Valstybinės kalbos įstatymui – naujas statusas
Trečiadienį Vyriausybės posėdyje svarstytas Kultūros ministerijos parengtas Valstybinės kalbos konstitucinio įstatymo projektas. Juo, anot Vyriausybės pranešimo spaudai, bus „įteisinta skaidresnė ir nuoseklesnė kalbos politika, taip pat siekiama užtikrinti visavertį lietuvių kalbos funkcionavimą visose viešojo gyvenimo srityse ir nustatyti aiškias valstybinės kalbos privalomo naudojimo ribas“.
Ministrų kabinete svarstant šį klausimą naujasis ūkio ministras Virginijus Sinkevičius atkreipė premjero Sauliaus Skvernelio ir kitų kolegų dėmesį į vieną naujojo įstatymo nuostatą, kuri, ministro nuomone, gali nurodyti bendrovėms versti į lietuvių kalbą ne tik savo produktų pavadinimus, jeigu jie bus užsienietiški, bet ir rinkodaros elementus, pvz., šūkius. „Tarkim, ar nebus taip, kad „Nike“ privalės išversti savo šūkį „Just Do It“? Jeigu taip, tada tai yra tikrai tragedija ir neįtikėtinai didelė administracinė našta verslui“, – klausė p. Sinkevičius per Vyriausybės posėdį.
Bet Gintautė Žemaitytė, kultūros viceministrė, jį nuramino, kad projekto nuostata, į kurią atkreipė dėmesį naujasis ūkio ministras, „tikrai nereiškia, jog reikės versti produktų pavadinimus ar rinkodaros elementus, kurie yra dalis prekės ženklo, nes šiuo atveju yra kalbama tik apie tai, kad, pvz., iškaboje ant viešbučio reikės lietuviškai užrašyti „viešbutis“. „Tikrai jokios papildomos administracinės naštos čia nebus“, – patikino kultūros viceministrė.
Vyriausybės pranešime spaudai apie patvirtintąjį įstatymo projektą cituojamas ir premjeras: „Pastaraisiais dešimtmečiais politinės, ekonomines ir socialinės aplinkybės gerokai pasikeitė. Privalome užtikrinti lietuvių kalbos taisyklingą vartojimą šiuolaikinėmis sąlygomis.“
„Įstatymu numatoma nustatyti aiškias valstybinės kalbos privalomo vartojimo ribas, užtikrinti lietuvių kalbos funkcionavimą visose viešojo gyvenimo srityse. Didelis dėmesys skiriamas valstybinės kalbos vartojimui radijuje, televizijoje, kine, viešuosiuose užrašuose“, – rašoma pranešime.
Įstatymą siūloma taikyti ne tik valstybės ir savivaldybių institucijoms, bet ir kitoms asmenų grupėms, Lietuvoje veikiantiems Europos Sąjungos narėse įsisteigusiems juridiniams asmenims, organizacijoms. „Kad praktikoje nekiltų problemų, aiškiau apibrėžiama tvarka dėl pagalbinės (užsienio) kalbos vartojimo valstybės ir savivaldybės institucijų ir įstaigų veikloje“, – teigiama pranešime.
Numatyta užtikrinti fizinių asmenų teises į administracinį, baudžiamąjį, civilinį procesą nediskriminuojant kalbos pagrindu, nepritarta siūlymui institucijose dokumentus priimti tik lietuvių kalba.
Taip pat bus įtvirtinti aiškūs kriterijai ir sąlygos, kurioms esant yra pagrindas iš darbuotojų reikalauti perlaikyti valstybinės kalbos egzaminą. „Atsisakoma nuostatų, kurios sukeltų nepagrįstai didelę reguliacinę naštą“, – pabrėžiama pranešime spaudai.
Dabar lietuvių kalbos apsaugą reglamentuoja Valstybinės kalbos įstatymas, kuris priimtas dar 1995 m.. Jis jau gerokai pasenęs tiek dėl teisinės normų aiškumo, tiek ir teisės technikos požiūriu.
