Mokesčių pakeitimai: žaidžiame lengvatų žaidimą
„Sodros“ įmokų viršutinės ribos įvedimas padėtų pritraukti aukštą pridėtinę vertę sukuriančių naujų investuotojų, nes kurti brangiai mokamas darbo vietas jiems būtų pigiau. Esama tvarka nepagrįstai didina mokesčių naštą darbo pajamoms ir todėl atgraso nuo aukštą pridėtinę vertę sukuriančių darbo vietų steigimo.
Kartu „Sodros“ įmokų viršutinės ribos įvedimas mažintų paskatas minimizuoti mokesčius legaliais būdais (uždirbant dalį pajamų ne pagal darbo santykius, o pagal kitas legalias veiklos formas; uždirbant dalį pajamų kitoje šalyje). Įvedus „Sodros“ įmokų viršutinę ribą, pirmąkart atsirastų paskata rodyti kuo aukštesnį atlyginimą, t. y. būtų atsisakoma nepiniginių atlygių ar kitų būdų, kad oficialus atlyginimas būtų rodomas kuo mažesnis. Vietoj „lenktynių žemyn“ (t. y. kai stengiamasi, kad oficialus atlyginimas atrodytų kuo mažesnis) turėtume „lenktynes aukštyn“ (t. y. būtų stengiamasi, kad oficialus atlyginimas būtų kuo aukštesnis).
Dėl naujų darbo vietų ir augančio vartojimo praradimai viešiesiems finansams galėjo būti minimalūs, o įvertinus naujų investuotojų mokamus pelno, nekilnojamojo turto ir kitus mokesčius, bendras viešųjų finansų efektas galėjo būti teigiamas. „Sodros“ įmokų viršutinė riba yra būtina, tačiau turi būti daug žemesnė. Jei ji yra iki dangaus, jei ja gali pasinaudoti tik keli šimtai žmonių, iškreipia visą „Sodros“ įmokų viršutinės ribos idėją.
Akcizo mokestis atlieka tikslinio finansavimo funkciją, t. y. siekiama finansuoti konkrečią paslaugą: automobilių kelių tinklo plėtimą, modernizavimą ir užtikrinimą, kad šis tinklas veiktų. Akcizo dalies, skiriamos kelių priežiūrai, sumažinimas mažina akcizo mokesčio tikslingumą. Tokia valdžios politika liūdina: mokesčių mokėsime daugiau, tačiau nebūtinai važinėsime geresniais keliais. Jei dyzeliniai degalai kainuoja apie 1,05 Eur, litre yra apie 0,51 Eur mokesčių (akcizas ir GPM), tai pagal naująją tvarką iš 0,51 Eur mokesčių keliams teks vos 0,16 Eur.
Priimtais pasiūlymais atsisakoma papildomo neapmokestinamųjų pajamų dydžio auginantiems vaikus ir pakeičiama į tiesioginę išmoką vaikui. Dėl papildomo NPD už vaikus pakeitimo tiesiogine išmoka gyventojų pajamos į rankas nesikeis, tačiau socialinės politikos tendencija, nukreipta ne į reikalingą pagalbą labiausiai stokojantiems, o į perskirstymo didinimą (tai ir bus daroma papildomą NPD pakeitus tiesiogine išmoka), formuoja didesnės Lietuvos gyventojų dalies išlaikytinių mentalitetą.
Jau dabar vienas po kito registruojami pasiūlymai, kuriais išmokas vaikams siūloma didinti kelis kartus. Kelia nerimą, kad siūloma vis daugiau priemonių, neparemtų pajamų ir turto testu: pinigai dalijami ir nepasiturintiems, ir tiems, kuriems parama nereikalinga. Pamirštama, kad biudžetas – neguminis, o lėšas dalijant visiems mažiau galima skirti tiems, kuriems jų labiausiai reikia.
„Sodros“ įmokų apatinė riba, kuria iš šešėlio norėta ištraukti mistinių 10.000 įmonių vadovų (tiesa, dažnai tik „popieriuje“ vadovaujančių net veiklos realiai nevykdančioms įmonėms), kirs beveik 200.000 mažiausias pajamas gaunančių asmenų. Jiems iš esmės tektų mokėti didesnius mokesčius.
Kovoje su šešėliu aukų nesirenkama – ja gali būti bet kas. Tarp potencialių nukentėjusiųjų – jaunimas, tik pradedantis dalyvauti darbo rinkoje, norintieji derinti darbą ir šeiminius įsipareigojimus (pvz., mamos, auginančios mažus vaikus ir dirbančios puse etato). Jiems mokesčius mokėti teks net nuo negautų pajamų.
Turto savininkams Lietuvoje mokesčių našta didėja kasmet. Štai 2018 m. žemės mokestis bus apskaičiuojamas pagal nustatytas naujas (tikėtina, didesnes) žemės mokestines vertes. Augant turto rinkos vertei, mokėtina mokesčių suma irgi didėja.
Svarbu pabrėžti, kad nekilnojamasis turtas neatspindi gyventojų pajėgumo mokėti šį mokestį ir nebūtinai duoda pajamas turto turėtojui (pvz., pajamos iš nuomos), todėl taikant šį mokestį bus situacijų, kai gyventojai neturės pajamų šiam mokesčiui susimokėti. Norint didinti turto mokesčius, dažnai prisidengiama mistine kova su spekuliacija, nors turto nuoma – tokia pati ekonominė veikla kaip kitos. Tuo atveju, kai iš turto nuomos ar pardavimo gaunamos pajamos, jos jau ir taip yra apmokestinamos GPM.
Atkreiptinas dėmesys, kad 2016 m. į biudžetą buvo surinkta tik 45,4% planuotų nekilnojamojo turto mokesčio pajamų. Tai rodo, kad jau dabar susiduriama su sunkumais įgyvendinant šio mokesčio pajamų surinkimo planus, o mokesčio padidinimas galbūt dar labiau sustiprins šią problemą.
Akcizu apmokestintų dyzelinių degalų įperkamumas Lietuvoje ir taip yra vienas mažiausių ES. Jei akcizo mokestį, taikomą dyzeliniams degalams, palygintume su vidutinėmis pajamomis, aukštesnis akcizas nei Lietuvoje yra tik Bulgarijoje, Rumunijoje ir Vengrijoje. Žemas dyzelino įperkamumas, be kita ko, rodo, kad nėra pagrįstų priežasčių didinti akcizo mokesčio dydį.
Dyzeliniai degalai tradiciškai labiau paplitę verslo sektoriuje – krovinių ir keleivių vežimo ir pan. srityse. Tai savo ruožtu prisidėtų prie vartotojų kainų augimo šiose ekonominėse veiklose ir (tiesa, nedaug) prie bendro vartotojų kainų lygio augimo. Net ir mažiems kainos pokyčiams transporto sektorius yra ypač jautrus.
Nelegalūs degalai jau dabar sudaro apie 15% kuro rinkos. Padidinus akcizą ir dėl to išaugus dyzelinių degalų kainai, paskatos įsigyti degalus legaliais arba nelegaliais būdais gretimose šalyse nesumažėtų. Ir pati valdžia pripažįsta, kad siūlomas akcizų tarifų padidinimas dyzeliniam kurui galėtų turėti įtakos asmenų paskatoms degalus pirkti ne Lietuvoje.
Pradedančiojo verslo atleidimas nuo pelno mokesčio – daugiau valdžios sau užsidėtas pliusiukas nei tikra paskata. Juk pradedantieji verslą apie pelną pirmaisiais metais dažniausiai pasvajoja: dažnai tenka ne tik investuoti savo santaupas, bet ir pačiam dirbti neskaičiuojant valandų. Investicijų lengvatomis dėl griežtų reikalavimų galės pasinaudoti tik nedidelė dalis šalies įmonių. Apskaita, būtina norint šiomis lengvatomis pasinaudoti, – sudėtinga, jai reikia specialių žinių. Įmonės dažnai nė nežino galinčios šia lengvata pasinaudoti arba vengia tai daryti nenorėdamos sulaukti mokesčių administratoriaus patikrinimo. Metas pradėti rimtas diskusijas, kaip galima sukurti palankiausią Baltijos šalyse mokestinę aplinką keičiant pelno apmokestinimo sistemą. Kaimynai – bando, eksperimentuoja, klysta ir mokosi iš kitų klaidų. O mes rimtesnių žingsnių nesiimame, tik žaidžiame lengvatų žaidimą. Tiesa, pelno mokesčio pakeitimus vertinu neblogai, bet reikia daug geriau.
