Viešųjų paslaugų skaitmenizacija: kiek liko iki finišo tiesiosios

Visos Baltijos šalys išsiskiria aukštais viešojo sektoriaus skaitmeninių paslaugų plėtros ir prieinamumo reitingais. Estija 2024 m. gruodį paskelbė kampaniją „100 proc skaitmenizacijos, 0 proc. biurokratijos“, kuria teigia pasiekusi šimtaprocentinės skaitmenizacijos lygį ir į internetinę erdvę perkėlusi net vieną jautriausių paslaugų – skyrybas. Žilvinas Kazlauskas, UAB „DocLogix“ vadovas, sako kad Lietuva turi visas galimybes pasekti jos pavyzdžiu.

„Lietuva yra viena iš viešųjų paslaugų skaitmenizacijos lyderių – mūsų paslaugų prieinamumas internetu lenkia ES vidurkį. Tačiau siekdami ambicingo tikslo – šimtaprocentinės skaitmenizacijos iki 2030 m., vis dar susiduriame su iššūkiais. Šiuo metu tik penktadalis paslaugų teikėjų yra pasiekę aukščiausią – penktąjį – skaitmeninės brandos lygį, kuris rodo, kad paslaugos yra teikiamos automatiškai ir proaktyviai. Likusieji 80 proc. vis dar reikalauja vartotojų aktyvaus įsitraukimo“, – konstatuoja vadovas.

Jis pateikia pavyzdį, kad kai kuriose interneto svetainėse vis dar galima tik atsisiųsti paraiškos formą, kurią vartotojas turi užpildyti, pasirašyti, išsiųsti el. paštu ir laukti atsakymo apie jos statusą.

„Net ir tais atvejais, kai paraiška pateikiama elektroniniu būdu, pati paslauga (pvz., pažyma) neretai vis dar suteikiama kontaktiniu būdu“, – patikslina Ž. Kazlauskas. 

Raktas į skaitmenizaciją

Liucija Sabulytė, Inovacijų agentūros GovTech Lab skyriaus vadovė, sako, kad skaitmeninės valdžios indekse Lietuva atrodo solidžiai – užimame 14-ą vietą iš 33 vertintų šalių. Visgi, iššūkių netrūksta.

„Vienas jų yra struktūrinis – Lietuvos viešajame sektoriuje vyrauja mažos organizacijos. Jos dažnai neturi pakankamai žmogiškųjų ir finansinių resursų kurti ir taikyti inovacijas. Antras iššūkis – vadybinis. Šalies viešajame sektoriuje vyrauja funkcinis valdymas. Tai reiškia, kad darbuotojams vis dar dažnai formuluojami funkcijų įgyvendinimo, o ne pokyčio ir rezultato rodikliai.  Trečias iššūkis – kultūrinis: trūksta tolerancijos rizikai, dažnai dėmesys sutelkiamas į tai, kaip išvengti galimos nesėkmės, o neveikimo pasekmės lieka neįvertintos“, – kalba ji.

Vis dėlto, situacija keičiasi – o prie apčiuopiamo pokyčio, anot pašnekovės, prisideda ir startuoliai.

„Inovacijų agentūros atlikta apklausa rodo, kad kas dešimtas startuolis kuria produktus ir paslaugas būtent viešajam sektoriui. Erdvės viešojo sektoriaus ir startuolių bendradarbiavimui tikrai yra – per metus Lietuvoje vidutiniškai įvyksta 1 mln. viešųjų pirkimų, kurių vertė siekia 9 mlrd. Eur arba daugiau nei dešimtadalį Lietuvos BVP“, –  potencialą įžvelgia ji.

Skaidrina ir taupo

Tomas Čepaitis, inovacijas nuolat diegiančios VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės Informacinių technologijų skyriaus vedėjas, sako, medicinoje skaitmenizacijos sprendimai yra būtini, norint prisitaikyti besikeičiančių sveikatos priežiūros poreikių.

„Vieni pirmųjų Lietuvoje pradėjome naudoti „OpenEHR“ standartą klinikinių duomenų saugojimui, kuris užtikrina duomenų integralumą su kitomis sistemomis, duomenų analizę bei padeda „atrišti“ paciento informaciją nuo sistemos kūrėjų. Naudojame „low-code“ technologiją, kuri ligoninei leidžia greičiau įsisavinti būtinus pokyčius ir prie jų prisitaikyti, pradedame plėtoti telemedicinos ir nuotolinės sveikatos priežiūros sprendimus“, – pokyčius vardija pašnekovas.

Dr. Justinas Rastenis, VILNIUS TECH universiteto Informacinių technologijų ir sistemų centro vadovas, sutinka, kad skaitmenizacija organizacijoms padeda ne tik taupyti laiką, žmogiškuosius resursus ir finansus, bet ir skaidrinti veiklas.

„VILNIUS TECH skaitmenizacijos lygis yra gana aukštas, aišku, kur tobulėti ir ką skaitmenizuoti tikrai atrastume. Skaitmenizuojame tiek studijų, tiek mokslo veiklas. Daugumą skaitmenizacijos procesų įgyvendiname ne per vieną dieną, kartais pritrūksta teisės aktų ar tarpinių sistemų, kurios reikalingą informaciją konvertuotų į tinkamą formatą. Tačiau kuo daugiau sričių ir veiklų skaitmenizuojame, tuo lengviau sekasi prijungti naujas“, – sako J. Rastenis.

Kristis Verbiejus, AB „Via Lietuva“ Informacinių technologijų skyriaus vadovas, pasakoja, kad valstybinės reikšmės kelių valdytojos skaitmenizacijos lygį taip pat galima laikyti aukštu, tačiau tobulėti, anot pašnekovo, visada yra kur.

„Siekdami modernizuoti ir efektyvinti kelių infrastruktūrą bei užtikrinti eismo saugumą, nuolat diegiame pažangius skaitmeninius sprendimus. Vienas iš reikšmingų žingsnių – statinio informacinio modeliavimo (BIM) metodų taikymas, projektuojant valstybinės reikšmės kelių infrastruktūros objektus. Nuosekliai skaitmenizuojame su keliais susijusias paslaugas – nuo šviesoforų monitoringo iki judėjimo valstybinės reikšmės keliuose administravimo bei skaitmeninių mokesčių skaičiuoklių. Tokie sprendimai leidžia efektyviau planuoti darbus, optimizuoti infrastruktūros valdymą ir užtikrinti sklandesnį eismo organizavimą“,– pavyzdžiais dalijasi pašnekovas.

Didžiausi iššūkiai

J. Rastenio nuomone, norint, kad Lietuvos viešųjų paslaugų skaitmenizacijos lygis pasiektų 100 proc., institucijoms svarbu bendradarbiauti ir kurti tokias sistemas, kurios keltų vertę, o ne dar labiau apsunkintų šiuo metu jau veikiančius procesus.

„Tinkamai suplanavę, galime įgyvendinti viską. Pavyzdžiui yra sričių, kurias mes skaitmenizavome dėl didelio darbuotojų ir studentų skaičiaus – šia patirtimi galime pasidalinti su kitais ir palengvinti jiems kelią, kurį mes jau praėjome“, – siūlo. jis.

Anot K. Verbiejaus, dar viena būtina sąlyga sėkmei – valstybės ir verslo sintezė:

„Valstybei svarbu toliau kryptingai investuoti į skaitmeninę infrastruktūrą, skatinti inovacijas, o verslui – plėtoti naujausiomis technologijomis grįstus sprendimus, skirti didelį dėmesį kibernetiniam saugumui, efektyvinti veiklą“.

T. Čepaitis sako, kad skaitmenizuojant veiklą ir paslaugas, itin svarbu pasirūpinti standartizuotais sprendimais ir investicijomis.

„Nors skaitmenizacijos projektai reikalauja didelių finansinių išteklių, ilgalaikėje perspektyvoje jie mažina išlaidas“, – teigia pašnekovas. 

Keisti požiūrio tašką

Ž. Kazlauskas akcentuoja, kad skaitmenizacijos skvarbai turi būti pasiruošęs ne tik viešasis sektorius ar verslas, bet ir vartotojai.

„Lietuvos skaitmeninio dešimtmečio ataskaitos duomenimis, 2024 m. tik 52,9 proc. 16-74 m. amžiaus šalies gyventojų turėjo bent bazinius skaitmeninius įgūdžius, kai ES vidurkis sudaro 55,6 proc. Lietuvoje rodiklį labiausiai mažina vyresni, ypač – 65-74 m. amžiaus šalies gyventojai, kurie turi nepakankamai skaitmeninių įgūdžių. Skaitmenizacija nebus sėkminga, jei neinvestuosime į vartotojų mokymą ir jeigu jie nesupras, kaip šios sistemos gali palengvinti darbą ir kasdienį gyvenimą. Todėl diegdami naujas technologijas turime nepamiršti daugiau dėmesio skirti švietimui, aiškiai iškomunikuoti naudą ir kurti paprastus, intuityvius sprendimus“, – pabrėžia Ž. Kazlauskas.

L. Sabulytės nuomone, siekiant lyderystės skaitmenizacijos srityje svarbu pakoreguoti ir požiūrio kampą.

„Viešajame sektoriuje turėtų įsitvirtinti nuostata, kad skaitmeninė transformacija yra pokytis, kuris neturi pabaigos. Nuolat turėsime ieškoti būdų, kaip geriau aptarnauti klientus, tobulinti paslaugas, atnaujinti skaitmeninius sprendimus. Todėl svarbu, kad viešajame sektoriuje dirbtų žmonės, kurie geba mokytis, adaptuotis prie pokyčių ir patys inicijuoti klientų poreikius atitinkančius patobulinimus viešosiose paslaugose“, – mano GovTech Lab skyriaus vadovė.

Daugiau ekspertų įžvalgų išgirsite balandžio 1 d. „DocLogix“ organizuojamame viešame nuotoliniame renginyje „Verslo proveržis ir viešojo sektoriaus transformacija skaitmeniniame amžiuje“.