Ambicingi Lietuvos kino industrijos siekiai – ir politikų rankose

Reklama publikuota: 2017-12-07
svg svg

Praėjusią savaitę Seime vykusioje metinėje kino industrijos konferencijoje „Lietuvos kino ateitis globalioje rinkoje“ į kiną pažvelgta netradiciniu kampu: ne tik kaip į remtiną meną, bet ir į industriją, įnešančią ženklų indėlį į šalies ekonomiką.

Konferencijos organizatoriai – Vilniaus kino klasteris ir Lietuvos kino centras, finansuojant LR Kultūros ministerijai bei Lietuvos kultūros tarybai – į renginį sukvietė įvairių valstybinių institucijų, asociacijų bei audiovizualinio sektoriaus atstovus.

Kinas nėra vien menas, kuriam būtinas rėmimas, tai progresuojanti industrija, per teikiamas paslaugas užsienio užsakovams auginanti šalies eksportą, didinanti vidinę paklausą per komercinius produktus bei įgyvendinanti ES struktūrinių fondų remiamus projektus. Ši organizatorių mintis, tapusi konferencijos leitmotyvu, atsispindėjo visų pranešėjų bei diskusijos dalyvių kalbose.

„Kinas išskiriamas kaip viena iš didžiausią potencialą generuoti reikšmingą ekonominę naudą turinčių kūrybinių industrijų sričių Lietuvoje, todėl jis yra ne vien tik Kultūros, bet ir kitų – Ūkio, Finansų, Krašto apsaugos, Užsienio reikalų, Švietimo ir mokslo – ministerijų interesų lauko dalis. Tad ir konferencijoje į Lietuvos kiną bei jo ateitį pažiūrėjome kompleksiškai, kaip į bendros Lietuvos ekonomikos sudėtinę dalį, sukuriančią ženklią pridėtinę vertę“, – pabrėžia konferencijos organizatorius, asociacijos „Vilniaus kino klasteris“ valdybos pirmininkas, prodiuseris Kęstutis Drazdauskas.

Gerai, bet galėtų būti dar geriau

Kino industriją galima būtų vadinti viena veržliausių: per dešimtmetį ji augo keliolika kartų. Šiandien Lietuvoje per metus sukuriama maždaug 15 lietuviškų pilnametražių vaidybinių filmų (kai 2007 m. šis skaičius siekė vos kelis) ir jų pajamos sudaro 20 proc. visų Lietuvos kino rinkos pajamų. Lietuvių kūrėjų darbai atrenkami festivaliams ir sėkmingai juose varžosi bei laimi.

Prie nacionalinės kino industrijos produkcijos pridėjus kino paslaugas, kurias mūsų šalyje įsigyja užsienio užsakovai, susidaro apie 25 pilnametražiai vaidybiniai kino filmai per metus. Kino paslaugos – labai aukštą pridėtinę vertę generuojanti sritis. Pavyzdžiui, Lietuvoje 3 mėn. filmuotos televizinės dramos „Tokijo teismas“, kurią netrukus pradės rodyti internetinė televizija „Netflix“, kūrėjai Lietuvoje išleido apie 2,5 mln. Eur.

Lietuviško kino industrijos proveržį didele dalimi sąlygojo 2014 m. priimta pelno mokesčio lengvata kino gamybai: nuo tada vietinis verslas į kiną investavo virš 6,5 mln. Eur, o užsienio filmų gamintojai Lietuvoje išleido apie 32,5 mln. Eur.

Tačiau, anot p. Drazdausko, verslas vis dar pakankamai gerai nežino apie tai, kaip veikia ši lengvata, kad ji naudinga ne vien kino kūrėjams, bet ir juos remiančiam verslui – šis, nukreipdamas mokėtiną pelno mokestį ne į VMI, o į filmo sąskaitą, gali 75 proc. sumokėtos sumos priskirti sąnaudoms ir kartu sumažinti būsimų laikotarpių pelno mokestį.

Kuo didesnes lengvatas šalis suteikia, tuo ji patrauklesnė ir užsienio filmų gamintojams. Valstybės konkuruoja tarpusavyje lengvatų dydžiu ir taikymo modeliais, siekdamos pritraukti užsieniečių, nes kiekvienas filmas atsineša savo biudžetą, galintį siekti ir dešimtis milijonų eurų.

„Šiandien lengvata leidžia dengti apie 20 proc. filmo gamybos kaštų, tačiau kitais metais baigiasi jos galiojimas ir visi su įtampa laukiame, kaip bus toliau. Svarbu pažymėti, kad terpė, kurioje mums tenka konkuruoti, nėra labai palanki: Latvijoje lengvata dengia 25 proc., Estijoje – 30 proc., Belgijoje – net iki 40 proc. gamybos kaštų“, – pabrėžė p. Drazdauskas.

Glaudesnis dialogas su mokesčių administratoriumi taip pat būtų sveikintinas, nes dabar dėl gan sudėtingos taikymo schemos ši lengvata neretai ne pritraukia, o atbaido investuotojus.

Mokestinės lengvatos ir kitų skatinimo mechanizmų svarbą pripažino ir LR Seimo narys dr. Algirdas Butkevičius, pabrėždamas, kad kino industrijos poveikis šalies ekonomikai yra įvairialypis: „Šie pinigai išsiskirsto per įvairius sektorius – transportą, maitinimą, viešbučius, turizmą, švietimą ir panašiai, todėl ekonominis poveikis – ne vien tiesioginis.“

Konferencijoje diskutuota ir apie valstybės finansinę paramą kinui – ji, priešingai nei pastebimą industrijos poslinkį sukėlusi mokestinė lengvata, yra, anot LR Seimo primininko Viktoro Pranckiečio, „keistai juokinga“. Šiuo metu Lietuvoje kinui remti iš biudžeto skiriama 4,6 mln. Eur.

Palyginimui – Latvijoje 10,7 mln. Eur, Estijoje 12,05 mln. Eur. „O jeigu lyginsime procentinę BVP dalį, tai Lietuva atsiduria priešpaskutinėje vietoje tarp Rytų Europos šalių – mes lenkiame vienintelę Albaniją. Net tokios šalys kaip Gruzija ir Armėnija savo nacionaliniam kinui skiria daugiau nei Lietuva“, – stebisi p. Drazdauskas.

Ne tik finansinė parama

Šnekant apie kino konkurencingumą, svarbus ne vien valstybinis finansavimas, bet ir kompleksinis tarpinstitucinis požiūris. Pavyzdžiui, daugumoje valstybių audiovizualinis sektorius suvokiamas bendrai, o ne kaip atskiros sritys – kinas ir televizija.

„Lietuvoje sukūrę filmą mes dar turime įtikinti nacionalinį transliuotoją, kad jis įsigytų licenciją ir jį parodytų, nors galėtų būti atvirkščiai: nacionalinė televizija pati turėtų finansuoti kino gamybą. Čia ne tik biudžetavimo, bet ir politinės valios klausimas“, – mano p. Drazdauskas.

Stinga ne tik nacionalinio transliuotojo, bet ir kitų valstybinių institucijų, kurios galėtų pasitelkti kino industriją įgyvendindamos savo tikslus, aktyvumo. Mūsų šalyje per kelis dešimtmečius nėra sukurta jokio vaikiško kino, o jo atsiradimą tikrai galėtų paskatinti Švietimo ar Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Kūrėjai bei prodiuseriai pasigenda ir glaudaus bendradarbiavimo su Krašto apsaugos ar Užsienio reikalų ministerijomis: kinas gali būti itin galingas ginklas propagandinėje kovoje. Juolab, kad užsienio šalyse, ypač JAV, jis plačiai naudojamas: ten šiuo tikslu gimstantys filmai yra žiūrimi ir neretai turi aukštą meninę vertę.

„Neabejotina, kad kinas turi didžiulę reikšmę formuojant žmonių nuomonę. Propaganda – gerąja prasme – turi išlikti, o valstybė – už tai susimokėti per skiriamą paramą kinui. Turime žinoti savo istoriją ir jos pagrindu kurti savo naująją visuomenę"– valstybės vaidmenį kino industrijai apibendrino Seimo pirmininkas, pabrėždamas, kad tai jo, kaip "paprasto žiūrovo", nuomonė.

Konferencijoje šnekėta ir apie kitas sritis, kuriose svarbus valstybės indėlis. Kino industrijai verkiant trūksta techninių specialistų, o sukurti filmai dažnai nepasiekia žiūrovų, nes kino salių mūsų šalyje nedaug, jos sukoncentruotos didmiesčiuose. Situacija ženkliai pagerėtų, jeigu būtų sukurtos mokymo programos, pagal kurias būtų ruošiami išplėstinio profilio specialistai, o kino teatrų plėtrą regionuose bei lietuviškų filmų pasiekiamumą juose galėtų paskatinti valstybės parama ir finansiniai instrumentai.

Visos konferencijoje paliestos temos, problematika ir pasiūlymai bus išdėstyti renginio rezoliucijoje.

Gruodžio 7 d. LR Seime bus balsuojama dėl kelis metus ruoštos ir derintos naujos Kino įstatymo redakcijos. Anot konferencijos dalyvių, jei ši įstatymo redakcija bus priimta, situacija Lietuvos kino industrijoje turėtų ženkliai pagerėti.

FOTOGALERIJA Ambicingi Lietuvos kino industrijos siekiai – ir politikų rankose (17 nuotr.)

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose

Tema „Verslo aplinka“

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
A. Lukašenka sieja Lietuvą su Baltarusijoje neva išaiškintais „teroristais“

Baltarusijos autoritarinis prezidentas Aliaksandras Lukašenko penktadienį pareiškė, kad jo šalies tarnybos...

Dėl migrantų antplūdžio valstybės mastu paskelbta ekstremali situacija 8

Dėl migrantų antplūdžio Vyriausybė penktadienio vakarą valstybės mastu paskelbė ekstremalią situaciją.

RRF pinigai, arba Kuo svarbus EK pirmininkės vizitas  Premium

Liepos 2 d. Lietuvoje lankosi Ursula von der Leyen, Europos Komisijos (EK) pirmininkė. Ji nuo birželio...

Finansai
14:22
EK pirmininkė žada paramą Lietuvai dėl išaugusios nelegalios migracijos per Baltarusiją

Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen penktadienį pažadėjo paramą Lietuvai dėl išaugusios...

Europos Komisija palaimino Lietuvos ekonomikos gaivinimo planą

Europos Komisija (EK) penktadienį palankiai įvertino Lietuvos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo...

SAM: į paveiktų šalių sąrašą grąžinamos visos pasaulio valstybės

Pasaulyje sparčiai plintant pavojingai koronaviruso delta atmainai į paveiktų šalių sąrašą vėl grąžinamos...

Vykstant į užsienį bus galima nemokamai išsitirti PGR testu

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) skelbia plečianti Lietuvos piliečių ir užsieniečių galimybes keliauti.

Prašymai skolą „Sodrai“ atidėti supaprastinta tvarka priimami iki liepos 30 d.

COVID-19 poveikį patyręs verslas iki liepos 30 d. gali teikti prašymus supaprastinta tvarka atidėti karantino...

Finansai
16:20
JAV žengė dar vieną žingsnį link karių išvedimo iš Afganistano užbaigimo 1

JAV kariškiai oficialiai perdavė Bagramo oro pajėgų bazę, penktadienį paskelbė Afganistano gynybos...

Indijoje mirčių nuo COVID-19 skaičius viršijo 400.000 2

Indija tapo trečia valstybe pasaulyje, kurioje mirties nuo COVID-19 atvejų skaičius viršijo 400.000, rodo...

13:41
Asociacija: investuotojų pasitikėjimas – didžiausias per ketverius metus 

Lietuvoje veikiančių užsienio kapitalo įmonių vadovų pasitikėjimas Lietuvos ekonomika auga – antrąjį šių metų...

Į Lietuvą atvyksta EVT pirmininkas Ch. Michelis 2

Pirmadienį į Lietuvą atvyksta Europos Vadovų Tarybos (EVT) pirmininkas Charles‘is Michelis, pranešė...

S. Malinauskas. Baltijos šalių listinguojamos įmonės – tarptautinėse „žaliųjų” finansinių instrumentų platformose 1

Pasaulio kapitalo rinkose aktyviai auga institucinių bei mažmeninių investuotojų, teikiančių pirmenybę...

VMI perspės įmones dėl galimo nemokumo, „Versli Lietuva“ siūlys joms pagalbą

Nuo liepos vidurio startuoja Ankstyvojo perspėjimo sistema (APS), kurios tikslas – smulkiajam ir vidutiniam...

Finansai
11:43
D. Trumpo kompanija ir buvęs finansininkas nepripažįsta kaltės dėl mokestinių nusikaltimų 2

Buvusio JAV prezidento Donaldo Trumpo verslo imperija ir jos ilgametis vyriausiasis finansininkas Allenas...

LAT: 5,5 mln. eurų vertės BPC konkursas turi būti nutrauktas 

5,5 mln. eurų (su PVM) preliminarios vertės Bendrosios pagalbos centro (BPC) informacinės sistemos kūrimo...

11:10
Per parą pasieniečiai sulaikė 150 neteisėtų migrantų 6

Per praėjusią parą pasieniečiai sulaikė 150 neteisėtų migrantų, penktadienį pranešė Valstybės sienos apsaugos...

Teismas: „Švenčių fabriko“ atstovas A. Butrimas užsiėmė neteisėtu lobizmu

Zarasų rajono renginių organizavimo bendrovės „Švenčių fabrikas“ atstovas Andrius Butrimas užsiėmė neteisėtu...

Ketvirtadienį Lietuvoje nustatyta 30 naujų COVID-19 atvejų 18

Praėjusią parą nustatyta 30 naujų COVID-19 atvejų, mirė vienas žmogus, paskelbė Statistikos departamentas.

Šaldikliuose kaupiantis vakcinoms, Prezidentūra ragina dirbti su delsiančiais skiepytis 12

Lietuva turi gerokai daugiau vakcinų, nei reikėtų paskiepyti 70% gyventojų nuo COVID-19, todėl atsakingoms...

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku