio.

Bet kaip užtikrinti, kad jūsų vaiko taupomoji sąskaita padėtų siekti planetos gerovės? Pirmiausia turime tinkamai apibrėžti sąvoką „žaliasis“. Sukurdami visai ES bendrą tvarių finansų kalbą, galėsime padėti vartotojams ir investuotojams lengviau nustatyti, kokia veikla yra tvari aplinkos atžvilgiu.

Mūsų pasiūlymas dėl ES klasifikavimo sistemos – taksonomijos – yra labai svarbus žingsnis siekiant pritraukti daugiau investicijų į ekologiškus ir tvarius projektus. Iki spalio pabaigos turime pasiekti politinį ES šalių susitarimą.

ES neseniai susitarė dėl dviejų teisės aktų, kurie turėtų skatinti žmones investuoti į žaliuosius finansinius produktus. Griežtesnės tvarumo veiksnių atskleidimo taisyklės galutiniams investuotojams padės žmonėms, ketinantiems investuoti į finansinį produktą, pagrįstai pasirinkti.

Dvi naujos ES klimato lyginamųjų indeksų kategorijos – savanoriškai naudojamos etiketės – suteiks daugiau informacijos apie portfelinių investicijų anglies dioksido išmetimo rodiklį: viena suteiks informacijos apie prisitaikymą prie klimato kaitos, o kita leis sukurti su Paryžiaus susitarimo temperatūros tikslais derantį portfelį.

Mūsų tvarių finansų strategija apima ES žaliųjų obligacijų standarto sukūrimą, siekį padidinti bendrovių skaidrumą teikiant ataskaitas, susijusias su klimato klausimais, ir išplėsti ES ekologinio ženklo naudojimą įtraukiant finansinius produktus.

Turime veikti greitai. Kaip sakė paauglė klimato aktyvistė Greta Thuberg, „liko per mažai laiko, kad galėtume laukti, kol užaugsime ir perimsime atsakomybę.“

Komentaro autorius - Valdis Dombrovskis, Europos Komisijos pirmininko pavaduotojas

Autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos pozicija.

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Baltijos kelio idėja persikels į Honkongą

Honkongo aktyvistai penktadienį planuoja suformuoti gyvą žmonių eilę specialų administracinį statusą...

Verslo aplinka
2019.08.19
Skambant įspėjimams dėl recesijos, Vokietija jau svarsto stimulo priemones 4

Olafas Scholzas, Vokietijos finansų ministras, pirmadienį pareiškė, kad Vokietija galėtų ekonomikos...

Verslo aplinka
2019.08.19
Ž. Vaičiūnas: latvių sprendimas dėl rusiškos elektros importo – moralinis Lietuvos pralaimėjimas 2

Latvijai ketinant importuoti elektrą iš Rusijos, įskaitant ir Baltarusijoje statomą Astravo atominę jėgainę...

Pramonė
2019.08.19
Telšiai išsirinko vicemerą ir išvengė tiesioginio valdymo

Susiskaldžiusi Telšių rajono savivaldybės taryba sugebėjo iš ketvirto karto išsirinkti vicemerą ir tokiu būdu...

Verslo aplinka
2019.08.19
Perrinkimo siekiančiam JAV prezidentui – ekonomikos iššūkis Premium 12

Vis garsiau skambantys perspėjimai dėl lėtėjančios JAV ekonomikos ir recesijos grėsmės mažina Donaldo Trumpo,...

Verslo aplinka
2019.08.19
Iš Gibraltaro išleistas Irano tanklaivis plaukia į Kalamatą Graikijoje  1

Liepos pradžioje sulaikytasis Irano tanklaivis pirmadienį išplaukė iš Gibraltaro, šios Jungtinei Karalystei...

Verslo aplinka
2019.08.19
„Alibaba“ viceprezidentas iš Rusijos verslo magnato įsigijo NBA klubą 1

Vienas iš „Alibaba Group“ įkūrėjų ir akcininkų Josephas Tsai perima NBA klubo Bruklino „Nets“ kontrolę,...

Laisvalaikis
2019.08.19
Plastiko sektoriuje dera ir tvarumas, ir konkurencingumas Verslo tribūna

Lietuviškų plastikų eksportas auga, o kartu – ir juos gaminančių įmonių energijos vartojimas. Vis dėlto...

Verslo aplinka
2019.08.19
Didelių darbų nelaukia 4

Kone kaskart, kai į ministerijos, daugiau ar mažiau lemiančios verslo aplinką, vadovo kėdę sėdasi naujas...

Verslas tikisi, kad naujasis susisiekimo ministras daugiau kalbėsis Premium 14

Susisiekimo sektoriaus verslininkai tikisi, kad ministro poste Roką Masiulį keičiantis Jaroslavas Narkevičius...

Lietuviai mokėtų daugiau mokesčių dėl sotesnės pensijos ir sveikatos  Premium 1

Politikams vis garsiau kalbant apie nacionalinį susitarimą, poreikį didinti surenkamų mokesčių pyragą ir kaip...

Finansai
2019.08.19
Lauko tualetų problema toliau kelia aistras 11

Savivaldybių asociacija ragina Aplinkos ministeriją neskubėti stambinti vandentvarkos įmonių, o pirmiau...

Verslo aplinka
2019.08.18
Kabule per sprogimą vestuvėse žuvo 63 žmonės, daugiau nei 180 sužeisti

Afganistano sostinėje Kabule vėlų šeštadienio vakarą sprogus bombai vestuvių šventės metu žuvo 63 žmonės,...

Verslo aplinka
2019.08.18
Liepą – rekordinis imigracijos mėnuo 17

Liepą į Lietuvą atvyko gyventi daugiau žmonių nei bet kurį ankstesnį mėnesį, tęsiantis teigiamoms migracijos...

Verslo aplinka
2019.08.18
B. Johnsonas vėl įtikinės ES lyderius persiderėti „Brexit“ susitarimą 5

Britų žiniasklaida praneša, kad Borisas Johnsonas, Jungtinės Karalystės (JK) premjeras, šios savaitės vizitų...

Verslo aplinka
2019.08.18
G. Nausėda: Lietuva tikisi daugiau Indijos investicijų 3

Prezidentas Gitanas Nausėda, šeštadienį Vilniuje susitikęs su Indijos viceprezidentu Venkaiah Naidu,...

Verslo aplinka
2019.08.17
Miškus Sibire padega, nes naudinga juos iškirsti vėliau 7

Rusijos vyriausybė iniciavo tyrimą, ar didžiulius miškų gaisrus Sibire galėjo sukelti padegimai, siekiant...

Verslo aplinka
2019.08.17
Karinių robotų gamintojai iš Estijos įbrido į nuostolius 2

Estų bendrovė „Milrem“, užsiimanti karinės paskirties savavaldžių antžeminių transporto priemonių kūrimu,...

Pramonė
2019.08.17
G. Nausėda susitinka su Indijos viceprezidentu

Indijos viceprezidentas Venkaiah Naidu (Venkaja Naidu) šeštadienį Lietuvoje pradeda turą po Baltijos šalis.

Verslo aplinka
2019.08.17
Latvijos ministras: lietuvių rūpestį suprantame, bet Latvijos interesai – svarbiausi 59

Latvijos ekonomikos ministras Ralfas Nemiro sako suprantantis Lietuvos rūpestį dėl Astravo atominės...

Pramonė
2019.08.16

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau