ES – kovos su klimato kaita tvaraus finansavimo lyderė pasaulyje
Klimato kaita buvo svarbi tema ir per pastaruosius Europos Parlamento rinkimus. Nors Europos Sąjunga yra tvirtai įsipareigojusi įgyvendinti kovos su klimato kaita tikslus, jaunoji karta teisingai nurodo, kad atsiliekame. Žengėme dar vieną žingsnį. Europos Komisija pasiūlė iki 2050 m. pereiti prie neutralaus poveikio klimatui ekonomikos, kad Europa taptų pirmuoju pasaulyje tai padariusiu stipriausios ekonomikos regionu.
Kalbėti lengva, tačiau nereikėtų nuvertinti tokio pasikeitimo poveikio ir masto. Tam visoms ES šalims, visuomenei ir ekonomikai reikalingas plataus masto restruktūrizavimas ir pramonės pokyčiai. Per naktį to nepadarysime ir tai nebus pigu. Išmetamųjų teršalų kiekiui sumažinti reikės didžiulių investicijų visose srityse. Turėtume remti mažo ir nulinio anglies dioksido kiekio technologijas, pavyzdžiui, elektromobilumą, saulės ir vėjo energetiką.
Dar vienas pavyzdys – energijos vartojimo efektyvumo didinimas pastatuose. Pastatų sektorius yra didžiausias energijos vartotojas Europos Sąjungoje, tačiau apie 35% pastatų yra senesni nei 50 m., o beveik 75% yra energiškai neefektyvūs. Žinoma, pastatų sektoriumi apsiriboti nereikėtų. ES pramonė jau turi laikytis privalomų aplinkosaugos reikalavimų, kaip antai transporto priemonių išmetamųjų teršalų ribinės vertės ar atsinaujinančiųjų išteklių energijos dalies ir energijos vartojimo efektyvumas.
Tam reikia didelių investicijų. Tačiau dar daugiau jų Europai reikės, kad pasiektų Paryžiaus klimato susitarimo tikslus ir pereitų į neutralaus poveikio klimatui ekonomiką. Per ateinančius dešimtmečius mums kasmet reikės 175–290 mlrd. EUR papildomų investicijų.
Todėl mažiausiai 25% ES lėšų kitu septynerių metų biudžeto laikotarpiu, prasidėsiančiu 2021 m., bus skiriama kovai su klimato kaita remti. Tačiau to nepakaks: turime pritraukti privatų kapitalą į ekonominę veiklą, švelninančią klimato kaitą, taip pat skatinti tarpvalstybines žaliąsias investicijas.
Europos Sąjungoje raginame bankus, turto valdytojus, institucinius investuotojus, korporacijas ir kapitalo rinkas skatinti tvarų finansavimą ir geresnį jo panaudojimą.
Taip atsižvelgiama į aiškų visuomenės reikalavimą siekti klimatui palankių investicijų; daug žmonių nebenori investuoti į bendroves, kurios teršia aplinką arba nemoka darbuotojams sąžiningo užmokesčio.
Bet kaip užtikrinti, kad jūsų vaiko taupomoji sąskaita padėtų siekti planetos gerovės? Pirmiausia turime tinkamai apibrėžti sąvoką „žaliasis“. Sukurdami visai ES bendrą tvarių finansų kalbą, galėsime padėti vartotojams ir investuotojams lengviau nustatyti, kokia veikla yra tvari aplinkos atžvilgiu.
Mūsų pasiūlymas dėl ES klasifikavimo sistemos – taksonomijos – yra labai svarbus žingsnis siekiant pritraukti daugiau investicijų į ekologiškus ir tvarius projektus. Iki spalio pabaigos turime pasiekti politinį ES šalių susitarimą.
ES neseniai susitarė dėl dviejų teisės aktų, kurie turėtų skatinti žmones investuoti į žaliuosius finansinius produktus. Griežtesnės tvarumo veiksnių atskleidimo taisyklės galutiniams investuotojams padės žmonėms, ketinantiems investuoti į finansinį produktą, pagrįstai pasirinkti.
Dvi naujos ES klimato lyginamųjų indeksų kategorijos – savanoriškai naudojamos etiketės – suteiks daugiau informacijos apie portfelinių investicijų anglies dioksido išmetimo rodiklį: viena suteiks informacijos apie prisitaikymą prie klimato kaitos, o kita leis sukurti su Paryžiaus susitarimo temperatūros tikslais derantį portfelį.
Mūsų tvarių finansų strategija apima ES žaliųjų obligacijų standarto sukūrimą, siekį padidinti bendrovių skaidrumą teikiant ataskaitas, susijusias su klimato klausimais, ir išplėsti ES ekologinio ženklo naudojimą įtraukiant finansinius produktus.
Turime veikti greitai. Kaip sakė paauglė klimato aktyvistė Greta Thuberg, „liko per mažai laiko, kad galėtume laukti, kol užaugsime ir perimsime atsakomybę.“
Komentaro autorius - Valdis Dombrovskis, Europos Komisijos pirmininko pavaduotojas
