Ambicingi Lietuvos kino industrijos siekiai – ir politikų rankose

Publikuota: 2017-12-07

Praėjusią savaitę Seime vykusioje metinėje kino industrijos konferencijoje „Lietuvos kino ateitis globalioje rinkoje“ į kiną pažvelgta netradiciniu kampu: ne tik kaip į remtiną meną, bet ir į industriją, įnešančią ženklų indėlį į šalies ekonomiką.

Konferencijos organizatoriai – Vilniaus kino klasteris ir Lietuvos kino centras, finansuojant LR Kultūros ministerijai bei Lietuvos kultūros tarybai – į renginį sukvietė įvairių valstybinių institucijų, asociacijų bei audiovizualinio sektoriaus atstovus.

Kinas nėra vien menas, kuriam būtinas rėmimas, tai progresuojanti industrija, per teikiamas paslaugas užsienio užsakovams auginanti šalies eksportą, didinanti vidinę paklausą per komercinius produktus bei įgyvendinanti ES struktūrinių fondų remiamus projektus. Ši organizatorių mintis, tapusi konferencijos leitmotyvu, atsispindėjo visų pranešėjų bei diskusijos dalyvių kalbose.

„Kinas išskiriamas kaip viena iš didžiausią potencialą generuoti reikšmingą ekonominę naudą turinčių kūrybinių industrijų sričių Lietuvoje, todėl jis yra ne vien tik Kultūros, bet ir kitų – Ūkio, Finansų, Krašto apsaugos, Užsienio reikalų, Švietimo ir mokslo – ministerijų interesų lauko dalis. Tad ir konferencijoje į Lietuvos kiną bei jo ateitį pažiūrėjome kompleksiškai, kaip į bendros Lietuvos ekonomikos sudėtinę dalį, sukuriančią ženklią pridėtinę vertę“, – pabrėžia konferencijos organizatorius, asociacijos „Vilniaus kino klasteris“ valdybos pirmininkas, prodiuseris Kęstutis Drazdauskas.

Gerai, bet galėtų būti dar geriau

Kino industriją galima būtų vadinti viena veržliausių: per dešimtmetį ji augo keliolika kartų. Šiandien Lietuvoje per metus sukuriama maždaug 15 lietuviškų pilnametražių vaidybinių filmų (kai 2007 m. šis skaičius siekė vos kelis) ir jų pajamos sudaro 20 proc. visų Lietuvos kino rinkos pajamų. Lietuvių kūrėjų darbai atrenkami festivaliams ir sėkmingai juose varžosi bei laimi.

Prie nacionalinės kino industrijos produkcijos pridėjus kino paslaugas, kurias mūsų šalyje įsigyja užsienio užsakovai, susidaro apie 25 pilnametražiai vaidybiniai kino filmai per metus. Kino paslaugos – labai aukštą pridėtinę vertę generuojanti sritis. Pavyzdžiui, Lietuvoje 3 mėn. filmuotos televizinės dramos „Tokijo teismas“, kurią netrukus pradės rodyti internetinė televizija „Netflix“, kūrėjai Lietuvoje išleido apie 2,5 mln. Eur.

Lietuviško kino industrijos proveržį didele dalimi sąlygojo 2014 m. priimta pelno mokesčio lengvata kino gamybai: nuo tada vietinis verslas į kiną investavo virš 6,5 mln. Eur, o užsienio filmų gamintojai Lietuvoje išleido apie 32,5 mln. Eur.

Tačiau, anot p. Drazdausko, verslas vis dar pakankamai gerai nežino apie tai, kaip veikia ši lengvata, kad ji naudinga ne vien kino kūrėjams, bet ir juos remiančiam verslui – šis, nukreipdamas mokėtiną pelno mokestį ne į VMI, o į filmo sąskaitą, gali 75 proc. sumokėtos sumos priskirti sąnaudoms ir kartu sumažinti būsimų laikotarpių pelno mokestį.

Kuo didesnes lengvatas šalis suteikia, tuo ji patrauklesnė ir užsienio filmų gamintojams. Valstybės konkuruoja tarpusavyje lengvatų dydžiu ir taikymo modeliais, siekdamos pritraukti užsieniečių, nes kiekvienas filmas atsineša savo biudžetą, galintį siekti ir dešimtis milijonų eurų.

„Šiandien lengvata leidžia dengti apie 20 proc. filmo gamybos kaštų, tačiau kitais metais baigiasi jos galiojimas ir visi su įtampa laukiame, kaip bus toliau. Svarbu pažymėti, kad terpė, kurioje mums tenka konkuruoti, nėra labai palanki: Latvijoje lengvata dengia 25 proc., Estijoje – 30 proc., Belgijoje – net iki 40 proc. gamybos kaštų“, – pabrėžė p. Drazdauskas.

Glaudesnis dialogas su mokesčių administratoriumi taip pat būtų sveikintinas, nes dabar dėl gan sudėtingos taikymo schemos ši lengvata neretai ne pritraukia, o atbaido investuotojus.

Mokestinės lengvatos ir kitų skatinimo mechanizmų svarbą pripažino ir LR Seimo narys dr. Algirdas Butkevičius, pabrėždamas, kad kino industrijos poveikis šalies ekonomikai yra įvairialypis: „Šie pinigai išsiskirsto per įvairius sektorius – transportą, maitinimą, viešbučius, turizmą, švietimą ir panašiai, todėl ekonominis poveikis – ne vien tiesioginis.“

Konferencijoje diskutuota ir apie valstybės finansinę paramą kinui – ji, priešingai nei pastebimą industrijos poslinkį sukėlusi mokestinė lengvata, yra, anot LR Seimo primininko Viktoro Pranckiečio, „keistai juokinga“. Šiuo metu Lietuvoje kinui remti iš biudžeto skiriama 4,6 mln. Eur.

Palyginimui – Latvijoje 10,7 mln. Eur, Estijoje 12,05 mln. Eur. „O jeigu lyginsime procentinę BVP dalį, tai Lietuva atsiduria priešpaskutinėje vietoje tarp Rytų Europos šalių – mes lenkiame vienintelę Albaniją. Net tokios šalys kaip Gruzija ir Armėnija savo nacionaliniam kinui skiria daugiau nei Lietuva“, – stebisi p. Drazdauskas.

Ne tik finansinė parama

Šnekant apie kino konkurencingumą, svarbus ne vien valstybinis finansavimas, bet ir kompleksinis tarpinstitucinis požiūris. Pavyzdžiui, daugumoje valstybių audiovizualinis sektorius suvokiamas bendrai, o ne kaip atskiros sritys – kinas ir televizija.

„Lietuvoje sukūrę filmą mes dar turime įtikinti nacionalinį transliuotoją, kad jis įsigytų licenciją ir jį parodytų, nors galėtų būti atvirkščiai: nacionalinė televizija pati turėtų finansuoti kino gamybą. Čia ne tik biudžetavimo, bet ir politinės valios klausimas“, – mano p. Drazdauskas.

Stinga ne tik nacionalinio transliuotojo, bet ir kitų valstybinių institucijų, kurios galėtų pasitelkti kino industriją įgyvendindamos savo tikslus, aktyvumo. Mūsų šalyje per kelis dešimtmečius nėra sukurta jokio vaikiško kino, o jo atsiradimą tikrai galėtų paskatinti Švietimo ar Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Kūrėjai bei prodiuseriai pasigenda ir glaudaus bendradarbiavimo su Krašto apsaugos ar Užsienio reikalų ministerijomis: kinas gali būti itin galingas ginklas propagandinėje kovoje. Juolab, kad užsienio šalyse, ypač JAV, jis plačiai naudojamas: ten šiuo tikslu gimstantys filmai yra žiūrimi ir neretai turi aukštą meninę vertę.

„Neabejotina, kad kinas turi didžiulę reikšmę formuojant žmonių nuomonę. Propaganda – gerąja prasme – turi išlikti, o valstybė – už tai susimokėti per skiriamą paramą kinui. Turime žinoti savo istoriją ir jos pagrindu kurti savo naująją visuomenę"– valstybės vaidmenį kino industrijai apibendrino Seimo pirmininkas, pabrėždamas, kad tai jo, kaip "paprasto žiūrovo", nuomonė.

Konferencijoje šnekėta ir apie kitas sritis, kuriose svarbus valstybės indėlis. Kino industrijai verkiant trūksta techninių specialistų, o sukurti filmai dažnai nepasiekia žiūrovų, nes kino salių mūsų šalyje nedaug, jos sukoncentruotos didmiesčiuose. Situacija ženkliai pagerėtų, jeigu būtų sukurtos mokymo programos, pagal kurias būtų ruošiami išplėstinio profilio specialistai, o kino teatrų plėtrą regionuose bei lietuviškų filmų pasiekiamumą juose galėtų paskatinti valstybės parama ir finansiniai instrumentai.

Visos konferencijoje paliestos temos, problematika ir pasiūlymai bus išdėstyti renginio rezoliucijoje.

Gruodžio 7 d. LR Seime bus balsuojama dėl kelis metus ruoštos ir derintos naujos Kino įstatymo redakcijos. Anot konferencijos dalyvių, jei ši įstatymo redakcija bus priimta, situacija Lietuvos kino industrijoje turėtų ženkliai pagerėti.

FOTOGALERIJA Ambicingi Lietuvos kino industrijos siekiai – ir politikų rankose (17 nuotr.)

Žinote, ką norite žinoti?
Užsisakykite personalizuotą naujienlaiškį.
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Kandidatų prezidentus debatuose – Estijos ir Rusijos vadovų susitikimo vertinimas

Kandidatai į Lietuvos prezidentus nesutaria ar vakarykštis Estijos prezidentės vizitas į Maskvą buvęs...

Dviguba pilietybė: malonė ar norma?

Iki referendumo, kuriame piliečiai spręs dėl dvigubos pilietybės galimybės, liko apie tris savaites,...

Vasiliauskas: iš spintos bus traukiami „Snoro“ ir Ūkio banko skeletai Premium

Vitas Vasiliauskas, Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas, VŽ teigia, įsitikinęs, kad Stasio Jakeliūno,...

Finansai
05:45
JAV ir ES užsitaisė prekybos ginklus Premium

JAV ir Europos Sąjunga (ES) pradėjo detalų pasiruošimo planą, kuriuo viena kitos pro­dukcijai galėtų įvesti...

Naujausiuose advokatų reitinguose – „Cobalt“ šuolis ir lyderių rokiruotė Premium 5

Dviejų autoritetingų tarptautinių teisės žinynų sudarytuose 2019 m. Lietuvos advokatų kontorų reitinguose...

Paslaugos
2019.04.18
JAV paviešintas R. Mullerio tyrimas 2

Ketvirtadienį JAV Teisingumo departamentas paviešino suredaguotą ataskaitą, parengtą po specialiojo tyrėjo...

Verslo aplinka
2019.04.18
Estijos prezidentė: susitikimas su Putinu buvo labai geras 1

„Tai buvo labai geras susitikimas. Daug kalbėjome sunkiomis temomis, ypač sudėtingais momentais reiškėme...

Verslo aplinka
2019.04.18
„Sweco Lietuva“ gavo užsakymą projektuoti kariuomenės objektus

Krašto apsaugos ministerija (KAM) ir NATO Paramos ir pirkimų agentūra (angl. NSPA) pasirašė beveik 1,3 mln.

Statyba ir NT
2019.04.18
V. Adamkus prisipažino, kad balsuos už G. Nausėdą 24

Kadenciją baigęs prezidentas Valdas Adamkus pripažino gegužės mėnesį prezidento rinkimuose balsuosiąs už...

Verslo aplinka
2019.04.18
Buvęs diplomatas R. Šidlauskas paleistas į laisvę, Rusijos pilietis lieka suimtas 

Kyšio ėmimu įtariamas buvęs Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacijos vadovas, buvęs diplomatas...

Verslo aplinka
2019.04.18
Neįrodžiusius turto kilmės pasišovė nubausti du kartus  Premium 6

Žmonės, kurie sukaupė turtą ir negali paaiškinti jo kilmės, turėtų rimtai susirūpinti. Seime kelią skinasi...

Finansai
2019.04.18
Kandidatų į prezidentus reitingai: lyderių trejetas nesikeičia 4

Gyventojų apklausose toliau pirmauja Gitanas Nausėda, nedaug nuo jo atsilieka Ingrida Šimonytė, trečias –...

Verslo aplinka
2019.04.18
D. Bradausko atleidimo iš VMI vadovų pagrindimas – teisėtas

Konstitucinis Teismas (KT) nusprendė, kad buvo pakankamas teisinis pagrindas prieš dvejus metus Dainorą...

Verslo aplinka
2019.04.18
Lietuvoje kuriama startuoliams galinti pagelbėti technologija – neturi analogų pasaulyje Verslo tribūna 6

Lietuvos banko inicijuotas projektas, kurio metu verslo įmonės kuria blokų grandinės technologija (blockchain...

FinTech sprendimai
2019.04.18
S. Skvernelis: L. Kukuraičio pasiūlymas dėl atlyginimų vežėjams – kompromisinis  10

Lino Kukuraičio, socialinės apsaugos ir darbo ministro, pasiūlymas tolimųjų reisų vairuotojams dienpinigius...

Verslo aplinka
2019.04.18
Šiaurės Korėja skelbia išbandžiusi naują taktinį ginklą

Šiaurės Korėja paskelbė, kad išbandė naują taktinį valdomą ginklą su galinga kovine galvute. Tai pirmas toks...

Verslo aplinka
2019.04.18
A. Juozaičio laimės ekonomika: tūkstančiai gamintojų, jokių prekybos tinklų Premium 34

Prezidento posto siekiančio filosofo ir buvusio diplomato Arvydo Juozaičio Lietuvai siūlomas laimės...

Verslo aplinka
2019.04.18
Per autobuso avariją Portugalijoje žuvo 29 žmonės

Mažiausiai 29 žmonės žuvo per Vokietijos turistus vežusio autobuso avariją Madeiros saloje, Portugalijoje,...

Verslo aplinka
2019.04.18
Lietuvoje – galimai šariatas? 26

Alkoholio rinkos prievaizdai vėl rado progą pamojuoti kuokomis – šįkart rūstybė nukrypo didžiausios Baltijos...

Verslo aplinka
2019.04.18
EP rinkimų mitams sklaidyti pasitelkti ir „Sostų karai“ Premium

Europos Parlamento (EP) rinkimai apaugę mitais, o 97 mln. europiečių rinkėjų dar nežino, už ką balsuos gegužę...

Verslo aplinka
2019.04.18

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau