Pasikeitimai ES PVM srityje: ar Lietuvos PVM mokėtojai pasiruošę?

Profesinių paslaugų bendrovės „EY“ Mokesčių departamento darbo grupės vadovė Raimonda Gaižauskienė primena, kad apie PVM direktyvos tikslinimą kalbama jau seniai ir pilnus pakeitimus buvo siekiama įgyvendinti nuo 2022 metų, kuomet ES turėtų įsigalioti vieninga PVM sistema dėl prekybos prekėmis tarp šalių narių. Tačiau ES valstybėms narėms nesutariant dėl patvirtinto apmokestinamojo asmens (angl. Certified Taxable Person) statuso, buvo nuspręsta įgyvendinti greituosius pataisymus (angl. Quick fixes).

Greitieji pataisymai Lietuvoje įsigalios 2020 m. sausio 1 d. PVM įstatymo pakeitimo įstatymu. Šie pakeitimai apima 3 supaprastinimus, kurie originaliai buvo siejami su patvirtinto apmokestinamojo asmens statusu, bet dabar bus prieinami visiems apmokestinamiesiems asmenims, ir vieną paaiškinimą.

Svarbu nustatyti tarpinį veiklos vykdytoją

Vykdant grandininius sandorius, kai vienas po kito vykdomi prekių tiekimai, o jos ES viduje gabenamos tik vieną kartą, kartais sunku įvertinti, kuris iš grandinės dalyvių išvežė prekes į kitą ES valstybę. „Tokio sandorio pavyzdys būtų, kai Lietuvos PVM mokėtojas parduoda prekes Lenkijos PVM mokėtojui, kuris jas iš karto perparduoda Čekijoje įsikūrusiai bendrovei, o prekės iš Lietuvos gabenamos tiesiai į Čekiją. Tokio tiekimo atveju reikia vertinti, kuri iš tiekimo „grandžių“ išgabeno prekes iš Lietuvos“, – patikslina R. Gaižauskienė.

Atitinkamai, tokių sandorių atveju neretai kyla problema nustatant, kurioje grandinės dalyje gali būti taikomas 0 proc. PVM tarifas, kas dažnu atveju veda ir į mokestinius ginčus su mokesčių administratoriumi. Tokių atvejų jau yra ir Lietuvoje, pavyzdžiui, mokestinė byla tarp Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) ir bendrovės „Toridas“, kuri pasiekė net ES Teisingumo Teismą.

„Pagal naujus greituosius pataisymus, svarbiausia bus nustatyti, kas yra tarpinis veiklos vykdytojas, nes nuo to priklausys ir 0 proc. PVM tarifo taikymas. Atitinkamai, prekių gabenimas bus priskiriamas tik prekių tiekimui, kai tos prekės tiekiamos tarpiniam veiklos vykdytojui“, – pažymi R. Gaižauskienė.

Išimtis bus taikoma tuo atveju, kai tarpinis veiklos vykdytojas praneš savo prekių tiekėjui valstybės narės, iš kurios prekės išgabenamos, jam suteiktą PVM mokėtojo kodą – pastaruoju atveju prekių gabenimas pagal grandininį sandorį bus priskiriamas tik tarpinio veiklos vykdytojo vykdomam prekių tiekimui. Anksčiau paminėto pavyzdžio atveju, tarpinis veiklos vykdytojas būtų Lenkijos PVM mokėtojas, tad pagal bendrąją taisyklę 0 proc. PVM tarifas galėtų būti taikomas Lietuvos PVM mokėtojo atliekamam tiekimui, nebent Lenkijos PVM mokėtojas informuotų, kad jis yra įsiregistravęs PVM tikslais ir Lietuvoje. Tokiu atveju, prekių gabenimas būtų priskiriamas Lenkijos bendrovės atliekamam prekių tiekimui Čekijos PVM mokėtojui.

„Tad Lietuvos įmonės jau dabar, nelaukdamos sausio 1 d., turi skirti laiko ir įsivertinti, kaip ir ar teisingai yra apmokestinami jų vykdomi prekių tiekimo sandoriai, jei tiekimo sandoryje dalyvauja trys ar daugiau tiekimo šalių“, – rekomenduoja R. Gaižauskienė.

Esminiai 0 proc. PVM taikymo pakeitimai

Kiti svarbūs greitieji pataisymai yra susiję su prekių tiekimu į kitas ES valstybes nares. „Vienas jų skirtas supaprastinti ir nustatyti taisykles dėl dokumentų, pagrindžiančių prekių išgabenimą, būtinumo ir apimties. Antrasis pataisymas yra susijęs su 0 proc. PVM tarifo taikymu”, – patikslina „EY“ mokesčių ekspertė.

Iki šiol valstybių narių mokesčių administratoriai turėjo teisę pasirinkti, kokių dokumentų, pagrindžiančių 0 proc. PVM tarifo taikymą, reikalauti iš mokesčių mokėtojų. Tad praktika buvo įvairi ir neretai skyrėsi tarp valstybių. Lietuva ne išimtis: VMI rekomenduotinų turėti dokumentų sąrašą yra pateikusi PVM įstatymo 56 straipsnio apibendrintame komentare. „Sąrašas tikrai ne trumpas, blogiausia, kad ne baigtinis ir jis neturi įstatymo galios, tad mokesčių administratorius gali paprašyti ir bet kokio kito dokumento“, – pažymi R. Gaižauskienė.

Nuo sausio 1 d.,  jei PVM mokėtojas turės žemiau nurodytus dokumentus, surinktus pagal apibrėžtą tvarką, mokesčių administratorius galės juos ginčyti tik surinkęs priešingus įrodymus. Neturint žemiau nurodytų dokumentų, galios šiuo metu galiojanti tvarka. Taigi pakeitimu įtvirtinami dviejų tipų dokumentai:

[infogram id="aff79744-65e9-4641-9c44-173f3c9f6f5f" prefix="Iqy" format="interactive" title="EY, Pasikeitimai ES PVM srityje: ar Lietuvos PVM mokėtojai pasiruošę?"]

„EY“ mokesčių ekspertė tikslina, kad įrodymai ir jų kiekis keisis priklausomai nuo to, kas yra atsakingas už prekių gabenimą – prekių pirkėjas ar pardavėjas. „Mano vertinimu, 0 proc. PVM tarifo taikymo dokumentinio pagrindimo pakeitimas yra esminis visame pakete ir dėl jo įmonės labiausiai turėtų sukrusti“, – pažymi R. Gaižauskienė.

PVM įstatymo pakeitimo įstatymu taip pat nustatoma, kad prekes įsigyjančio asmens PVM mokėtojo kodo nurodymas ir jo įtraukimas į prekių tiekimo ir (arba) paslaugų teikimo į kitas valstybės nares ataskaitą bus privalomi. „Tuo atveju, kai prekių tiekėjas minėtos ataskaitos nepateiks, jis neturės teisės tiekiamoms prekėms taikyti 0 proc. PVM tarifo“, – pažymi R. Gaižauskienė.

Pasak jos, pastarasis pokytis, kad prekės privalės būti tiekiamos, pirma, tik PVM mokėtojui, ir, antra, dėl to reiks pildyti minėtą ataskaitą, nebus reikšmingas, nes nemaža dalis bendrovių jau ir dabar šiuos reikalavimus pilnai atitinka.

Paprastesnei prekybai – papildomi reikalavimai

Mokesčių ekspertė primena, norint, kad nuo 2020-ųjų sausio mėn. prekybininkams būtų taikomas prekių pristatymo pagal pareikalavimą (angl. call-off stock) supaprastinimas, jų prekių pervežimai turės atitikti tam tikras sąlygas. Šis supaprastinimas nėra naujiena Lietuvoje, tačiau atsiras papildomų reikalavimų.

„Šiuo metu kai kurios ES valstybės taiko prekybos supaprastinimą, atleidžiantį prekių siuntėją nuo prievolės registruotis PVM mokėtoju atvykimo valstybėje. Tačiau pačios supaprastinimo sąlygos tarp valstybių narių skiriasi. Kitos šalys, pavyzdžiui, Danija, Vokietija, Švedija ar Ispanija, šio supaprastinimo apskritai netaiko“, – komentuoja R. Gaižauskienė. Tad nuo 2020 m. visos ES valstybės narės turės šį supaprastinimą ir, svarbiausia, jį privalės taikyti vienodai.

Viena svarbiausių sąlygų – prekyba turi vykti tarp skirtingose valstybėse įsikūrusių verslų, turinčių sudarytą galiojantį rašytinį susitarimą dėl prekių pristatymo pagal pareikalavimą,  kai prekės turi būti patiektos vėliau nei pristatytos, tačiau ne vėliau nei per 12 mėn. laikotarpį, o visas prekių judėjimas privalės būti registruojamas žurnale.

„Svarbu, kad prekes įsigyjantis asmuo būtų įsiregistravęs PVM mokėtoju toje valstybėje, į kurią atgabenamos prekės, o prekių tiekėjui žinoma įsigyjančio asmens tapatybė ir jo PVM kodas. Taip pat būtina žymėti prekių judėjimą jų registracijos žurnale ir tiekimą deklaruoti prekių tiekimo ir (arba) paslaugų teikimo į kitas valstybės nares ataskaitoje“, – atkreipia dėmesį „EY“ mokesčių ekspertė.

Pasak R. Gaižauskienės, įsigaliojus pasikeitimams, jeigu nugabenus prekes netikėtai pasikeistų prekes įsigyjantis asmuo. Pavyzdžiui, Lietuvoje įsikūręs tiekėjas pagal susitarimą išgabens prekes bendrovei A Lenkijoje, kai ši bendrovė A po 3 mėn. prekių atsisakys, kad Lietuvos bendrovei nereikėtų registruotis PVM mokėtoju Lenkijoje,  jis turi nedelsiant sudaryti naują susitarimą su Lenkijos bendrove B ir užregistruoti prekes įsigyjančio asmens tapatybės pakeitimą prekių judėjimo registracijos žurnale. Paminėtina, kad prekių pateikimo trukmė (12 mėn.) skaičiuojama nuo tada, kai prekės pasiekė kitą valstybę ir neatsinaujina net ir pasikeitus jų gavėjui.

„EY“ mokesčių ekspertė pabrėžia, kad prekių pristatymo pagal pareikalavimą supaprastinimas verslui nustos galioti tuo atveju, kai prekės sunaikinamos toje valstybėje, į kurią prekės pagal pareikalavimo susitarimą nugabenamos. „Jeigu prekės, net ir labai nedidelis jų kiekis, sunaikinamos, sugadinamos ar kitaip prarandamos, supaprastinimas nustoja galioti. Tokiu atveju, prekes gabenusiam tiekėjui atsiranda prievolė registruotis PVM mokėtoju ES valstybėje, į kurias nugabentos ir kurioje buvo sunaikintos prekės“, – pastebi R. Gaižauskienė. Tačiau jau šiuo metu diskutuojama dėl tam tikro „tolerancijos lygio“ prarastam ar sunaikintam prekių kiekiui nustatymo kiekvienos valstybės lygiu.

„Mano vertinimu, šis supaprastinimas nebuvo pilnai ir pakankamai išnaudotas Lietuvos verslo, tad siekiant pasilengvinti administracinę naštą ir susimažinti vadinamuosius compliance kaštus kitose valstybėse narėse, Lietuvos PVM mokėtojai turėtų apsvarstyti prekių pristatymo pagal pareikalavimą susitarimų sudarymo galimybę ir pasinaudoti siūlomu supaprastinimu“, – rekomenduoja R. Gaižauskienė.