Lietuvos BVP per metus augo 4%

2019 m. pirmąjį pusmetį Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) sudarė 22,7 mlrd. Eur to meto kainomis. Palyginti su 2018 m. pirmuoju pusmečiu, realus BVP pokytis, pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką, buvo 4,0% (nepašalinus – 4,2%), įvertinęs pagal turimus statistinius duomenis ir pritaikęs ekonometrinius modelius praneša Lietuvos statistikos departamentas.

Vien šių metų antrąjį ketvirtį BVP to meto kainomis siekė 12 mlrd. Eur. Palyginti su pirmuoju metų ketvirčiu, realus BVP pokytis, pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką, sudarė 0,9%.

[infogram id=“21c567c7-a311-4e1b-99b7-faecaf13ff31“ prefix=“eH1“ format=“interactive“ title=“Verslo aplinka: Lietuvos BVP pokytis 2017-2019 m. II ketv.“]

„Lietuvos ekonomikos augimas tebėra spartus (...) Prie tokios ūkio raidos prisidėjo stipri vidaus paklausa ir eksportas. Tačiau nemažėjanti įtampa tarptautinėje aplinkoje neigiamai veikia pagrindinių Lietuvos prekybos partnerių ekonomikų plėtrą. Tai turėtų slopinti Lietuvos ūkio augimą antrąjį pusmetį“, – prognozuoja Darius Imbrasas, Lietuvos banko Ekonomikos departamento Makroekonomikos ir prognozavimo skyriaus vyresnysis ekonomistas.

Anot jo, blogėjančios nuotaikos tarptautinėje aplinkoje kol kas reikšmingai nesuvaržė Lietuvos prekių ir paslaugų eksporto augimo – tokiai eksporto raidai įtakos turėjo anksčiau gana sparčiai kilusios investicijos, padidinusios įmonių gamybos pajėgumus ir pagerinusios eksportuojančių įmonių konkurencingumą.

„Vis dėl to naivu būtų tikėtis, kad blogėjančios nuotaikos tarptautinėje aplinkoje neturės jokios įtakos ateityje. Tiek Pasaulio banko, tiek Europos Komisijos atnaujintos prognozės rodo, kad pasaulio ekonomikos padėtis darosi mažiau palanki. Jose numatoma, kad šiais metais pasaulio ekonomika augs lėčiau, nei buvo tikimasi anksčiau“, – atkreipia dėmesį D. Imbrasas.

Prognozės kuklensės

Lietuvos banko vertinimu, nepaisant palankių ūkio raidos tendencijų, stebėtų per pirmus šešis šių metų mėnesius, šalies ūkio augimas 2019 m. sudarys 3,2%, o 2020 m. sulėtės iki 2,5%.

Ekonomikos augimą gali pristabdyti ne tik susilpnėjusi užsienio paklausa ir nemažėjantis ekonominės politikos neapibrėžtumas, bet ir šiuo metu stebimos rizikos, kurios gali nulemti ir kitokią, nei prognozuojama, ūkio raidą, nurodo Lietuvos bankas. Pvz., galimi tolesni tarptautinės prekybos suvaržymai ar blogesnė, nei šiuo metu numatoma, „Brexit“ baigtis. Taip pat prognozėms įtakos gali turėti kitokie, nei tikimasi, Lietuvos tarptautinės migracijos balanso pokyčiai ir kitoks investicijoms skirtų ES lėšų panaudojimo intensyvumas.

Vežė gamyba ir vartojimas

D.Imbraso teigimu, prie Lietuvos eksporto plėtros 2019 m. pirmąjį pusmetį pastebimai prisideda auganti apdirbamoji gamyba – sparčiais plėtros tempais šiemet išsiskiria chemijos produktų, mašinų ir įrenginių, transporto priemonių ir jų dalių gamintojai.

Visas šias veiklas, anot jo, galima priskirti prie santykinai didesnę pridėtinę vertę kuriančių veiklų, kurios taip pat moka ir santykinai didesnius darbo užmokesčius: 2018 m. jie buvo didesni tiek už apdirbamosios gamybos, tiek už visos šalies vidurkį.

Atsižvelgiant į šiuo metu stebimą spartų darbo užmokesčio kilimą šalyje, tolesnė sėkminga šių sektorių veikla būtų itin palanki tendencija Lietuvos ekonomikai, siekiančiai ir toliau pragyvenimo lygiu vytis labiau išsivysčiusias Vakarų Europos valstybes“, – vertina Lietuvos banko ekonomistas.

Anot jo, spartus darbo užmokesčio augimas ir toliau yra tarp svarbiausių veiksnių, palaikančių stiprią vidaus apklausą, o darbo užmokestį šalyje šiais metais labiausiai didina kylantys atlyginimai viešajame sektoriuje. Tai kartu su augančiu užimtumu ir didėjančiomis socialinėmis išmokomis labiausiai prisideda prie stipraus namų ūkių vartojimo.

„Tai, kad pastarojo vis dar gana spartus augimo tempas, rodo ir mažmeninės prekybos apyvarta. Ji šių metų antrąjį ketvirtį augo sparčiau nei pirmąjį ir nedaug skyrėsi nuo praėjusių metų vidurkio“, – nurodo D.Imbrasas.

Tačiau jis atkreipia dėmesį, kad darbo užmokesčio augimo tempas privačiajame sektoriuje yra pastebimai sulėtėjęs, tam didžiausią įtaką daro pasibaigęs „Sodros“ įmokų apatinės ribos įvedimo poveikis, ne taip sparčiai didinama minimalioji mėnesinė alga ir nebedidėjanti įtampa darbo rinkoje. Kad ji pastaruoju metu nustojo augti, rodo, pavyzdžiui, nebeauganti įmonių, kurių veiklą riboja darbuotojų trūkumas, dalis.

Statistikai skaičiuoja, kad vertinant gamybos metodu, 2019 m. antrąjį ketvirtį teigiamam BVP pokyčiui didžiausios įtakos turėjo išaugusi didmeninės ir mažmeninės prekybos, variklinių transporto priemonių ir motociklų remonto, transporto ir saugojimo, apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų įmonių sukurta pridėtinė vertė,

Neigiamą įtaką darė žemės ūkio, miškininkystės ir žuvininkystės, finansinės ir draudimo veiklos įmonių pridėtinės vertės pokyčiai.

Lietuvos statistikos departamentas, remdamasis išsamesniais duomenimis ir įvertinęs pridėtinę vertę pagal detalesnį ekonominės veiklos rūšių sąrašą, patikslino 2019 m. pirmojo ketvirčio BVP įvertį. 2019 m. pirmąjį ketvirtį BVP to meto kainomis siekė 10,7mlrd. Eur. Patikslintais duomenimis, palyginti su 2018 m. ketvirtuoju ketvirčiu, 2019 m. pirmojo ketvirčio realus BVP pokytis, pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką, sudarė 1,2% (anksčiau skelbtas – 1,0%).

Palyginti su atitinkamu 2018 m. ketvirčiu, realus BVP pokytis, pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką, sudarė 4,0% (anksčiau skelbtas – 3,8%).

2019 m. detalesnį antrojo ketvirčio BVP įvertį Lietuvos statistikos departamentas skelbs rugpjūčio 30 d.