Šią savaitę svarbu (14)
„Europa“ šeima pasipildys nauju nariu
Europos centrinis bankas (ECB) antradienį į apyvartą visose 19-oje euro zonos šalių, taigi, ir Lietuvoje, išleis naujo dizaino 50 Eur banknotą iš serijos „Europa“. Dar pirmadienį ši kupiūra bus pristatyta Vito Vasiliausko, Lietuvos banko valdybos pirmininko. Šio nominalo banknotas – pats populiariausias Lietuvoje: jis sudaro apie pusę visų išleistų banknotų. Lietuvos banko grynųjų pinigų ekspertai spaudos konferencijoje supažindins, kokie yra svarbiausi pinigų padirbinėtojų itin pamėgtos kupiūros apsaugos požymiai, ir kaip juos pamatyti. Senojo pavyzdžio 50 Eur banknotai galios ir toliau, kol galutinai nusidėvės ir bus pamažėl išimti iš apyvartos. Šiuolaikinėm apsaugos priemonėm aprūpinti banknotai iš serijos „Europa“, skirtos pakeisti dar 2000 m. išleistas euro kupiūras, pradėti leisti į apyvartą prieš ketverius metus: 5 Eur kupiūra apyvartoje pasirodė 2013 m. gegužės 2 d., 10 Eur – nuo 2014 m. rugsėjo 23 d., 20 Eur – nuo 2015 m. lapkričio 25 d. Per ateinančius penkerius metus bus išleisti ir nauji 100 bei 200 Eur banknotai. Pernai gegužę ECB priėmė sprendimą nutraukti naujų 500 Eur banknotų gamybą ir galutinai išimti juos iš apyvartos nuo 2019-ųjų. Mat šios kupiūros pernelyg dažnai naudojamos nelegaliems atsiskaitymams.
Įvertins grėsmes saugumui
Pirmadienio rytą paviešinama bendra Valstybės saugumo departamento (VSD) ir Antrojo operatyvinių tarnybų departamento (AOTD) prie Krašto apsaugos ministerijos parengta grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimo ataskaita. Seime įvyks spaudos konferencija, kurioje šią ataskaitą pristatys Darius Jauniškis, VSD direktorius, ir pulkininkas Remigijus Baltrėnas, AOTD vadovas. Pagal galiojantį Žvalgybos įstatymą, dokumentas visuomenei įprastai teikiamas kartą per metus, pavasarį. Grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimą, kaip bendrą dokumentą, VSD ir AOTD skelbia nuo 2015-ųjų. Šiemet, kaip ir pernai bei pastaruosius kelerius metus, Grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimo ataskaitoje ir vėl daugiausiai dėmesio bus skiriama agresyviai kaimyninės Rusijos politikai. Pernai kovo pabaigoje paskelbtoje ataskaitoje akcentuojama, kad Rusija Lietuvos nepalieka ramybėje, mėgina rasti pažeidžiamas vietas, renka informaciją, verbuoja verslininkus, visuomenės veikėjus ir teisėsaugos institucijų darbuotojus bei siekia veikti visuomenės nuostatas per žiniasklaidą.
Socialdemokratai rinks pirmininką
Į valdančiąją koaliciją įeinanti Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP) nuo šio ketvirtadienio vidurdienio iki šeštadienio vakaro rengia visuotinius tiesioginius savo pirmininko rinkimus. Tai antra po Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų stambi partija šalyje, rengianti lyderio rinkimus visuotiniu savo narių balsavimu. Jame turės teisę dalyvauti apie 20.000 socialdemokratų. Į LSDP pirmininkus pretenduoja penki politikai – Seimo narys Andrius Palionis, Vilniaus vicemeras Gintautas Paluckas, ūkio ministras Mindaugas Sinkevičius, Seimo narys Artūras Skardžius ir eksparlamentaras Mantas Varaška. Jeigu per šiuos rinkimus nei vienas kandidatas nesurinks daugiau kaip pusės balsų, po poros savaičių bus surengtas antrasis rinkimų turas. Naujasis pirmininkas, kuris pakeis po socialdemokratams nesėkmingų Seimo rinkimų apie atsistatydinimą pareiškusį Algirdą Butkevičius, pareigas pradės eiti gegužės 6-ąją rengiamame LSDP suvažiavime. Naujojo socialdemokratų lyderio laukia ir jų partneriai valdančiojoje koalicijoje – Valstiečių ir žaliųjų sąjunga, nes manoma, kad būsimasis LSDP vadovas gali pakoreguoti šios partijos atstovų valdžioje pozicijas dėl Vyriausybės inicijuojamų pertvarkų, ypač reformuojant valstybės valdomas įmones bei aukštąsias mokyklas.
Europarlamentarai pasisakys apie „Brexit“
Trečiadienį Europos Parlamentas (EP) balsuos dėl rezoliucijos, kurioje minimos svarbios sąlygos tam, kad EP patvirtintų Jungtinės Karalystės (JK) išstojimo susitarimą. Dokumento projekte numatyta, kad iki išstojimo datos JK turi naudotis visomis Europos Sąjungos narės teisėmis, tačiau kartu vykdyti visus savo įsipareigojimus pagal ES sutartis. Tai turi būti taikoma ir JK finansiniams įsipareigojimams ilgalaikiam ES biudžetui – net ir tuo atveju, jei jie tęstųsi po išstojimo datos. Iki šios datos JK taip pat privalo gerbti keturias ES laisves – laisvą asmenų, prekių, paslaugų ir kapitalo judėjimą, pripažinti Europos Teisingumo Teismo jurisdikciją, mokėti įmokas į ES biudžetą ir laikytis ES bendrosios prekybos politikos nuostatų. Projekte pažymima, jog iki išstojimo datos JK negali pradėti derybų dėl galimų prekybos susitarimų su trečiosiomis šalimis, taip pat dėl kokių nors susitarimų su atskiromis ES šalimis, nes tai pažeistų ES teisę. EP nuomone, iš ES išstojusi šalis neturėtų naudotis tokiomis pačiomis privilegijomis kaip ES narės. Siūloma ateityje pasirašyti ES ir JK asociacijos susitarimą, kuriame JK įsipareigotų toliau laikytis ES standartų aplinkosaugos, klimato kaitos stabdymo, kovos su mokesčių vengimu, sąžiningos konkurencijos, prekybos ir socialinės politikos srityse. Rezoliucijoje daug svarbos teikiama JK gyvenančių ES piliečių teisėms ir jų nediskriminavimui po išstojimo bei ES gyvenančių JK piliečių teisėms.
Dar apie kai kuriuos numatomus svarbesnius savaitės įvykius trumpai:Ketvirtadienį Vašingtone rengiamas Jungtinių Amerikos Valstijų prezidento Donaldo Trumpo susitikimas su Kinijos lyderiu Xi Jinping‘u. Šio susitikimo išvakarėse p. Trumpas pareiškė, kad JAV „daugiau nebegali toleruoti milžiniško prekybos deficito su Kinija“. Tuo metu kinai paprašė JAV geranoriškai bendradarbiauti sprendžiant prekybos nesutarimus ir tikina, kad Pekinas tyčia nedevalvuoja savo valiutos, siekdamas padidinti eksportą. JAV prezidento teigimu, susitikimas bus „labai sudėtingas“. Be prekybos, šalių lyderiai taip pat turėtų diskutuoti dėl Šiaurės Korėjos ir Kinijos planų Pietų Kinijos jūroje;
Vertikaliai integruota nacionalinė Latvijos dujų bendrovė „Latvijas Gaze“ pirmadienį bus padalinta į dvi nepriklausomas įmones. Viena jų bus atsakinga už dujų perdavimą, požeminę dujų saugyklą, kita versis dujų skirstymu ir pardavimu. Kompanijų atskyrimas gali būti įgyvendintas iki š.m. pabaigos;
Planuota, kad šį ketvirtadienį Seimo plenariniame posėdyje bus grįžta prie valstybinių miškų urėdijų reformos klausimo. Bet išankstinėje plenarinių posėdžių darbotvarkėje tokio klausimo bent kol kas nėra, nes Vyriausybės pateikto pertvarkos projekto dar neapsvarstė parlamentiniai komitetai. Gali būti, kad urėdijų pertvarkos klausimas bus komitetuose apsvarstytas šią arba kitą savaitę;
Antradienį Seimo plenariniame posėdyje planuojama surengti parlamentarų diskusiją dėl migracijos ir demografinės politikos, kurioje dalyvaus visų frakcijų atstovai. Apie Vyriausybės planus šioje srityje šioje diskusijoje žada pasisakyti ir premjeras Saulius Skvernelis;
Antradienį Seimo nariams bus pateiktos Konstitucijos pataisos dėl individualaus konstitucinio skundo įteisinimo. Dėl jų priėmimo bus balsuojama šį rudenį;
Ketvirtadienį Seimui numatoma pristatyti įstatymo pataisas, numatančias įteisinti užstatą už stipriųjų alkoholinių gėrimų pakuotę;
Vyriausybės uždarame pasitarime trečiadienį numatoma aptarti valdančiosios Valstiečių ir žaliųjų sąjungos iniciatyvą keisti Konstituciją iki 101 sumažinant Seimo narių skaičių ir parlamento rinkimų perkėlimo į pavasarį;
Trečiadienį Šarūnas Keserauskas pradės antrąją šešerių metų kadenciją Konkurencijos tarybos pirmininko pareigose;
Su profesoriumi Liudu Mažyliu, praėjusią savaitę Vokietijoje radusiu Vasario 16-osios akto originalą, pirmadienio rytą susitiks prezidentė Dalia Grybauskaitė;
Vilniaus savivaldybės tarybos posėdyje trečiadienį bus svarstomas klausimas dėl naujų autobusų pirkimo;
VERSLO TRIBŪNA
Kauno „Žalgiris“ prisijungė prie pasaulinių sporto komandų, išleidusių savo vardo mokėjimo korteles, klubo. „Manchester United“, Madrido „Real“, „Barcelona“, Miuncheno „Bayern“, Bostono „Celtics“ – tai sporto pasaulio vardai, kuriems nereikia papildomo pristatymo. Tai ne tik sporto klubai, bet ir galingi prekių ženklai, kurie savo sirgaliams siūlo daugiau nei tik rungtynes – jie atvėrė duris į finansų pasaulį, pristatydami mokėjimo korteles su klubo atributika.
Lietuva planavo du po 700 MW jūrinio vėjo parkus, tačiau vienas konkursas neįvyko, kitas – įstrigęs. Tai nėra bloga žinia, tai tik ženklas, kad šalis turi iš naujo įvertinti pernelyg optimistines vartojimo prognozes ir suskaičiuoti realią naudą. Be elektros jungties į Vokietiją, jūrinis vėjas būtų brangus ir žalą vartotojams darantis projektas.
Vilniuje miesto gyvenimo centre „Europoje“ atsinaujinęs „Lemon Gym“ kelia čia besikuriančio sporto, grožio ir sveikatingumo „hubo“ kartelę dar aukščiau. Sporto klubų tinklas modernizuoja esamus klubus, atveria naujus ir siūlo paslaugas, kurių iki šiol sporto klubų narystėse nebuvo. Vienas ryškiausių to pavyzdžių – atnaujintas ir dar didesnis „Lemon Gym“ klubas „Europoje“. Per paskutinius kelerius metus į klubo atnaujinimą, praplėtimą, naujų paslaugų įvedimą buvo investuota beveik 400 tūkstančių eurų.
Augant kibernetinių grėsmių skaičiui, didėja poreikis apsaugoti strateginės reikšmės objektus. Vienas iš būdų sustiprinti savo organizacijos sistemų atsparumą – saugumo operacijų centrų (SOC) paslauga, kuria pradėjo naudotis Ignalinos atominė elektrinė. Agnės Pastalienės, „Telia“ kibernetinio saugumo produktų vadovės, teigimu, tinkamas šios paslaugos teikėjo pasirinkimas gali lemti sėkmingą organizacijos veiklos tęstinumą.
Ketvirtadienį Vilniuje advokatai iš „Cobalt“ rengia vežėjams aktualų seminarą apie tarptautinę prekybą. Jo temos: prekių vežimo sutartys, vežėjo atsakomybė gabenant prekes skirtingu būdu, sankcijos, ribojimai, rizikų prevencija, draudimas;
Savaitgalį „Litexpo“ centre vyks Tarptautinė grožio industrijos paroda „Pelenė“;
Savaitgalį VšĮ „Sukurta LT“ Kaune rengia mugę, kurioje prisistatys Lietuvos regionai, amatininkai, aktyvios bendruomenės. Mugės palapinių miestelis veiks Laisvės alėjoje, Senamiestyje Rotušės aikštėje, jame įsikurs Aukštaitijos, Žemaitijos, Mažosios Lietuvos, Suvalkijos ir Dzūkijos atstovai.
