Ambicingi Lietuvos kino industrijos siekiai – ir politikų rankose

Publikuota: 2017-12-07

Praėjusią savaitę Seime vykusioje metinėje kino industrijos konferencijoje „Lietuvos kino ateitis globalioje rinkoje“ į kiną pažvelgta netradiciniu kampu: ne tik kaip į remtiną meną, bet ir į industriją, įnešančią ženklų indėlį į šalies ekonomiką.

Konferencijos organizatoriai – Vilniaus kino klasteris ir Lietuvos kino centras, finansuojant LR Kultūros ministerijai bei Lietuvos kultūros tarybai – į renginį sukvietė įvairių valstybinių institucijų, asociacijų bei audiovizualinio sektoriaus atstovus.

Kinas nėra vien menas, kuriam būtinas rėmimas, tai progresuojanti industrija, per teikiamas paslaugas užsienio užsakovams auginanti šalies eksportą, didinanti vidinę paklausą per komercinius produktus bei įgyvendinanti ES struktūrinių fondų remiamus projektus. Ši organizatorių mintis, tapusi konferencijos leitmotyvu, atsispindėjo visų pranešėjų bei diskusijos dalyvių kalbose.

„Kinas išskiriamas kaip viena iš didžiausią potencialą generuoti reikšmingą ekonominę naudą turinčių kūrybinių industrijų sričių Lietuvoje, todėl jis yra ne vien tik Kultūros, bet ir kitų – Ūkio, Finansų, Krašto apsaugos, Užsienio reikalų, Švietimo ir mokslo – ministerijų interesų lauko dalis. Tad ir konferencijoje į Lietuvos kiną bei jo ateitį pažiūrėjome kompleksiškai, kaip į bendros Lietuvos ekonomikos sudėtinę dalį, sukuriančią ženklią pridėtinę vertę“, – pabrėžia konferencijos organizatorius, asociacijos „Vilniaus kino klasteris“ valdybos pirmininkas, prodiuseris Kęstutis Drazdauskas.

Gerai, bet galėtų būti dar geriau

Kino industriją galima būtų vadinti viena veržliausių: per dešimtmetį ji augo keliolika kartų. Šiandien Lietuvoje per metus sukuriama maždaug 15 lietuviškų pilnametražių vaidybinių filmų (kai 2007 m. šis skaičius siekė vos kelis) ir jų pajamos sudaro 20 proc. visų Lietuvos kino rinkos pajamų. Lietuvių kūrėjų darbai atrenkami festivaliams ir sėkmingai juose varžosi bei laimi.

Prie nacionalinės kino industrijos produkcijos pridėjus kino paslaugas, kurias mūsų šalyje įsigyja užsienio užsakovai, susidaro apie 25 pilnametražiai vaidybiniai kino filmai per metus. Kino paslaugos – labai aukštą pridėtinę vertę generuojanti sritis. Pavyzdžiui, Lietuvoje 3 mėn. filmuotos televizinės dramos „Tokijo teismas“, kurią netrukus pradės rodyti internetinė televizija „Netflix“, kūrėjai Lietuvoje išleido apie 2,5 mln. Eur.

Lietuviško kino industrijos proveržį didele dalimi sąlygojo 2014 m. priimta pelno mokesčio lengvata kino gamybai: nuo tada vietinis verslas į kiną investavo virš 6,5 mln. Eur, o užsienio filmų gamintojai Lietuvoje išleido apie 32,5 mln. Eur.

Tačiau, anot p. Drazdausko, verslas vis dar pakankamai gerai nežino apie tai, kaip veikia ši lengvata, kad ji naudinga ne vien kino kūrėjams, bet ir juos remiančiam verslui – šis, nukreipdamas mokėtiną pelno mokestį ne į VMI, o į filmo sąskaitą, gali 75 proc. sumokėtos sumos priskirti sąnaudoms ir kartu sumažinti būsimų laikotarpių pelno mokestį.

Kuo didesnes lengvatas šalis suteikia, tuo ji patrauklesnė ir užsienio filmų gamintojams. Valstybės konkuruoja tarpusavyje lengvatų dydžiu ir taikymo modeliais, siekdamos pritraukti užsieniečių, nes kiekvienas filmas atsineša savo biudžetą, galintį siekti ir dešimtis milijonų eurų.

„Šiandien lengvata leidžia dengti apie 20 proc. filmo gamybos kaštų, tačiau kitais metais baigiasi jos galiojimas ir visi su įtampa laukiame, kaip bus toliau. Svarbu pažymėti, kad terpė, kurioje mums tenka konkuruoti, nėra labai palanki: Latvijoje lengvata dengia 25 proc., Estijoje – 30 proc., Belgijoje – net iki 40 proc. gamybos kaštų“, – pabrėžė p. Drazdauskas.

Glaudesnis dialogas su mokesčių administratoriumi taip pat būtų sveikintinas, nes dabar dėl gan sudėtingos taikymo schemos ši lengvata neretai ne pritraukia, o atbaido investuotojus.

Mokestinės lengvatos ir kitų skatinimo mechanizmų svarbą pripažino ir LR Seimo narys dr. Algirdas Butkevičius, pabrėždamas, kad kino industrijos poveikis šalies ekonomikai yra įvairialypis: „Šie pinigai išsiskirsto per įvairius sektorius – transportą, maitinimą, viešbučius, turizmą, švietimą ir panašiai, todėl ekonominis poveikis – ne vien tiesioginis.“

Konferencijoje diskutuota ir apie valstybės finansinę paramą kinui – ji, priešingai nei pastebimą industrijos poslinkį sukėlusi mokestinė lengvata, yra, anot LR Seimo primininko Viktoro Pranckiečio, „keistai juokinga“. Šiuo metu Lietuvoje kinui remti iš biudžeto skiriama 4,6 mln. Eur.

Palyginimui – Latvijoje 10,7 mln. Eur, Estijoje 12,05 mln. Eur. „O jeigu lyginsime procentinę BVP dalį, tai Lietuva atsiduria priešpaskutinėje vietoje tarp Rytų Europos šalių – mes lenkiame vienintelę Albaniją. Net tokios šalys kaip Gruzija ir Armėnija savo nacionaliniam kinui skiria daugiau nei Lietuva“, – stebisi p. Drazdauskas.

Ne tik finansinė parama

Šnekant apie kino konkurencingumą, svarbus ne vien valstybinis finansavimas, bet ir kompleksinis tarpinstitucinis požiūris. Pavyzdžiui, daugumoje valstybių audiovizualinis sektorius suvokiamas bendrai, o ne kaip atskiros sritys – kinas ir televizija.

„Lietuvoje sukūrę filmą mes dar turime įtikinti nacionalinį transliuotoją, kad jis įsigytų licenciją ir jį parodytų, nors galėtų būti atvirkščiai: nacionalinė televizija pati turėtų finansuoti kino gamybą. Čia ne tik biudžetavimo, bet ir politinės valios klausimas“, – mano p. Drazdauskas.

Stinga ne tik nacionalinio transliuotojo, bet ir kitų valstybinių institucijų, kurios galėtų pasitelkti kino industriją įgyvendindamos savo tikslus, aktyvumo. Mūsų šalyje per kelis dešimtmečius nėra sukurta jokio vaikiško kino, o jo atsiradimą tikrai galėtų paskatinti Švietimo ar Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Kūrėjai bei prodiuseriai pasigenda ir glaudaus bendradarbiavimo su Krašto apsaugos ar Užsienio reikalų ministerijomis: kinas gali būti itin galingas ginklas propagandinėje kovoje. Juolab, kad užsienio šalyse, ypač JAV, jis plačiai naudojamas: ten šiuo tikslu gimstantys filmai yra žiūrimi ir neretai turi aukštą meninę vertę.

„Neabejotina, kad kinas turi didžiulę reikšmę formuojant žmonių nuomonę. Propaganda – gerąja prasme – turi išlikti, o valstybė – už tai susimokėti per skiriamą paramą kinui. Turime žinoti savo istoriją ir jos pagrindu kurti savo naująją visuomenę"– valstybės vaidmenį kino industrijai apibendrino Seimo pirmininkas, pabrėždamas, kad tai jo, kaip "paprasto žiūrovo", nuomonė.

Konferencijoje šnekėta ir apie kitas sritis, kuriose svarbus valstybės indėlis. Kino industrijai verkiant trūksta techninių specialistų, o sukurti filmai dažnai nepasiekia žiūrovų, nes kino salių mūsų šalyje nedaug, jos sukoncentruotos didmiesčiuose. Situacija ženkliai pagerėtų, jeigu būtų sukurtos mokymo programos, pagal kurias būtų ruošiami išplėstinio profilio specialistai, o kino teatrų plėtrą regionuose bei lietuviškų filmų pasiekiamumą juose galėtų paskatinti valstybės parama ir finansiniai instrumentai.

Visos konferencijoje paliestos temos, problematika ir pasiūlymai bus išdėstyti renginio rezoliucijoje.

Gruodžio 7 d. LR Seime bus balsuojama dėl kelis metus ruoštos ir derintos naujos Kino įstatymo redakcijos. Anot konferencijos dalyvių, jei ši įstatymo redakcija bus priimta, situacija Lietuvos kino industrijoje turėtų ženkliai pagerėti.

FOTOGALERIJA Ambicingi Lietuvos kino industrijos siekiai – ir politikų rankose (17 nuotr.)

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Pastatę hidroelektrinę užtvindė dolomito karjerą

Kai kinai Baltarusijos Vitebsko rajone pastatė didžiausią šalyje hidroelektrinę, buvo užtvindytas netoliese...

Pramonė
08:59
Kas Lietuvos ir pasaulio laukia 2018-aisiais?

Baltijos šalys minės valstybingumo šimtmetį, jas aplankys popiežius, Lietuva taps EBPO nare, bus sprendžiama...

Prezidentė sveikina Lietuvos gyventojus 1

Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė pasveikino šalies žmones Naujųjų metų proga.

Utopinė ateitis, kurioje nereikia sukti galvos dėl pinigų  Premium 4

Ar universaliųjų bazinių pajamų eksperimentai taps alternatyva dabartinei socialinės apsaugos sistemai?

Verslo klasė
2017.12.31
Paskelbta, kiek pinigų rinkimams sukaupė siekiantys Rusijos prezidento posto 3

Kol kas priešrinkiminėje kovoje dėl Rusijos prezidento posto didžiausią fondą yra sukaupusi Ksenija Sobčiak,...

Verslo aplinka
2017.12.31
„Islamo valstybė“ prisiėmė atsakomybę už sprogdinimą Sankt Peterburgo parduotuvėje 1

„Islamo valstybė“ prisiėmė atsakomybę už sprogdinimą Sankt Peterburgo prekybos centre ir šaudymą Kairo koptų...

Verslo aplinka
2017.12.30
Metų žmogaus rinkimų naujokas ir laureatas – Liudas Mažylis

Devintus metus iš eilės gyventojai Metų žmogumi išrinko Prezidentę Dalią Grybauskaitę (22,2%), antrąją vietą...

Verslo aplinka
2017.12.30
2018 m. tendencijos: virš Lietuvos – saulė, nedidelis debesuotumas  Premium 1

Lietuvos ekonomikai kitąmet viskas klosis gerai. Nors yra rizika įkliūti į per greitai augančių atlyginimų ir...

Verslo klasė
2017.12.29
Keičiasi pranešimo apie įmonių koncentraciją tvarka

Nuo sausio 1 d. keičiasi pranešimo apie įmonių įsigijimus bei susijungimus Konkurencijos tarybai (KT)...

Verslo aplinka
2017.12.29
Svarbiausi 2017 m. Lietuvos ir pasaulio įvykiai „Verslo žinių“ akimis 3

Peteikiame, mūsų nuomone, svarbiausius  Lietuvos ir pasaulio 2017-ųjų įvykius.

Verslo aplinka
2017.12.29
Rusija iš Latvijos „airBaltic“ reikalauja 20 mln. Eur 3

Rusija Latvijai pateikė teisinės pagalbos prašymą išieškant iš valstybės valdomos oro bendrovės „airBaltic“...

Transportas
2017.12.29
2018-ųjų pagalys euro zonai į ratus – Italijoje Premium

Italijos prezidentas Sergio Mattarella nutiesė kelią į nacionalinius rinkimus, tikėtina, kovo pradžioje.

Verslo aplinka
2017.12.29
Tyrimas: šešėlyje slypi ketvirtadalis alkoholio ir cigarečių rinkos 10

Trejus metus nuosekliai mažėjęs šešėlis stipriųjų gėrimų rinkoje vėl ėmė didėti, šiemet jis sudarė 24%, tai 2...

Finansinių rezultatų nerodo daugiau nei pusė juridinių asmenų 5

Registrų centrui metines finansines ataskaitas už 2016 m. šiuo metu yra pateikę 79.804 juridiniai asmenys...

Finansai
2017.12.29
Ant Naujųjų slenksčio – žvilgsnis į 2017-uosius 1

Į istorijos puslapius grimztantys 2017-ieji pasižymėjo gana reikšmingų įvykių gausa ir pasaulyje, ir...

Verslo aplinka
2017.12.29
GCAC vadovo interviu: apie kanapes, „blockchain“ ir duomenų centrą Lietuvoje Premium

Kitų metų pradžioje Vilniuje duris atversiančiame „blockchain“ technologijų centre kuriasi pirmoji įmonė –...

Technologijos
2017.12.29
„Brexit“: naktinis vaistų gamintojų košmaras virsta tikrove Premium 4

Jungtinės Karalystės (JK) farmacijos sektorius – vienas garsiausiai raginančių susitarti dėl kuo palankesnių...

Verslo aplinka
2017.12.29
Nuo Naujųjų Baltarusijoje be vizos bus galima pabūti ilgiau

Nuo 2018 m. sausio 1 d. Baltarusija iki 10 dienų ilgina terminą, kiek užsienio piliečiai be vizos gali...

Išdalyti apdovanojimai pasaulio lietuviams

Ketvirtadienį apdovanoti pasaulio lietuviai, kurie į šalį pritraukė investicijas, patirtį bei garsino jos...

Verslo aplinka
2017.12.28
Ministerija užtikrino: įdiegus GPAIS pereinamasis laikotarpis bus

Aplinkos ministerija oficialiai patvirtino, kad iki 2018 m. birželio 30 d. bus taikomas pereinamasis...

Verslo aplinka
2017.12.28

Verslo žinių pasiūlymai

Pažintinis žurnalas

Pažintinis žurnalas

Tiems, kas brangina savo laisvalaikį ir domisi rytojumi

Nepamirštamos kelionės laiku

Nepamirštamos kelionės laiku

Kas mėnesį laukia nauji įspūdžiai ir netikėti atradimai

NEMOKAMI specializuoti savaitraščiai

NEMOKAMI specializuoti savaitraščiai

Nepraleiskite savo srities naujienų

„Verslo žinių“ akademija

„Verslo žinių“ akademija

Išsamūs praktiniai mokymai ne didesnėse nei 14 dalyvių grupėse

Siekdami pagerinti Jūsų naršymo kokybę, statistiniais ir rinkodaros tikslais šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“), kuriuos galite bet kada atšaukti.
Sutinku Plačiau