Ambicingi Lietuvos kino industrijos siekiai – ir politikų rankose

Publikuota: 2017-12-07

Praėjusią savaitę Seime vykusioje metinėje kino industrijos konferencijoje „Lietuvos kino ateitis globalioje rinkoje“ į kiną pažvelgta netradiciniu kampu: ne tik kaip į remtiną meną, bet ir į industriją, įnešančią ženklų indėlį į šalies ekonomiką.

Konferencijos organizatoriai – Vilniaus kino klasteris ir Lietuvos kino centras, finansuojant LR Kultūros ministerijai bei Lietuvos kultūros tarybai – į renginį sukvietė įvairių valstybinių institucijų, asociacijų bei audiovizualinio sektoriaus atstovus.

Kinas nėra vien menas, kuriam būtinas rėmimas, tai progresuojanti industrija, per teikiamas paslaugas užsienio užsakovams auginanti šalies eksportą, didinanti vidinę paklausą per komercinius produktus bei įgyvendinanti ES struktūrinių fondų remiamus projektus. Ši organizatorių mintis, tapusi konferencijos leitmotyvu, atsispindėjo visų pranešėjų bei diskusijos dalyvių kalbose.

„Kinas išskiriamas kaip viena iš didžiausią potencialą generuoti reikšmingą ekonominę naudą turinčių kūrybinių industrijų sričių Lietuvoje, todėl jis yra ne vien tik Kultūros, bet ir kitų – Ūkio, Finansų, Krašto apsaugos, Užsienio reikalų, Švietimo ir mokslo – ministerijų interesų lauko dalis. Tad ir konferencijoje į Lietuvos kiną bei jo ateitį pažiūrėjome kompleksiškai, kaip į bendros Lietuvos ekonomikos sudėtinę dalį, sukuriančią ženklią pridėtinę vertę“, – pabrėžia konferencijos organizatorius, asociacijos „Vilniaus kino klasteris“ valdybos pirmininkas, prodiuseris Kęstutis Drazdauskas.

Gerai, bet galėtų būti dar geriau

Kino industriją galima būtų vadinti viena veržliausių: per dešimtmetį ji augo keliolika kartų. Šiandien Lietuvoje per metus sukuriama maždaug 15 lietuviškų pilnametražių vaidybinių filmų (kai 2007 m. šis skaičius siekė vos kelis) ir jų pajamos sudaro 20 proc. visų Lietuvos kino rinkos pajamų. Lietuvių kūrėjų darbai atrenkami festivaliams ir sėkmingai juose varžosi bei laimi.

Prie nacionalinės kino industrijos produkcijos pridėjus kino paslaugas, kurias mūsų šalyje įsigyja užsienio užsakovai, susidaro apie 25 pilnametražiai vaidybiniai kino filmai per metus. Kino paslaugos – labai aukštą pridėtinę vertę generuojanti sritis. Pavyzdžiui, Lietuvoje 3 mėn. filmuotos televizinės dramos „Tokijo teismas“, kurią netrukus pradės rodyti internetinė televizija „Netflix“, kūrėjai Lietuvoje išleido apie 2,5 mln. Eur.

Lietuviško kino industrijos proveržį didele dalimi sąlygojo 2014 m. priimta pelno mokesčio lengvata kino gamybai: nuo tada vietinis verslas į kiną investavo virš 6,5 mln. Eur, o užsienio filmų gamintojai Lietuvoje išleido apie 32,5 mln. Eur.

Tačiau, anot p. Drazdausko, verslas vis dar pakankamai gerai nežino apie tai, kaip veikia ši lengvata, kad ji naudinga ne vien kino kūrėjams, bet ir juos remiančiam verslui – šis, nukreipdamas mokėtiną pelno mokestį ne į VMI, o į filmo sąskaitą, gali 75 proc. sumokėtos sumos priskirti sąnaudoms ir kartu sumažinti būsimų laikotarpių pelno mokestį.

Kuo didesnes lengvatas šalis suteikia, tuo ji patrauklesnė ir užsienio filmų gamintojams. Valstybės konkuruoja tarpusavyje lengvatų dydžiu ir taikymo modeliais, siekdamos pritraukti užsieniečių, nes kiekvienas filmas atsineša savo biudžetą, galintį siekti ir dešimtis milijonų eurų.

„Šiandien lengvata leidžia dengti apie 20 proc. filmo gamybos kaštų, tačiau kitais metais baigiasi jos galiojimas ir visi su įtampa laukiame, kaip bus toliau. Svarbu pažymėti, kad terpė, kurioje mums tenka konkuruoti, nėra labai palanki: Latvijoje lengvata dengia 25 proc., Estijoje – 30 proc., Belgijoje – net iki 40 proc. gamybos kaštų“, – pabrėžė p. Drazdauskas.

Glaudesnis dialogas su mokesčių administratoriumi taip pat būtų sveikintinas, nes dabar dėl gan sudėtingos taikymo schemos ši lengvata neretai ne pritraukia, o atbaido investuotojus.

Mokestinės lengvatos ir kitų skatinimo mechanizmų svarbą pripažino ir LR Seimo narys dr. Algirdas Butkevičius, pabrėždamas, kad kino industrijos poveikis šalies ekonomikai yra įvairialypis: „Šie pinigai išsiskirsto per įvairius sektorius – transportą, maitinimą, viešbučius, turizmą, švietimą ir panašiai, todėl ekonominis poveikis – ne vien tiesioginis.“

Konferencijoje diskutuota ir apie valstybės finansinę paramą kinui – ji, priešingai nei pastebimą industrijos poslinkį sukėlusi mokestinė lengvata, yra, anot LR Seimo primininko Viktoro Pranckiečio, „keistai juokinga“. Šiuo metu Lietuvoje kinui remti iš biudžeto skiriama 4,6 mln. Eur.

Palyginimui – Latvijoje 10,7 mln. Eur, Estijoje 12,05 mln. Eur. „O jeigu lyginsime procentinę BVP dalį, tai Lietuva atsiduria priešpaskutinėje vietoje tarp Rytų Europos šalių – mes lenkiame vienintelę Albaniją. Net tokios šalys kaip Gruzija ir Armėnija savo nacionaliniam kinui skiria daugiau nei Lietuva“, – stebisi p. Drazdauskas.

Ne tik finansinė parama

Šnekant apie kino konkurencingumą, svarbus ne vien valstybinis finansavimas, bet ir kompleksinis tarpinstitucinis požiūris. Pavyzdžiui, daugumoje valstybių audiovizualinis sektorius suvokiamas bendrai, o ne kaip atskiros sritys – kinas ir televizija.

„Lietuvoje sukūrę filmą mes dar turime įtikinti nacionalinį transliuotoją, kad jis įsigytų licenciją ir jį parodytų, nors galėtų būti atvirkščiai: nacionalinė televizija pati turėtų finansuoti kino gamybą. Čia ne tik biudžetavimo, bet ir politinės valios klausimas“, – mano p. Drazdauskas.

Stinga ne tik nacionalinio transliuotojo, bet ir kitų valstybinių institucijų, kurios galėtų pasitelkti kino industriją įgyvendindamos savo tikslus, aktyvumo. Mūsų šalyje per kelis dešimtmečius nėra sukurta jokio vaikiško kino, o jo atsiradimą tikrai galėtų paskatinti Švietimo ar Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Kūrėjai bei prodiuseriai pasigenda ir glaudaus bendradarbiavimo su Krašto apsaugos ar Užsienio reikalų ministerijomis: kinas gali būti itin galingas ginklas propagandinėje kovoje. Juolab, kad užsienio šalyse, ypač JAV, jis plačiai naudojamas: ten šiuo tikslu gimstantys filmai yra žiūrimi ir neretai turi aukštą meninę vertę.

„Neabejotina, kad kinas turi didžiulę reikšmę formuojant žmonių nuomonę. Propaganda – gerąja prasme – turi išlikti, o valstybė – už tai susimokėti per skiriamą paramą kinui. Turime žinoti savo istoriją ir jos pagrindu kurti savo naująją visuomenę"– valstybės vaidmenį kino industrijai apibendrino Seimo pirmininkas, pabrėždamas, kad tai jo, kaip "paprasto žiūrovo", nuomonė.

Konferencijoje šnekėta ir apie kitas sritis, kuriose svarbus valstybės indėlis. Kino industrijai verkiant trūksta techninių specialistų, o sukurti filmai dažnai nepasiekia žiūrovų, nes kino salių mūsų šalyje nedaug, jos sukoncentruotos didmiesčiuose. Situacija ženkliai pagerėtų, jeigu būtų sukurtos mokymo programos, pagal kurias būtų ruošiami išplėstinio profilio specialistai, o kino teatrų plėtrą regionuose bei lietuviškų filmų pasiekiamumą juose galėtų paskatinti valstybės parama ir finansiniai instrumentai.

Visos konferencijoje paliestos temos, problematika ir pasiūlymai bus išdėstyti renginio rezoliucijoje.

Gruodžio 7 d. LR Seime bus balsuojama dėl kelis metus ruoštos ir derintos naujos Kino įstatymo redakcijos. Anot konferencijos dalyvių, jei ši įstatymo redakcija bus priimta, situacija Lietuvos kino industrijoje turėtų ženkliai pagerėti.

FOTOGALERIJA Ambicingi Lietuvos kino industrijos siekiai – ir politikų rankose (17 nuotr.)

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Keičiasi dviejų ministerijų pavadinimai

Antradienį keičiasi dviejų ministerijų pavadinimai – Švietimo ir mokslo ministeriją pervadinama į Švietimo,...

Ko Lietuvoje ir pasaulyje laukti 2019-aisiais?

Lietuva turės naują prezidentą, Europos Sąjunga – naują Parlamentą ir Komisiją, bet praras Jungtinę...

Rinkiminiais 2019-aisiais prezidentė linki išminties

Sveikindama tautą su Naujaisiais metais prezidentė Dalia Grybauskaitė palinkėjo, kad rinkimų kupinais...

Dvidešimtmečio sulaukusio euro taikinys – dolerio užimtos teritorijos Premium 1

Prieš 20 metų įvestas euras per šį laikotarpį išaugo iki antros populiariausios pasaulio valiutos, tačiau...

Verslo aplinka
2018.12.31
Investuotojai Lietuvoje šiemet „augino raumenis“

2018 m. žinomų užsienio įmonių, pranešusių apie sprendimą investuoti Lietuvoje, nebuvo daug, o metų pabaigą...

Verslo aplinka
2018.12.31
2009 m. krizę tiriantis S. Jakeliūno komitetas pateikė klausimus D. Grybauskaitei 2

2009 m. krizės aplinkybes tiriantis Seimo biudžeto ir finansų komitetas oficialiai pateikė klausimus...

Verslo aplinka
2018.12.31
A. Merkel: Vokietija didins savo tarptautinį vaidmenį

2019 m. Vokietija prisiims daugiau atsakomybės tarptautinėje arenoje ir veiks, vadovaudamasi savo...

Verslo aplinka
2018.12.31
Už kyšininkavimą nuteistas Druskininkų NVSC vadovas

Kauno apygardos teismas kaltu dėl kyšininkavimo pripažino Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie...

Verslo aplinka
2018.12.31
Rusijos daugiabutyje nugriaudėjo sprogimas 5

Pirmadienio paryčiais Rusijos Magnitogorskio mieste Uralo regione daugiabutyje nugriaudėjo sprogimas.

Verslo aplinka
2018.12.31
BNS apžvalga: 100 svarbių 2018-ųjų Lietuvos įvykių

Baigiantis metams, BNS pateikia šimtą svarbių Lietuvos politikos, visuomenės ir kultūros gyvenimo įvykių...

Verslo aplinka
2018.12.31
Galvosūkius narpliosime patys

Į istorijos puslapius netrukus atgulsiantys 2018-ieji jau gerą pusmetį kurstė aistras dėl (ne)galimos krizės...

Verslo aplinka
2018.12.31
Parlamentinės lėšos naudojamos taksi, gėlėms, knygoms Premium 4

Seimo nariai, be kelis tūkstančius eurų per mėnesį siekiančių atlyginimų, dar gauna bemaž 900 Eur dydžio...

Verslo aplinka
2018.12.31
Technologijos, žiniasklaida ir telekomunikacijos: „Deloitte“ prognozės 2019 m. Premium

Kitais metais verslas verslui srityje prognozuojamas spartus dirbtinio intelekto sprendimų augimas, o plataus...

Technologijos
2018.12.31
STT už informaciją atsilygino šešiolikai pranešėjų, FNTT – vienam 1

Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) šiemet šešiolikai asmenų atsilygino už suteiktą informaciją apie korupcinius...

Verslo aplinka
2018.12.30
Kariuomenė ketina įsigyti modernių techniką maskuojančių tinklų 12

Lietuvos kariuomenė ketina įsigyti apie 200 radarais neaptinkamų maskuojamųjų tinklų.

Verslo aplinka
2018.12.30
Suomių mokesčių administratorius: ir Kalėdų seneliai turi mokėti mokesčius 1

Prieš prasidedant kalėdiniam šurmuliui Suomijos mokesčių administratorius įspėjo, kad laisvai samdomi Kalėdų...

Verslo aplinka
2018.12.30
D. Trumpas džiaugiasi pokalbiu su Kinijos prezidentu 1

Pasaulyje prekybos karus užkūręs JAV prezidentas Donaldas Trumpas socialiniame tinkle „Twitter“ pasigyrė, kad...

Verslo aplinka
2018.12.30
Druskininkų mero R. Malinausko sodybos byloje bus atliekama ekspertizė 1

Bylą dėl Druskininkų mero Ričardo Malinausko sodybos ant Ratnyčios upės kranto nagrinėjantis teismas...

Statyba ir NT
2018.12.30
2018-ųjų akimirkos „Verslo žinių“ fotografų akimis

Kviečiame pasižvalgyti po 2018-uosius pro „Verslo žinių“ fotografų objektyvą ir prisiminti ne tik...

Verslo aplinka
2018.12.30
V. Putino ir A. Lukašenkos susitikimas baigėsi be rezultatų 26

Šeštadienį Maskvoje susitikę Rusijos ir Baltarusijos vadovai „aptarė aktualius dvišalių santykių klausimus“,...

Energetika
2018.12.29

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau