Kai pučia vėjas, reikia statyti malūnus

Publikuota: 2019-02-18
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Lietuvos banko Makroekonomikos ir prognozavimo skyriaus vyriausioji ekonomistė

Kinų liaudies išmintis byloja: kai pučia pokyčių vėjas, vieni žmonės stato sienas, kiti – vėjo malūnus. Lietuva pastaruosius kelis dešimtmečius pokyčių atneštus iššūkius neretai sugebėdavo paversti naujomis galimybėmis. Ateinančius kelis dešimtmečius iššūkių bus nemažiau, tad kaip niekad svarbu žvelgti į priekį, įvertinti, iš kur pučia vėjas ir imti statyti naujus malūnus.

Nepriklausomybės laikotarpiu su sunkumais susidūrusi Lietuva ne kartą sugebėjo pasitelkti juos savo naudai ir pakloti tvirtesnį pagrindą tolesnei šalies ekonominei raidai. Pavyzdžiui, 2008–2009 m. šalį sukrėtus ekonomikos krizei, šalies verslas atrado savo stiprybę užsienio rinkose. Iki tol neregėtas eksporto plėtros tempas buvo ypač svarbus veiksnys, leidęs šaliai sėkmingai įveikti ekonomines negandas. Šiandien Lietuvos prekių ir paslaugų eksportas sudaro daugiau nei 80% šalies BVP (2005–2009 m. sudarė šiek tiek daugiau kaip 50%) ir yra vienas didžiausių Europos Sąjungoje (ES).

Ekonominio sunkmečio laikotarpiu kryptingų pastangų dėka imtas kloti ir Lietuvos paslaugų centrų klasterio pamatas. Šios patirties pagrindu šiandien šalyje sparčiai formuojasi apdirbamosios gamybos ir technologijų klasteriai, Lietuva lyderiauja Vidurio ir Rytų Europos regione pagal tiesioginių užsienio investicijų projektų skaičių. Šalis bando pasinaudoti ir vienu didžiausių iššūkių, šiuo metu tenkančių ES, – Jungtinės Karalystės (JK) sprendimu palikti ekonominį bloką. Lietuva pastaruosius keletą metų stengiasi pritraukti JK paliekančias finansinių technologijų įmones ir sukurti šalyje dar vieną klasterį. Pastangos ima duoti vaisių – pasak organizacijos „Investuok Lietuvoje“, per pastaruosius keletą metų šalyje veikiančių finansinių technologijų įmonių skaičius padvigubėjo, be to, Lietuva pirmauja kontinentinėje Europoje ir pagal licencijuotų elektroninių pinigų įstaigų skaičių.

Nederėtų pamiršti dar vienos Lietuvos ekonomikos sėkmės istorijos – tai šalies transporto sektorius. Galėjo atrodyti, kad po Krymo okupacijos Rusijos pradėti taikyti draudimai ES maisto prekių importui bei griežtėjantis kelių transporto įmonių veiklos reguliavimas ES prikirps šio verslo sparnus. Anaiptol, šios sankcijos šalies transporto sektoriui tapo galimybe sutvirtinti savo pozicijas Vakarų Europos rinkoje. Krovininio kelių transporto eksporto pajamos jau trečius metus iš eilės didėja dviženkliu tempu.

Vis dėlto pastaraisiais metais pasaulyje vis labiau juntami pokyčių vėjai ir kai kurie iš jų kelia grėsmę Lietuvos ekonomikos modeliui. Ko gero, daugiausia nerimo Lietuvai, kaip mažai atvirai ekonomikai, kelia didėjantis didžiųjų pasaulio valstybių priešiškumas globalizacijai ir stiprėjantys protekcionistiniai veiksmai. Manoma, kad šis priešiškumas niekur neišnyks dar dešimtmečius, tačiau net ir šioje situacijoje galima įžvelgti galimybių. Tikėtina, kad tokioje aplinkoje vis didesnę reikšmę įgis regioniniai prekybos blokai, tiekimo grandinės gali pradėti trumpėti, tad vis daugiau apdirbamosios gamybos įmonių gali nuspręsti grąžinti gamybą į Europą. Tai gali suteikti impulsą naujoms užsienio investicijoms Lietuvoje, ypač į apdirbamąją gamybą, galimai įkvėpti gyvybės šalies regionams.

Nemenką iššūkį šalies ekonomikai ateinantį dešimtmetį kels ir pasaulyje didėjantis susirūpinimas tvaria ekonomikos plėtra, didėjantis poreikis kovoti su klimato kaita. Praėjusiais metais Jungtinių Tautų paskelbtoje klimato kaitos ataskaitoje pabrėžta, kad, siekiant įgyvendinti Paryžiaus klimato susitarimo tikslą, būtina iki 2030 m. beveik perpus sumažinti anglies dvideginio emisijas. Ir nors iki šiol šios emisijos pasaulyje didėja, valstybės bus priverstos jas riboti griežtindamos taršių įmonių veiklos reguliavimą ir labiau apmokestindamos šiltnamio dujų emisijas. Šie pokyčiai galėtų neigiamai paveikti šalies transporto, pramonės ir žemės ūkio sektorių veiklą – kartu jie sukuria 38% šalies BVP. Tačiau, jei Lietuva šiems pokyčiams pradėtų ruoštis jau dabar, pavyzdžiui, aktyviau investuodama į „švarių“ technologijų kūrimą ir diegimą, tai galimai leistų įmonėms šiose srityse įgyti konkurencinį pranašumą, atvertų naujas rinkas, pastūmėtų šalies ekonomiką aukštesnės pridėtinės vertės kūrimo link.

Kitas pasaulinis iššūkis – daugelyje išsivysčiusių pasaulio valstybių stiprėjanti nacionalizmo banga ir didėjantis priešiškumas imigrantams – gali prisidėti prie demografinių šalies problemų sprendimo. Europos Komisija prognozuoja, kad iki 2030 m. darbingo amžiaus (15–64 m.) gyventojų skaičius Lietuvoje sumažės beveik ketvirtadaliu, o vidutinis gyventojų amžius pailgės ketveriais metais ir Lietuva taps viena seniausių visuomenių ES. Tačiau menkstantis labiau išsivysčiusių šalių svetingumas atvykėliams gali padėti susigrąžinti išvykusius lietuvius ir pritraukti gabiausius užsienio specialistus, kartu pakreipti šalies migracijos ir bendrai demografijos tendencijas palankesne kryptimi. Tai ne tik padidintų Lietuvos ekonomikos potencialą, bet ir prisidėtų prie viešųjų finansų tvarumo.

Siekiant, kad šie iššūkiai iš tiesų taptų naujais ekonomikos augimo varikliais, būtina kurti tam palankią aplinką. Norint, kad iš Azijos šalių į Europą grįžtančios įmonės nuspręstų investuoti Lietuvoje, būtina užtikrinti aukštos kvalifikacijos darbuotojų gausą, išvystytą infrastruktūrą, darbo rinkos poreikius atitinkančią migracijos politiką, kokybišką švietimą. Siekiant susigrąžinti išvykusius lietuvius, būtini sklandūs jų integravimo procesai, kokybiškos viešosios paslaugos. Perėjimui prie mažiau taršių technologijų būtinas kryptingas ir efektyvus ES fondų paramos lėšų panaudojimas, tyrimų bazės plėtojimas ir tyrėjų kompetencijų šioje srityje kėlimas, verslo ir aukštojo mokslo glaudesnio bendradarbiavimo skatinimas.

Lietuvai taip pat būtina stiprinti savo ekonominius ir politinius institutus, nes tai yra svarbiausias ilgalaikio ekonominio klestėjimo pagrindas. Kai kitose šalyse stebimas demokratijos silpnėjimas, stiprėjantis populizmas, didėjanti politikos fragmentacija, stiprūs ir įtraukūs (angl. inclusive) institutai gali suteikti Lietuvai konkurencinio pranašumo. Pasauliniai iššūkiai suteikia šaliai galimybę tapti laisvės, galimybių ir ekonominės pažangos oaze, tačiau tam būtinas visuomenės ir politikos formuotojų susitelkimas, atvirumas naujoms idėjoms ir gebėjimas užtikrintai žengti pirmyn.

Komentaro autorė - Laura Galdikienė, Lietuvos banko Makroekonomikos ir prognozavimo skyriaus vyriausioji ekonomistė

Autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos pozicija.

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

G. Nausėda ragina Japonijos verslą aktyviau investuoti Lietuvoje 

Tokijuje viešintis prezidentas Gitanas Nausėda tikisi, kad Japonijos verslas stiprins susidomėjimą Lietuva,...

L. Pernavas nebus siūlomas vadovauti policijai antrą kadenciją 1

Policijos generalinis komisaras Linas Pernavas nebus skiriamas antrai kadencijai, teigia premjero Sauliaus...

LRT kitąmet iš biudžeto gaus 11% daugiau lėšų nei šiemet 1

Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) biudžetas 2020-aisiais, palyginti su šių metų biudžetu,...

„Ford Trucks“ jau keturiuose „AUTOKURTO“ padaliniuose Verslo tribūna

UAB „Autokurtas“ keturiuose savo padaliniuose: Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje ir Šiauliuose pradėjo atstovauti...

Ruošiamasi rekonstruoti Vyriausybės pastatą sostinės centre

Artimiausiais metais ruošiamasi rekonstruoti Vyriausybės pastatą sostinės centre. Kitų metų biudžeto projekte...

Dėl užterštumo Alytuje koreguojamas ugdymo procesas, draudžiama prekyba lauke maistu 1

Dėl užterštumo, kurį sukėlė gaisras padangų perdirbimo gamykloje, daugumoje Alytaus mokyklų pirmadienį vyks...

B. Johnsonas siekia, kad dėl „Brexit“ sutarties būtų balsuojama pirmadienį 

Borisas Johnsonas, Jungtinės Karalystės (JK) premjeras, bandys pirmadienį užsitikrinti parlamento paramą...

Darosi koktu 9

Tarp „Brexit“ ir lietuviško Seimo yra kur kas daugiau panašumų, nei atrodytų iš pirmo žvilgsnio. Vienas...

Pakeitus sistemą Seimo rinkimai atpigtų bent trečdaliu  Premium

Lietuva sutaupytų iki kelių milijonų eurų, jeigu būtų atsisakyta mišriosios Seimo rinkimų sistemos ir visi...

Valstybės mastu ekstremali situacija dėl gaisro Alytuje neskelbiama 7

Valstybės ekstremalių situacijų komisija nutarė ekstremalios padėties valstybės mastu...

Verslo aplinka
2019.10.20
Ekspertai nesutaria, kiek žmonių Lietuvoje skursta 4

Lietuvos skurdo rodikliai ir toliau lieka vieni iš didžiausių Europos Sąjungoje, o su skurdo ar socialinės...

Verslo aplinka
2019.10.20
„Brexit“ įvyks spalio 31 d., tikina pasitraukimo šalininkai 1

Jungtinė Karalystė pasitrauks iš ES spalio 31 d., nepaisant premjero Boriso Johnsono laiško, tikina „Brexit“...

Verslo aplinka
2019.10.20
Pasaulio galingieji neišvys prabangiojo D. Trumpo „Doral“ klubo

JAV prezidentas Donaldas Trumpas atsisakė ketinimų kitąmet G7 lyderių susitikimą surengti „Doral“ golfo klube...

Verslo aplinka
2019.10.20
Po savaitės vasaros laiko nebeliks 10

Kitą savaitgalį Lietuva, kaip ir visa Europos Sąjunga, atšauks vasaros laiką – laikrodžius naktį iš...

Verslo aplinka
2019.10.20
Dygstant naujoms gamykloms, robotų apmokestinimas Lietuvoje – tik laiko klausimas Premium 2

Ekonomistams prognozuojant, kad Lietuvoje ilgainiui kas antrą darbo vietą pakeis robotai, tikėtina, kad bus...

Finansai
2019.10.20
Kodėl darbuotojai netampa įmonės ambasadoriais? Mįslė – ne pasitenkinime 4

Kaip padaryti, kad socialiniuose tinkluose darbuotojai aktyviau komunikuotų apie organizaciją? Tokį klausimą...

Rinkodara
2019.10.20
ES sprendimu nusivylusi Šiaurės Makedonija planuoja pirmalaikius rinkimus 1

Šiaurės Makedonijos premjeras Zoranas Zajevas paragino surengti pirmalaikius šalies parlamento rinkimus, po...

Verslo aplinka
2019.10.20
Vatikanas pristatė išmanųjį rožinį 5

Šventojo Sosto spaudos salėje šią savaitę buvo pristatytas išmanusis rožinis. Tai visų pirma katalikų...

Technologijos
2019.10.19
R. Shilleris: nuogąstavimai dėl recesijos plinta kaip virusas, todėl gali tapti realybe 7

Roberas Shilleris, lietuvių kilmės ekonomistas ir Nobelio premijos laureatas, savo naujoje knygoje „Istorijų...

Finansai
2019.10.19
Baltarusijos KGB: žala dėl „nesąžiningų tarpininkų“ siekia 1,5 mlrd. USD 1

Baltarusijos Valstybės saugumo komitetas (KGB) įvertino, kad nepagrįsto tarpininkavimo mastai sudaro apie 3%...

Verslo aplinka
2019.10.19

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau