Kai pučia vėjas, reikia statyti malūnus

Publikuota: 2019-02-18
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Lietuvos banko Makroekonomikos ir prognozavimo skyriaus vyriausioji ekonomistė

Kinų liaudies išmintis byloja: kai pučia pokyčių vėjas, vieni žmonės stato sienas, kiti – vėjo malūnus. Lietuva pastaruosius kelis dešimtmečius pokyčių atneštus iššūkius neretai sugebėdavo paversti naujomis galimybėmis. Ateinančius kelis dešimtmečius iššūkių bus nemažiau, tad kaip niekad svarbu žvelgti į priekį, įvertinti, iš kur pučia vėjas ir imti statyti naujus malūnus.

Nepriklausomybės laikotarpiu su sunkumais susidūrusi Lietuva ne kartą sugebėjo pasitelkti juos savo naudai ir pakloti tvirtesnį pagrindą tolesnei šalies ekonominei raidai. Pavyzdžiui, 2008–2009 m. šalį sukrėtus ekonomikos krizei, šalies verslas atrado savo stiprybę užsienio rinkose. Iki tol neregėtas eksporto plėtros tempas buvo ypač svarbus veiksnys, leidęs šaliai sėkmingai įveikti ekonomines negandas. Šiandien Lietuvos prekių ir paslaugų eksportas sudaro daugiau nei 80% šalies BVP (2005–2009 m. sudarė šiek tiek daugiau kaip 50%) ir yra vienas didžiausių Europos Sąjungoje (ES).

Ekonominio sunkmečio laikotarpiu kryptingų pastangų dėka imtas kloti ir Lietuvos paslaugų centrų klasterio pamatas. Šios patirties pagrindu šiandien šalyje sparčiai formuojasi apdirbamosios gamybos ir technologijų klasteriai, Lietuva lyderiauja Vidurio ir Rytų Europos regione pagal tiesioginių užsienio investicijų projektų skaičių. Šalis bando pasinaudoti ir vienu didžiausių iššūkių, šiuo metu tenkančių ES, – Jungtinės Karalystės (JK) sprendimu palikti ekonominį bloką. Lietuva pastaruosius keletą metų stengiasi pritraukti JK paliekančias finansinių technologijų įmones ir sukurti šalyje dar vieną klasterį. Pastangos ima duoti vaisių – pasak organizacijos „Investuok Lietuvoje“, per pastaruosius keletą metų šalyje veikiančių finansinių technologijų įmonių skaičius padvigubėjo, be to, Lietuva pirmauja kontinentinėje Europoje ir pagal licencijuotų elektroninių pinigų įstaigų skaičių.

Nederėtų pamiršti dar vienos Lietuvos ekonomikos sėkmės istorijos – tai šalies transporto sektorius. Galėjo atrodyti, kad po Krymo okupacijos Rusijos pradėti taikyti draudimai ES maisto prekių importui bei griežtėjantis kelių transporto įmonių veiklos reguliavimas ES prikirps šio verslo sparnus. Anaiptol, šios sankcijos šalies transporto sektoriui tapo galimybe sutvirtinti savo pozicijas Vakarų Europos rinkoje. Krovininio kelių transporto eksporto pajamos jau trečius metus iš eilės didėja dviženkliu tempu.

Vis dėlto pastaraisiais metais pasaulyje vis labiau juntami pokyčių vėjai ir kai kurie iš jų kelia grėsmę Lietuvos ekonomikos modeliui. Ko gero, daugiausia nerimo Lietuvai, kaip mažai atvirai ekonomikai, kelia didėjantis didžiųjų pasaulio valstybių priešiškumas globalizacijai ir stiprėjantys protekcionistiniai veiksmai. Manoma, kad šis priešiškumas niekur neišnyks dar dešimtmečius, tačiau net ir šioje situacijoje galima įžvelgti galimybių. Tikėtina, kad tokioje aplinkoje vis didesnę reikšmę įgis regioniniai prekybos blokai, tiekimo grandinės gali pradėti trumpėti, tad vis daugiau apdirbamosios gamybos įmonių gali nuspręsti grąžinti gamybą į Europą. Tai gali suteikti impulsą naujoms užsienio investicijoms Lietuvoje, ypač į apdirbamąją gamybą, galimai įkvėpti gyvybės šalies regionams.

Nemenką iššūkį šalies ekonomikai ateinantį dešimtmetį kels ir pasaulyje didėjantis susirūpinimas tvaria ekonomikos plėtra, didėjantis poreikis kovoti su klimato kaita. Praėjusiais metais Jungtinių Tautų paskelbtoje klimato kaitos ataskaitoje pabrėžta, kad, siekiant įgyvendinti Paryžiaus klimato susitarimo tikslą, būtina iki 2030 m. beveik perpus sumažinti anglies dvideginio emisijas. Ir nors iki šiol šios emisijos pasaulyje didėja, valstybės bus priverstos jas riboti griežtindamos taršių įmonių veiklos reguliavimą ir labiau apmokestindamos šiltnamio dujų emisijas. Šie pokyčiai galėtų neigiamai paveikti šalies transporto, pramonės ir žemės ūkio sektorių veiklą – kartu jie sukuria 38% šalies BVP. Tačiau, jei Lietuva šiems pokyčiams pradėtų ruoštis jau dabar, pavyzdžiui, aktyviau investuodama į „švarių“ technologijų kūrimą ir diegimą, tai galimai leistų įmonėms šiose srityse įgyti konkurencinį pranašumą, atvertų naujas rinkas, pastūmėtų šalies ekonomiką aukštesnės pridėtinės vertės kūrimo link.

Kitas pasaulinis iššūkis – daugelyje išsivysčiusių pasaulio valstybių stiprėjanti nacionalizmo banga ir didėjantis priešiškumas imigrantams – gali prisidėti prie demografinių šalies problemų sprendimo. Europos Komisija prognozuoja, kad iki 2030 m. darbingo amžiaus (15–64 m.) gyventojų skaičius Lietuvoje sumažės beveik ketvirtadaliu, o vidutinis gyventojų amžius pailgės ketveriais metais ir Lietuva taps viena seniausių visuomenių ES. Tačiau menkstantis labiau išsivysčiusių šalių svetingumas atvykėliams gali padėti susigrąžinti išvykusius lietuvius ir pritraukti gabiausius užsienio specialistus, kartu pakreipti šalies migracijos ir bendrai demografijos tendencijas palankesne kryptimi. Tai ne tik padidintų Lietuvos ekonomikos potencialą, bet ir prisidėtų prie viešųjų finansų tvarumo.

Siekiant, kad šie iššūkiai iš tiesų taptų naujais ekonomikos augimo varikliais, būtina kurti tam palankią aplinką. Norint, kad iš Azijos šalių į Europą grįžtančios įmonės nuspręstų investuoti Lietuvoje, būtina užtikrinti aukštos kvalifikacijos darbuotojų gausą, išvystytą infrastruktūrą, darbo rinkos poreikius atitinkančią migracijos politiką, kokybišką švietimą. Siekiant susigrąžinti išvykusius lietuvius, būtini sklandūs jų integravimo procesai, kokybiškos viešosios paslaugos. Perėjimui prie mažiau taršių technologijų būtinas kryptingas ir efektyvus ES fondų paramos lėšų panaudojimas, tyrimų bazės plėtojimas ir tyrėjų kompetencijų šioje srityje kėlimas, verslo ir aukštojo mokslo glaudesnio bendradarbiavimo skatinimas.

Lietuvai taip pat būtina stiprinti savo ekonominius ir politinius institutus, nes tai yra svarbiausias ilgalaikio ekonominio klestėjimo pagrindas. Kai kitose šalyse stebimas demokratijos silpnėjimas, stiprėjantis populizmas, didėjanti politikos fragmentacija, stiprūs ir įtraukūs (angl. inclusive) institutai gali suteikti Lietuvai konkurencinio pranašumo. Pasauliniai iššūkiai suteikia šaliai galimybę tapti laisvės, galimybių ir ekonominės pažangos oaze, tačiau tam būtinas visuomenės ir politikos formuotojų susitelkimas, atvirumas naujoms idėjoms ir gebėjimas užtikrintai žengti pirmyn.

Komentaro autorė - Laura Galdikienė, Lietuvos banko Makroekonomikos ir prognozavimo skyriaus vyriausioji ekonomistė

Autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos pozicija.
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Kur vairuos Europą naujasis Parlamentas? 2

Šiandien prasideda balsavimas rinkimuose į Europos Parlamentą (EP) – paskutinės balsadėžės ES valstybėse bus...

Įdomiau nei anksčiau: Europa pradėjo rinktis atstovus į Europos Parlamentą Premium

Nors įprastai Europos Parlamento (EP) rinkimai sulaukdavo mažai visuomenės dėmesio, šiais metais visoje...

Austrijos „McDonald's“ restoranai padės pasus pametusiems JAV piliečiams 2

Nuo šiol amerikiečiai, kurie lankydamiesi Austrijoje praras pasus ar kuriems kils kitų problemų, dėl kurių...

Verslo aplinka
2019.05.22
FNTT: kovoje su pinigų plovimu Lietuva taiko naują praktiką 8

Kovodama su pinigų plovimu, Lietuva ėmė taikyti naują praktiką – ikiteisminiai tyrimai pradedami vien kilus...

Verslo aplinka
2019.05.22
Prokuratūra sustabdė Sausio 13-osios tyrimą

Prokuratūra trečiadienį patvirtino, kad prieš tris savaites sustabdė nuo pagrindinės bylos atskirtą...

Verslo aplinka
2019.05.22
Th. May atnaujintas „Brexit“ planas ir vėl sutiktas kritiškai

Jungtinės Karalystės (JK) premjerė, pristačiusi savo atnaujintą „Brexit“ planą, vėl susiduria su skeptiškomis...

Verslo aplinka
2019.05.22
Naujojo EP projekcijos rodo, kad Lietuvoje sėkmė lydės konservatorius 6

Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD), Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) bei...

Verslo aplinka
2019.05.22
R. Vilpišauskas: kandidatai akcentuoja panašias ekonomines problemas, o detalesnių siūlymų nepateikia Premium

Abu kandidatai į prezidentus — tiek Ingrida Šimonytė, tiek Gitanas Nausėda identifikuoja beveik tokias pačias...

Verslo aplinka
2019.05.22
Registrų centrą perduos Ekonomikos ir inovacijų ministerijai 3

Šiuo metu Susisiekimo ministerijos žinioje esantis Registrų centras, baigus jo pertvarkas, bus perduotas...

Verslo aplinka
2019.05.22
NMA laikinai vadovauja J. Valikonis

Žemės ūkio ministrui atleidus Nacionalinės mokėjimo agentūros (NMA) vadovą Eriką Bėrontą, įstaigai nuo...

Vadyba
2019.05.22
Ukrainoje vyks pirmalaikiai rinkimai

Volodymyras Zelenskis, naujasis Ukrainos prezidentas, po pokalbių su parlamentinėmis frakcijomis pasirašė...

Verslo aplinka
2019.05.22
Tęsiasi išankstinis balsavimas, prasideda balsavimas specialiuose paštuose

Tęsiasi balsavimas iš anksto prezidento rinkimų antrajame ture ir Europos Parlamento (EP) rinkimuose.

Verslo aplinka
2019.05.22
D. Trumpo mokesčiai ir prekybos karai smukdo užsienio investicijas Premium

Tiesioginių užsienio investicijų (TUI) srautas 2018 m. sumažėjo daugiau nei ketvirtadaliu, kai Donaldas...

Finansai
2019.05.22
Stato išskirtinę individualių namų gyvenvietę Vilniuje: naujakuriai čia jausis lyg kurorte Verslo tribūna 25

Vilniuje, pušyno apsuptyje kyla 24 privačių namų gyvenvietė – „Voverių giraitė“. Vos kelis šimtus metrų nuo...

Verslo aplinka
2019.05.22
Kai bankai užtrenkia duris 5

Lietuvoje veikiantys bankai mažina dosnumą nekilnojamojo turto (NT) plėtotojams, senka paskolų upelis ir...

Finansai
2019.05.22
Rusijos planas, kaip išsigelbėti nuo sankcijų, stringa Premium 7

Maskvos planas sumažinti sankcijų daromą žalą ekonomikai valstybės pinigais skatinant bendroves kol kas...

Verslo aplinka
2019.05.22
VRK po rinkimų įvertins I. Šimonytės skundą dėl G. Nausėdos finansavimo 5

Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) nusprendė, kad jau prasidėjus išankstiniam balsavimui prezidento rinkimų...

Verslo aplinka
2019.05.21
Th. May leis parlamentarams balsuoti dėl antrojo referendumo 3

Theresa May, Jungtinės Karalystės (JK) premjerė, suteiks šalies parlamentarams galimybę balsuoti dėl to, ar...

Verslo aplinka
2019.05.21
Kinija ruošiasi atsakui į JAV spaudimą „Huawei“ 2

Kinija gali imtis atsako į Donaldo Trumpo, JAV prezidento, žingsnį įtraukti į juodąjį sąrašą Kinijos...

Verslo aplinka
2019.05.21
G. Surplys atleido NMA vadovą E. Bėrontą 4

Valstybės saugumo departamentui (VSD) balandį pareiškus, kad Nacionalinės mokėjimo agentūros (NMA) vadovas...

Pramonė
2019.05.21

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau