Darbo kodeksas: peržiūra neplanuojama, profsąjungos nepatenkintos

Tai sukėlė profsąjungų atstovų nepasitenkinimą, nes jie jau šiandien konstatuoja „skyles“ Kodekse, kurias, pasak jų, derėtų kuo skubiau užtaisyti.

Pasiūlė dar palaukti

Kai pernai liepos 1 d. įsigaliojo ilgai rengtas, derintas ir politikų tvirtintas naujas DK bei dešimtys jį lydinčių kitų įstatymų pataisų, Vyriausybės atstovai žadėjo, kad pusmetį bus vykdomas šio teisės akto, gerokai pakeitusio nemenką dalį darbo santykių reguliavimo principų, veikimo monitoringas ir tuomet daromos išvados, ką jame reikėtų pakeisti. Toks apsisprendimas žadėtas šių metų pradžioje.

Tačiau kol kas pataisos DK nėra numatomos. Valstybinė darbo inspekcija (VDI) atliko pirmojo pusmečio DK įgyvendinimo stebėseną ir vasarį pateikė jo rezultatus Vyriausybę, darbdavius ir profsąjungas vienijančiai Trišalei tarybai. Viena svarbiausių VDI išvadų – dar praėjo per mažai laiko, kad būtų galima daryti išvadas apie naujojo DK keistinas nuostatas.

„Kadangi dalis svarbių įpareigojimų, nustatytų DK – darbo tarybų įkūrimas, įvairių tvarkų – darbo užmokesčio, lygių galimybių užtikrinimo ir kt. – dar tik bus įgyvendinta, kol kas sunku tiksliai ir visapusiškai įvardinti naujojo Kodekso reikšmę darbuotojų ir darbdavių santykiams. Teigiamus arba neigiamus DK poveikio socialinėje ir ekonominėje erdvėse rezultatus labiau išryškins tolesnis jo taikymo praktikos formavimasis. Taigi, naujojo DK įtaką darbo santykiams Lietuvoje turėtų labiau atskleisti 2018 m.“, – rašoma VDI išvadoje.

Stebės iki metų pabaigos

Eglė Radišauskienė, socialinės apsaugos ir darbo viceministrė, VŽ patvirtino, kad tai reiškia, jog iki šių metų gruodžio bus tęsiamas DK taikymo monitoringas, „išryškinamos silpniausios ir keistinos vietos, todėl esmingesnių pataisų jame galima tikėtis tuomet, kai stebėsenos rezultatai bus apibendrinti“, t. y. ne anksčiau kaip šių metų pabaigoje arba kitąmet.

„Pastaroji VDI stebėsena buvo atlikta jau dabar, ne po metų nuo DK galiojimo pradžios, bet po pusmečio, tam, kad Trišalės tarybos nariai būtų informuoti ir galėtų palaikyti ranką ant pulso, kaip sekasi įgyvendinti DK. Bet tik vėliau matysime pilnesnį vaizdą“, – pabrėžė viceministrė.

Su tokia valdžios pozicija iš esmės sutinka ir verslo asocijuotų struktūrų atstovai. Rūta Skyrienė, Investuotojų forumo vykdomoji direktorė, VŽ tvirtino, kad „išties dar mažoka laiko praėjo – mes esame paprašę įmonių atsiųsti savo pastabas dėl DK taikymo, tai kol kas nelabai tų pastabų esame sulaukę, matyt, tęsiasi faktų konstatavimas, kaip Kodekso nuostatos veikia“. „Nebent būtų galima kiek pakoreguoti DK nuostatas dėl kolektyvinių sutarčių. Bet ir be pataisų tokias sutartis sudaryti galima pagal esamas nuostatas, nes pataisymai labai ilgai užtruktų“, – pridūrė ji.

Paragino paskubėti

Tuo metu profesinės sąjungos ragina Vyriausybę ir Seimą paskubinti DK peržiūrą, nes esą jau dabar matomos kai kurios taisytinos vietos.

Apie kai kurias jų kalbėta ketvirtadienį vykusiame Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos (LPSK) tarybos posėdyje. „Teoriškai nacionalinėse, šakos ar teritorinėse kolektyvinėse sutartyse naujas DK daug kur leidžia darbdaviams ir profesinių sąjungų atstovams susitarti, nukrypstant nuo jo nuostatų. Praktiškai – verslas to baidosi, o Vyriausybė, pati skatinusi aktyvesnį socialinį dialogą, berods, persigalvojo“, – sakė Artūras Černiauskas, LPSK pirmininkas.

„Norėjome, kad mūsų šakos pasirengtų optimalius kolektyvinių sutarčių projektus, geriausiai tinkančius jų sektoriams, ir eitų tartis su darbdaviais. Vis tik ūpas greitai krito: pamatėme, kad verslas bijo ar bent jau gerai nesupranta naujos tvarkos“, – tęsė jis.

Ponas Černiauskas pabrėžė, kad LPSK aktyviai naudosis „lobistine teise“ siūlyti Seimui reikalingas pataisas DK, nelaukiant Vyriausybės politikų apsisprendimo šiuo klausimu arba susitarimų Trišalėje taryboje.

Rašyti komentarą