Ambicingi Lietuvos kino industrijos siekiai – ir politikų rankose

Publikuota: 2017-12-07
svg svg

Praėjusią savaitę Seime vykusioje metinėje kino industrijos konferencijoje „Lietuvos kino ateitis globalioje rinkoje“ į kiną pažvelgta netradiciniu kampu: ne tik kaip į remtiną meną, bet ir į industriją, įnešančią ženklų indėlį į šalies ekonomiką.

Konferencijos organizatoriai – Vilniaus kino klasteris ir Lietuvos kino centras, finansuojant LR Kultūros ministerijai bei Lietuvos kultūros tarybai – į renginį sukvietė įvairių valstybinių institucijų, asociacijų bei audiovizualinio sektoriaus atstovus.

Kinas nėra vien menas, kuriam būtinas rėmimas, tai progresuojanti industrija, per teikiamas paslaugas užsienio užsakovams auginanti šalies eksportą, didinanti vidinę paklausą per komercinius produktus bei įgyvendinanti ES struktūrinių fondų remiamus projektus. Ši organizatorių mintis, tapusi konferencijos leitmotyvu, atsispindėjo visų pranešėjų bei diskusijos dalyvių kalbose.

„Kinas išskiriamas kaip viena iš didžiausią potencialą generuoti reikšmingą ekonominę naudą turinčių kūrybinių industrijų sričių Lietuvoje, todėl jis yra ne vien tik Kultūros, bet ir kitų – Ūkio, Finansų, Krašto apsaugos, Užsienio reikalų, Švietimo ir mokslo – ministerijų interesų lauko dalis. Tad ir konferencijoje į Lietuvos kiną bei jo ateitį pažiūrėjome kompleksiškai, kaip į bendros Lietuvos ekonomikos sudėtinę dalį, sukuriančią ženklią pridėtinę vertę“, – pabrėžia konferencijos organizatorius, asociacijos „Vilniaus kino klasteris“ valdybos pirmininkas, prodiuseris Kęstutis Drazdauskas.

Gerai, bet galėtų būti dar geriau

Kino industriją galima būtų vadinti viena veržliausių: per dešimtmetį ji augo keliolika kartų. Šiandien Lietuvoje per metus sukuriama maždaug 15 lietuviškų pilnametražių vaidybinių filmų (kai 2007 m. šis skaičius siekė vos kelis) ir jų pajamos sudaro 20 proc. visų Lietuvos kino rinkos pajamų. Lietuvių kūrėjų darbai atrenkami festivaliams ir sėkmingai juose varžosi bei laimi.

Prie nacionalinės kino industrijos produkcijos pridėjus kino paslaugas, kurias mūsų šalyje įsigyja užsienio užsakovai, susidaro apie 25 pilnametražiai vaidybiniai kino filmai per metus. Kino paslaugos – labai aukštą pridėtinę vertę generuojanti sritis. Pavyzdžiui, Lietuvoje 3 mėn. filmuotos televizinės dramos „Tokijo teismas“, kurią netrukus pradės rodyti internetinė televizija „Netflix“, kūrėjai Lietuvoje išleido apie 2,5 mln. Eur.

Lietuviško kino industrijos proveržį didele dalimi sąlygojo 2014 m. priimta pelno mokesčio lengvata kino gamybai: nuo tada vietinis verslas į kiną investavo virš 6,5 mln. Eur, o užsienio filmų gamintojai Lietuvoje išleido apie 32,5 mln. Eur.

Tačiau, anot p. Drazdausko, verslas vis dar pakankamai gerai nežino apie tai, kaip veikia ši lengvata, kad ji naudinga ne vien kino kūrėjams, bet ir juos remiančiam verslui – šis, nukreipdamas mokėtiną pelno mokestį ne į VMI, o į filmo sąskaitą, gali 75 proc. sumokėtos sumos priskirti sąnaudoms ir kartu sumažinti būsimų laikotarpių pelno mokestį.

Kuo didesnes lengvatas šalis suteikia, tuo ji patrauklesnė ir užsienio filmų gamintojams. Valstybės konkuruoja tarpusavyje lengvatų dydžiu ir taikymo modeliais, siekdamos pritraukti užsieniečių, nes kiekvienas filmas atsineša savo biudžetą, galintį siekti ir dešimtis milijonų eurų.

„Šiandien lengvata leidžia dengti apie 20 proc. filmo gamybos kaštų, tačiau kitais metais baigiasi jos galiojimas ir visi su įtampa laukiame, kaip bus toliau. Svarbu pažymėti, kad terpė, kurioje mums tenka konkuruoti, nėra labai palanki: Latvijoje lengvata dengia 25 proc., Estijoje – 30 proc., Belgijoje – net iki 40 proc. gamybos kaštų“, – pabrėžė p. Drazdauskas.

Glaudesnis dialogas su mokesčių administratoriumi taip pat būtų sveikintinas, nes dabar dėl gan sudėtingos taikymo schemos ši lengvata neretai ne pritraukia, o atbaido investuotojus.

Mokestinės lengvatos ir kitų skatinimo mechanizmų svarbą pripažino ir LR Seimo narys dr. Algirdas Butkevičius, pabrėždamas, kad kino industrijos poveikis šalies ekonomikai yra įvairialypis: „Šie pinigai išsiskirsto per įvairius sektorius – transportą, maitinimą, viešbučius, turizmą, švietimą ir panašiai, todėl ekonominis poveikis – ne vien tiesioginis.“

Konferencijoje diskutuota ir apie valstybės finansinę paramą kinui – ji, priešingai nei pastebimą industrijos poslinkį sukėlusi mokestinė lengvata, yra, anot LR Seimo primininko Viktoro Pranckiečio, „keistai juokinga“. Šiuo metu Lietuvoje kinui remti iš biudžeto skiriama 4,6 mln. Eur.

Palyginimui – Latvijoje 10,7 mln. Eur, Estijoje 12,05 mln. Eur. „O jeigu lyginsime procentinę BVP dalį, tai Lietuva atsiduria priešpaskutinėje vietoje tarp Rytų Europos šalių – mes lenkiame vienintelę Albaniją. Net tokios šalys kaip Gruzija ir Armėnija savo nacionaliniam kinui skiria daugiau nei Lietuva“, – stebisi p. Drazdauskas.

Ne tik finansinė parama

Šnekant apie kino konkurencingumą, svarbus ne vien valstybinis finansavimas, bet ir kompleksinis tarpinstitucinis požiūris. Pavyzdžiui, daugumoje valstybių audiovizualinis sektorius suvokiamas bendrai, o ne kaip atskiros sritys – kinas ir televizija.

„Lietuvoje sukūrę filmą mes dar turime įtikinti nacionalinį transliuotoją, kad jis įsigytų licenciją ir jį parodytų, nors galėtų būti atvirkščiai: nacionalinė televizija pati turėtų finansuoti kino gamybą. Čia ne tik biudžetavimo, bet ir politinės valios klausimas“, – mano p. Drazdauskas.

Stinga ne tik nacionalinio transliuotojo, bet ir kitų valstybinių institucijų, kurios galėtų pasitelkti kino industriją įgyvendindamos savo tikslus, aktyvumo. Mūsų šalyje per kelis dešimtmečius nėra sukurta jokio vaikiško kino, o jo atsiradimą tikrai galėtų paskatinti Švietimo ar Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Kūrėjai bei prodiuseriai pasigenda ir glaudaus bendradarbiavimo su Krašto apsaugos ar Užsienio reikalų ministerijomis: kinas gali būti itin galingas ginklas propagandinėje kovoje. Juolab, kad užsienio šalyse, ypač JAV, jis plačiai naudojamas: ten šiuo tikslu gimstantys filmai yra žiūrimi ir neretai turi aukštą meninę vertę.

„Neabejotina, kad kinas turi didžiulę reikšmę formuojant žmonių nuomonę. Propaganda – gerąja prasme – turi išlikti, o valstybė – už tai susimokėti per skiriamą paramą kinui. Turime žinoti savo istoriją ir jos pagrindu kurti savo naująją visuomenę"– valstybės vaidmenį kino industrijai apibendrino Seimo pirmininkas, pabrėždamas, kad tai jo, kaip "paprasto žiūrovo", nuomonė.

Konferencijoje šnekėta ir apie kitas sritis, kuriose svarbus valstybės indėlis. Kino industrijai verkiant trūksta techninių specialistų, o sukurti filmai dažnai nepasiekia žiūrovų, nes kino salių mūsų šalyje nedaug, jos sukoncentruotos didmiesčiuose. Situacija ženkliai pagerėtų, jeigu būtų sukurtos mokymo programos, pagal kurias būtų ruošiami išplėstinio profilio specialistai, o kino teatrų plėtrą regionuose bei lietuviškų filmų pasiekiamumą juose galėtų paskatinti valstybės parama ir finansiniai instrumentai.

Visos konferencijoje paliestos temos, problematika ir pasiūlymai bus išdėstyti renginio rezoliucijoje.

Gruodžio 7 d. LR Seime bus balsuojama dėl kelis metus ruoštos ir derintos naujos Kino įstatymo redakcijos. Anot konferencijos dalyvių, jei ši įstatymo redakcija bus priimta, situacija Lietuvos kino industrijoje turėtų ženkliai pagerėti.

FOTOGALERIJA Ambicingi Lietuvos kino industrijos siekiai – ir politikų rankose (17 nuotr.)

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Trečioji koronaviruso vakcinos siunta Lietuvą pasieks pirmadienį

Trečioji kompanijų „BioNTech“ ir „Pfizer“ pagamintos vakcinos nuo COVID-19 siunta Lietuvą pasieks pirmadienį.

Keliuose ir toliau veiks stacionarūs bei mobilūs kontrolės postai – ministrė

Vyriausybei pratęsus judėjimo kontrolę tarp savivaldybių iki sausio 31 dienos, vidaus reikalų ministrė Agnė...

B. Johnsonas: Škotija turi palaukti naujos kartos, kad vėl balsuotų dėl nepriklausomybės 1

Naujas referendumas dėl Škotijos nepriklausomybės turėtų būti rengiamas tik pasikeitus gyventojų kartai,...

Vyriausybė pratęsė judėjimo kontrolę tarp savivaldybių iki sausio pabaigos 9

Vyriausybė sekmadienį pratęsė judėjimo kontrolę tarp savivaldybių iki sausio 31 dienos.

Sąnaudų ir pelno analizė pagrobimų rinkoje Premium

Bet kas gali pagrobti žmogų, tačiau tokį veiksmą paversti pinigais yra kur kas didesnis iššūkis.

Įvairiuose Minsko rajonuose vyksta protestai

Įvairiuose Minsko rajonuose sekmadienį vyksta protesto akcijos prieš prezidento Aliaksandro Lukašenkos...

NVSC vadovas: neapskaityta beveik 1.200 mirčių 4

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) direktorius Robertas Petraitis sako, kad neapskaitytų mirčių...

Šeštadienį patvirtinti 1.239 nauji koronaviruso atvejai, mirė 27 žmonės

Šeštadienį Lietuvoje patvirtinti 1.239 nauji koronaviruso atvejai, nuo COVID-19 mirė dar 27 žmonės,...

Ekonomikos ašis aiški, o krumpliaračiai nenuspėjami Premium 1

Bet kuri makroekonominė analizė šiuo metu sukasi apie tą pačią pasaulinės pandemijos ašį. Jos poveikis...

Rinkodaros ir komunikacijos lyderiai: kokie bus 2021-ieji Premium

Kitąmet reikės dar daugiau greičio ir gebėjimo adaptuotis, o daugiausia laimės tie, kurie ras būdų išnaudoti...

Rinkodara
2021.01.02
Skiepijimo nuo koronaviruso lyderis – Izraelis

Izraelyje vakcina nuo koronaviruso suleista jau daugiau kaip milijonui gyventojų ir, pagal skiepų skaičių...

Verslo aplinka
2021.01.02
Mirė investicijų bankininkas Aidas Galubickas 2

Naujųjų metų išvakarėse mirė 49-uosius metus ėjęs investicijų bankininkas, finansų konsultavimo įmonės...

Verslo aplinka
2021.01.02
Po purvo nuošliaužos Norvegijoje ieškoma dingusi lietuvė

Norvegijoje žemės nuošliaužos vietoje tarp dingusiųjų yra ir 49 metų Lietuvos pilietė Rasa Lasinskienė,...

Verslo aplinka
2021.01.02
Kas yra prekyba poveikiu ir ar įmonei verta turėti teisininką? Premium

Kaip  pasikeitė verslo etika per trisdešimt metų ir į kurią pusę ji pasuko? Kas yra prekyba poveikiu? Kodėl...

Verslo aplinka
2021.01.02
Siekti pelno - nebepadoru? 8

Nors verslo apibrėžimas sako, kad tai yra veikla, iš kurios gaunamas pelnas, požiūris į verslininkus nėra...

Verslo aplinka
2021.01.02
Sausio 1-ąją nustatyti 1.493 užsikrėtusieji koronavirusu, 25 žmonės mirė

Pirmąją Naujųjų metų dieną Lietuvoje buvo nustatyti 1.493 nauji koronaviruso ligos atvejai, 25 žmonės mirė.

Verslo aplinka
2021.01.02
Dėl pandemijos – naujų įmonių kūrimo vajus  1

Naujo koronaviruso pandemija paskatino įmonių steigimą. Daugelyje pasaulio ekonomikai svarbiausiųjų...

Verslo aplinka
2021.01.02
D. Trumpui nepavyko blokuoti JAV gynybos finansavimo įstatymo 4

JAV Kongresas panaikino prezidento Donaldo Trumpo veto 2021 m. Nacionalinės gynybos finansavimo (NDAA)...

Verslo aplinka
2021.01.02
2020-ieji pro „Verslo žinių“ fotografų objektyvą

Dalijamės 2020-aisiais užfiksuotomis įsimintiniausiomis akimirkomis bei kadrais.

Verslo aplinka
2021.01.02
Žvilgsnis į 2021-uosius: kokių įvykių laukti Lietuvoje ir pasaulyje Premium

Daug kas šiemet pasaulyje ir Lietuvoje priklausys nuo to, kaip greitai seksis vykdyti vakcinavimo nuo...

Verslo aplinka
2021.01.02

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Valdyti slapukus