Ambicingi Lietuvos kino industrijos siekiai – ir politikų rankose

Publikuota: 2017-12-07
svg svg

Praėjusią savaitę Seime vykusioje metinėje kino industrijos konferencijoje „Lietuvos kino ateitis globalioje rinkoje“ į kiną pažvelgta netradiciniu kampu: ne tik kaip į remtiną meną, bet ir į industriją, įnešančią ženklų indėlį į šalies ekonomiką.

Konferencijos organizatoriai – Vilniaus kino klasteris ir Lietuvos kino centras, finansuojant LR Kultūros ministerijai bei Lietuvos kultūros tarybai – į renginį sukvietė įvairių valstybinių institucijų, asociacijų bei audiovizualinio sektoriaus atstovus.

Kinas nėra vien menas, kuriam būtinas rėmimas, tai progresuojanti industrija, per teikiamas paslaugas užsienio užsakovams auginanti šalies eksportą, didinanti vidinę paklausą per komercinius produktus bei įgyvendinanti ES struktūrinių fondų remiamus projektus. Ši organizatorių mintis, tapusi konferencijos leitmotyvu, atsispindėjo visų pranešėjų bei diskusijos dalyvių kalbose.

„Kinas išskiriamas kaip viena iš didžiausią potencialą generuoti reikšmingą ekonominę naudą turinčių kūrybinių industrijų sričių Lietuvoje, todėl jis yra ne vien tik Kultūros, bet ir kitų – Ūkio, Finansų, Krašto apsaugos, Užsienio reikalų, Švietimo ir mokslo – ministerijų interesų lauko dalis. Tad ir konferencijoje į Lietuvos kiną bei jo ateitį pažiūrėjome kompleksiškai, kaip į bendros Lietuvos ekonomikos sudėtinę dalį, sukuriančią ženklią pridėtinę vertę“, – pabrėžia konferencijos organizatorius, asociacijos „Vilniaus kino klasteris“ valdybos pirmininkas, prodiuseris Kęstutis Drazdauskas.

Gerai, bet galėtų būti dar geriau

Kino industriją galima būtų vadinti viena veržliausių: per dešimtmetį ji augo keliolika kartų. Šiandien Lietuvoje per metus sukuriama maždaug 15 lietuviškų pilnametražių vaidybinių filmų (kai 2007 m. šis skaičius siekė vos kelis) ir jų pajamos sudaro 20 proc. visų Lietuvos kino rinkos pajamų. Lietuvių kūrėjų darbai atrenkami festivaliams ir sėkmingai juose varžosi bei laimi.

Prie nacionalinės kino industrijos produkcijos pridėjus kino paslaugas, kurias mūsų šalyje įsigyja užsienio užsakovai, susidaro apie 25 pilnametražiai vaidybiniai kino filmai per metus. Kino paslaugos – labai aukštą pridėtinę vertę generuojanti sritis. Pavyzdžiui, Lietuvoje 3 mėn. filmuotos televizinės dramos „Tokijo teismas“, kurią netrukus pradės rodyti internetinė televizija „Netflix“, kūrėjai Lietuvoje išleido apie 2,5 mln. Eur.

Lietuviško kino industrijos proveržį didele dalimi sąlygojo 2014 m. priimta pelno mokesčio lengvata kino gamybai: nuo tada vietinis verslas į kiną investavo virš 6,5 mln. Eur, o užsienio filmų gamintojai Lietuvoje išleido apie 32,5 mln. Eur.

Tačiau, anot p. Drazdausko, verslas vis dar pakankamai gerai nežino apie tai, kaip veikia ši lengvata, kad ji naudinga ne vien kino kūrėjams, bet ir juos remiančiam verslui – šis, nukreipdamas mokėtiną pelno mokestį ne į VMI, o į filmo sąskaitą, gali 75 proc. sumokėtos sumos priskirti sąnaudoms ir kartu sumažinti būsimų laikotarpių pelno mokestį.

Kuo didesnes lengvatas šalis suteikia, tuo ji patrauklesnė ir užsienio filmų gamintojams. Valstybės konkuruoja tarpusavyje lengvatų dydžiu ir taikymo modeliais, siekdamos pritraukti užsieniečių, nes kiekvienas filmas atsineša savo biudžetą, galintį siekti ir dešimtis milijonų eurų.

„Šiandien lengvata leidžia dengti apie 20 proc. filmo gamybos kaštų, tačiau kitais metais baigiasi jos galiojimas ir visi su įtampa laukiame, kaip bus toliau. Svarbu pažymėti, kad terpė, kurioje mums tenka konkuruoti, nėra labai palanki: Latvijoje lengvata dengia 25 proc., Estijoje – 30 proc., Belgijoje – net iki 40 proc. gamybos kaštų“, – pabrėžė p. Drazdauskas.

Glaudesnis dialogas su mokesčių administratoriumi taip pat būtų sveikintinas, nes dabar dėl gan sudėtingos taikymo schemos ši lengvata neretai ne pritraukia, o atbaido investuotojus.

Mokestinės lengvatos ir kitų skatinimo mechanizmų svarbą pripažino ir LR Seimo narys dr. Algirdas Butkevičius, pabrėždamas, kad kino industrijos poveikis šalies ekonomikai yra įvairialypis: „Šie pinigai išsiskirsto per įvairius sektorius – transportą, maitinimą, viešbučius, turizmą, švietimą ir panašiai, todėl ekonominis poveikis – ne vien tiesioginis.“

Konferencijoje diskutuota ir apie valstybės finansinę paramą kinui – ji, priešingai nei pastebimą industrijos poslinkį sukėlusi mokestinė lengvata, yra, anot LR Seimo primininko Viktoro Pranckiečio, „keistai juokinga“. Šiuo metu Lietuvoje kinui remti iš biudžeto skiriama 4,6 mln. Eur.

Palyginimui – Latvijoje 10,7 mln. Eur, Estijoje 12,05 mln. Eur. „O jeigu lyginsime procentinę BVP dalį, tai Lietuva atsiduria priešpaskutinėje vietoje tarp Rytų Europos šalių – mes lenkiame vienintelę Albaniją. Net tokios šalys kaip Gruzija ir Armėnija savo nacionaliniam kinui skiria daugiau nei Lietuva“, – stebisi p. Drazdauskas.

Ne tik finansinė parama

Šnekant apie kino konkurencingumą, svarbus ne vien valstybinis finansavimas, bet ir kompleksinis tarpinstitucinis požiūris. Pavyzdžiui, daugumoje valstybių audiovizualinis sektorius suvokiamas bendrai, o ne kaip atskiros sritys – kinas ir televizija.

„Lietuvoje sukūrę filmą mes dar turime įtikinti nacionalinį transliuotoją, kad jis įsigytų licenciją ir jį parodytų, nors galėtų būti atvirkščiai: nacionalinė televizija pati turėtų finansuoti kino gamybą. Čia ne tik biudžetavimo, bet ir politinės valios klausimas“, – mano p. Drazdauskas.

Stinga ne tik nacionalinio transliuotojo, bet ir kitų valstybinių institucijų, kurios galėtų pasitelkti kino industriją įgyvendindamos savo tikslus, aktyvumo. Mūsų šalyje per kelis dešimtmečius nėra sukurta jokio vaikiško kino, o jo atsiradimą tikrai galėtų paskatinti Švietimo ar Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Kūrėjai bei prodiuseriai pasigenda ir glaudaus bendradarbiavimo su Krašto apsaugos ar Užsienio reikalų ministerijomis: kinas gali būti itin galingas ginklas propagandinėje kovoje. Juolab, kad užsienio šalyse, ypač JAV, jis plačiai naudojamas: ten šiuo tikslu gimstantys filmai yra žiūrimi ir neretai turi aukštą meninę vertę.

„Neabejotina, kad kinas turi didžiulę reikšmę formuojant žmonių nuomonę. Propaganda – gerąja prasme – turi išlikti, o valstybė – už tai susimokėti per skiriamą paramą kinui. Turime žinoti savo istoriją ir jos pagrindu kurti savo naująją visuomenę"– valstybės vaidmenį kino industrijai apibendrino Seimo pirmininkas, pabrėždamas, kad tai jo, kaip "paprasto žiūrovo", nuomonė.

Konferencijoje šnekėta ir apie kitas sritis, kuriose svarbus valstybės indėlis. Kino industrijai verkiant trūksta techninių specialistų, o sukurti filmai dažnai nepasiekia žiūrovų, nes kino salių mūsų šalyje nedaug, jos sukoncentruotos didmiesčiuose. Situacija ženkliai pagerėtų, jeigu būtų sukurtos mokymo programos, pagal kurias būtų ruošiami išplėstinio profilio specialistai, o kino teatrų plėtrą regionuose bei lietuviškų filmų pasiekiamumą juose galėtų paskatinti valstybės parama ir finansiniai instrumentai.

Visos konferencijoje paliestos temos, problematika ir pasiūlymai bus išdėstyti renginio rezoliucijoje.

Gruodžio 7 d. LR Seime bus balsuojama dėl kelis metus ruoštos ir derintos naujos Kino įstatymo redakcijos. Anot konferencijos dalyvių, jei ši įstatymo redakcija bus priimta, situacija Lietuvos kino industrijoje turėtų ženkliai pagerėti.

FOTOGALERIJA Ambicingi Lietuvos kino industrijos siekiai – ir politikų rankose (17 nuotr.)

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Įsigaliojo Honkongo autonomiją ir laisves paminantys įstatymai

Trečiadienį įsigaliojo Honkongo nacionalinio saugumo įstatymai, pagal kuriuos kalėjimu iki gyvos galvos gali...

Medikams skirtos „Norfos“ paramos suma perkopė pusę milijono eurų Verslo tribūna

„Norfos mažmena“ pagalbą šalies gydymo įstaigoms teikė nuo pat koronaviruso pandemijos pradžios. Šiandien...

Belaukiant stambiųjų investuotojų

Stambiems investuotojams nuo kitų metų bus pradėta taikyti pelno mokesčio lengvata. Kartu nustatyta, kad po...

A. Merkel sugrįžta į didžiąją Europos sceną Premium

Nuo liepos 1 d. Vokietija pradeda pirmininkauti Europos Sąjungai (ES). Daugelis analitikų tikina, kad per...

Europiečių apklausa: ES šios krizės akivaizdoje nebuvo lyderė, auga neigiamos nuostatos JAV ir Kinijos atžvilgiu

Idėjų kalvės „European Council on European Relations (ECFR) paskelbta 9 ES šalių rinkėjų apklausa rodo, kad...

Verslo aplinka
2020.06.30
Centrinės valdžios deficitas – 1,17 mlrd. Eur

Centrinės valdžios deficitas šių metų sausį-gegužę buvo 1,172 mlrd. Eur. Penkių mėnesių centrinės valdžios...

Verslo aplinka
2020.06.30
Užsienio investuotojai naujų galimybių žvalgosi arčiau. Proga Lietuvai?

Dėl pasaulyje susiklosčiusios ekonominės situacijos bei išryškėjusių globalizacijos trūkumų, Lietuvai...

Verslo aplinka
2020.06.30
NATO patvirtino atnaujintus Baltijos šalių gynybos planus

NATO galutinai patvirtino atnaujintus Baltijos šalių ir Lenkijos gynybos planus, radus kompromisą su Turkija,...

Verslo aplinka
2020.06.30
Jungtinės Karalystės BVP pirmąjį ketvirtį susitraukė daugiausia nuo 1979 metų

Jungtinės Karalystės (JK) ekonomika pirmąjį šių metų ketvirtį susitraukė 2,2%, palyginti su ankstesniais...

Verslo aplinka
2020.06.30
Neskelbiamų derybų viešieji pirkimai – po privalomos tiekėjų patikros

Seimas leido tęsti viešuosius pirkimus neskelbiamų derybų būdu, bet nurodė perkančiosioms organizacijoms...

Verslo aplinka
2020.06.30
R. Dargis į aktyvią politiką nesivels, bet liks „prie svarbių valstybės reikalų“

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidento antrąją kadenciją baigęs ir naujajam prezidentui veiklą...

Verslo aplinka
2020.06.30
Ekspertai įvertino „Lietuvos geležinkelius“: reikia aiškios ambicijos, Vilniaus stoties remonto ir naujo pavadinimo Verslo tribūna 2

Valdysenos, teisės, ekonomikos ekspertai įvardino svarbiausias sritis, kuriose didžiausia geležinkelių grupė...

Verslo aplinka
2020.06.30
Ministro paskyrimo kaina – valstybės įmonių politizavimo atidėjimas Premium 2

Prezidentas Gitanas Nausėda sutiko socialdarbietį Rimantą Sinkevičių skirti naujuoju ekonomikos ir inovacijų...

Verslo aplinka
2020.06.30
Sukauptosios tiesioginės užsienio investicijos Lietuvoje per metus padidėjo 5,9%

Sukauptosios tiesioginės užsienio investicijos (TUI) Lietuvoje pirmojo ketvirčio pabaigoje siekė 18,3 mlrd.

Verslo aplinka
2020.06.30
Nuo rugpjūčio mažėja bazinė šilumos kaina vilniečiams

Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) patvirtino perskaičiuotą bazinę šilumos kainą Vilniaus...

Pramonė
2020.06.30
VRK vadovė: internetinio balsavimo šiuose Seimo rinkimuose nebus 4

Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) vadovė Laura Matjošaitytė sako esanti tikra, kad per šiuos Seimo...

Verslo aplinka
2020.06.30
Ekonominių vertinimų rodiklis birželį augo 8 proc. punktais

Bendras ekonomikos dalyvių – gamintojų, vartotojų ir investuotojų – pasitikėjimas Lietuvos ekonomika ...

Verslo aplinka
2020.06.30
Didiesiems investuotojams – pelno mokesčio lengvata 1

Dideliems investuotojams nuo kitų metų bus pradėta taikyti pelno mokesčio lengvata. Kartu nustatyta, kad po...

Verslo aplinka
2020.06.30
Koronavirusas nustatytas iš Kazachstano grįžusiam medicinos darbuotojui 

Per praėjusią parą patvirtintas vienas naujas koronaviruso atvejis – iš Kazachstano į Lietuvą grįžusiam...

Verslo aplinka
2020.06.30
Finansų ministerija: tikėtina, kad Lietuvos ekonomika atsities 2022 m. 7

Nuo antrojo šių metų pusmečio tikėtinas laipsniškas Lietuvos ūkio atsigavimas, praėjusių metų lygį pasiekiant...

Finansai
2020.06.30

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Valdyti slapukus