Naujieji Centrinės Europos lyderiai nenusileidžia ES dėl pabėgėlių kvotų

Višegrado ketvertas – Lenkija, Čekija, Slovakija ir Vengrija – atsisako vykdyti Bendrijos pabėgėlių paskirstymo programą, nepaisant Briuselio grasinimų imtis teisinių priemonių. Tai išlieka vienu iš pačių aštriausių klausimų ES viduje.

Mateuszas Morawieckis ir Andrejus Babišas šį mėnesį pradėjo vadovauti Lenkijos ir Čekijos vyriausybėms. Abu tvirtino norintys gerų ir pragmatinių santykių su Briuseliu.

Vis dėlto, politikai Briuselyje leido suprasti, kad Varšuva ir Praha nekeis savo pozicijos pabėgėlių kvotų klausimu.

„Vertėtų investuoti dideles sumas pinigų, padedant pabėgėliams jų gimtinėse, iš kurių jie atvyksta. Pagalba jų žemėje yra kur kas efektyvesnė“, – ketvirtadienį kalbėjo p. Morawieckis, jį cituoja „Reuters“.

„Tai nenutiks“, – teigė p. Babišas, pažymėdamas, kad „absurdiškų“ kvotų primetimas, nubalsavus daugumai ES valstybių, tik dar labiau pagilintų takoskyrą Bendrijoje.

Višegrado ketvertas ketvirtadienį Italijai pasiūlė 35 mln. Eur. Šie pinigai būtų panaudojami Romos projektams, skirtiems mažinti migraciją iš Libijos, finansuoti.

Paolo Gentiloni, Italijos ministras pirmininkas, pasveikino tokį žingsnį, tačiau pažymėjo, kad Centrinės Europos valstybės vis tiek privalo priimti pabėgėlius pagal kvotų programą, pagal kurią pabėgėliai yra siunčiami į ES valstybes nares iš Italijos bei Graikijos.

2015-aisiais kilusią pabėgėlių krizę pavyko numalšinti, pasirašius ES susitarimą su Turkija, kuris uždarė vadinamąjį Balkanų koridorių. Šiuo metu pagrindinis atvykėlių kelias yra iš Libijos per Viduržemio jūrą į Italiją.

28 ES valstybių lyderiai aptars šią problemą ketvirtadienį vakare, tačiau šioje srityje šį kartą nesitikima jokių sprendimų.

Šią savaitę prieš pabėgėlių kvotas pasisakė ir Donaldas Tuskas, Europos Vadovų Tarybos pirmininkas ir buvęs Lenkijos ministras pirmininkas.