Pretenzijų dėl TS-LKD pirminių rinkimų nėra, rezultatas nesikeičia

Todėl lapkričio viduryje įvyksianti TS-LKD taryba turėtų patvirtinti, kad partijos remiama kandidate į valstybės vadovus tampa nepartinė, bet TS-LKD frakcijai priklausanti Seimo narė, buvusi finansų ministrė Ingrida Šimonytė, pirminiuose konservatorių rinkimuose gavusi apie 79% balsų. Kitas kandidatas – buvęs diplomatas Vygaudas Ušackas – pirminiuose rinkimuose surinko maždaug 21% ir jau pripažino pralaimėjimą, pasveikino p. Šimonyte su pergale ir aiškiai leido suprasti atsisakąs planų siekti prezidento posto.

Pirmadienį surengtoje spaudos konferencijoje Arvydas Anušauskas, TS-LKD centrinės rinkimų komisijos pirmininkas, apibendrino savaitgalį vykusių pirminių rinkimų rezultatus: „Prieš balsavimą ir jo metu gauti skundai buvo mūsų komisijos išnagrinėti net keliuose posėdžiuose, bet jie nesudaro pagrindo abejoti rinkimų rezultatais, nes tie skundai buvo daugiau techninio, organizacinio pobūdžio. Paprastai nacionaliniuose rinkimuose daugiausiai skundų yra gaunama jau po balsavimo. Šįkart, po pirmąsyk surengtų partijos pirminių rinkimų jų nėra gaunama. Tai leidžia konstatuoti, kad rinkimai įvyko ir rezultatas nekvestionuotinas.“

„O ir abiejų kandidatų štabai pripažįsta balsavimo rezultatus, neturi pretenzijų dėl jų“, – pridūrė p. Anušauskas.

Aistė Gedvilienė, TS-LKD vykdomoji sekretorė, spaudos konferencijoje pranešė, kad iš viso šeštadienį ir sekmadienį buvo galima balsuoti apie 150 vietų Lietuvoje, taip pat Vašingtone bei Londone. „Buvo registruota apie 400 stebėtojų, dar 600 buvo rinkimų komisijų nariai. Taigi, rinkimų organizavime ir stebėjime iš viso dalyvavo 1.000 žmonių“, – teigė ji.

Ponas Anušauskas sakė, kad „tarp stebėtojų buvo ir kitų partijų atstovai, pvz., iš Darbo partijos, kurie, matyt, mokėsi, sėmėsi patirties, nes galbūt irgi norės rengti savo pirminius rinkimus“. Kitų partijų atstovams nebuvo daromos kliūtys stebėti TS-LKD pirminių rinkimų proceso.

Rinkimuose turėjo teisę dalyvauti daugiau kaip 33.000 žmonių – iš jų bemaž 15.000 buvo partijos nariai, o beveik 19.000 buvo iš anksto specialiai įsiregistravę vyresni nei 16 m. asmenys, nepriklausantys konservatoriams, bet deklaravę, kad pripažįsta jų puoselėjamas vertybes.

Pirminiuose rinkimuose dalyvavo iš viso beveik 21.000 žmonių – apie 55% partijos narių ir 69% iš anksto įsiregistravusių rinkėjų „iš šalies“.

Ponia Gedvilienė informavo VŽ, kad lapkričio 17 d. šaukiama TS-LKD taryba, kurios metu, vadovaujantis pirminių rinkimų rezultatais, bus patvirtinta, jog partijos remiama kandidatė į prezidentus yra p. Šimonytė.

„Kadangi tai nėra mūsų partijos narė, ji bus laisva tiek formuodama savo rinkimų štabą, tiek ir formuluodama savo programines nuostatas. Partija prisidės prie paramos kandidatei telkimo ir prie organizacinių dalykų, susijusių, pvz., su parašų už kandidatę rinkimu. Konkrečios paramos formos ir būdai paaiškės kiek vėliau, kai jas kandidatė suderins su partija“, – paaiškino TS-LKD vykdomoji sekretorė.

Lyderiai kandidatų į Europarlamentą sąraše – L. Mažylis ir A. Kubilius

Šį savaitgalį kartu su pirminiais remiamo kandidato į prezidentus rinkimais vyko TS-LKD potencialių pretendentų į Europos Parlamentą reitingavimas. Jo rezultatai rodo, kad daugiausiai reitingo balsų surenka istorikas Liudas Mažylis ir Seimo narys, ekspremjeras Andrius Kubilius.

Partijos sekretoriato duomenimis, p. Mažylis surinko 4.053 reitingo balsus, p. Kubilius – 3.281.

Trečioje reitinguoto sąrašo vietoje – Seimo narė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė (3.033 balsų), ketvirtoji – parlamentarė buvusi krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė (2.983), penktoje vietoje – Seimo narys buvęs užsienio reikalų ministras Audronis Ažubalis (2.335).

Toliau eina dabartinė europarlamentarė Laima Andrikienė (2.218 pirmumo balsų), Seimo narai Arvydas Anušauskas (2.037), Kęstutis Masiulis (1.893), Jurgis Razma (1.795), Emanuelis Zingeris (1.516).

Pagal TS-LKD įstatus, truputį pakoreguoti kandidatų sąrašą teisę turi ir partijos pirmininkas.

Kandidatų sąrašą reitingavo tik partijos nariai.

Prezidento rinkimai Lietuvoje vyks kitąmet gegužės 12 d., Europos Parlamento – gegužės 26 d.