Kaip kurti valstybės įvaizdį: Estijos pamokos Lietuvai

Publikuota: 2016-05-09
„Login“ nuotr.
svg svg
„Login“ nuotr.

Šiemet nepriklausomai Lietuvai sukako 26-eri, tačiau savo įvaizdį valstybė keičia lyg vis dar būtų paauglė. Tuo metu tuos pačius metus skaičiuojanti Estija tvirtinasi pasaulio gyventojų ir žiniasklaidos sąmonėje kaip „E-Estonia“.

Danielis Vaarikas, Estijos prezidento įkurto analitikos centro narys ir komunikacijos agentūros „Akkadian“ bendraįkūrėjas, teigia, kad iš lietuvių dažnai išgirsta klausimų apie tai, kaip Estijai pavyko plačiau išgarsinti savo vardą nei Lietuvai.

Tam, kad surastų skirtumus tarp dviejų šalių, p. Vaarikas pažvelgė į valstybės prekės ženklo kūrimo principus. Anot jo, geram valstybės ženklui sukurti tereikia trijų dalykų.

„Reikia turėti ypač paprastą žinutę, reikia ją kartoti, ir tą reikia daryti tam tikrą laiko tarpą – 10, 20, 50, 60 metų“, - Vilniuje vykusioje konferencijoje „Login“ aiškino p. Vaarikas.

Kaip tokios rinkodaros sėkmingą pavyzdį pranešėjas pateikia Skandinavijos šalis.

„Ką jos daro, tai išsako savo moto „There is always better way to do things“ (liet. „Visada yra geresnis būdas daryti dalykus“) ir tada parodo daug sniego, nes tai tiesiog gražu. Tai jos daro 50 metų“, - sako p. Vaarikas.

Nors prieš šios pagrindinės žinutės metams bėgant siejamos kitos istorijos, įvairios vertybės, technologijos, tačiau jos pagrindas visada išlieka toks pats.

IT ir miškai

Iš šios perspektyvos pažvelgus į Estiją ir Lietuvą, išryškėja skirtumai.

„2000-ųjų pradžioje mes iššvaistėme, ar išleidome, daug pinigų savo naujam prekės ženklui. Jis nebuvo vien susijęs su IT, bet IT buvo vienas iš prekės ženklo ramsčių“, - aiškina p. Vaarikas.

Nors daugelis nebuvo itin patenkinti nauju Estijos prekės ženklu, taip jau atsitiko, kad jis užsiliko.

„Estija iš esmės teigia, kad su IT galima geriau daryti dalykus, ir rodo daug miškų. Nežinau, kodėl rodome daug miškų, bet tiesiog jau taip atsitiko. Bet, manau, šios besitęsiančios pastangos ir yra sėkmės priežastis“, - sako komunikacijos specialistas.

Tuo tarpu Lietuvai kol kas nepavyko likti prie vienos aiškios prekės ženklo žinutės.

„Kiek žinau, Lietuvoje prekės ženklas keičiasi vos ne kas dvejus metus Vienu metu buvo idėja, kad Lietuva turėtų būti šiaurės šalis, tačiau labiau aistringa. Tada buvo idėja, kad Lietuva yra drąsi šalis, - aiškina p. Vaarikas. – Tačiau iš tiesų net nėra svarbu, ar idėja yra gera, ar bloga, svarbiausia, kad ji nuolat būtų kartojama. Aišku, būtų gerai, kad idėja būtų ir teisinga, tačiau jei žinutė negaus progos, ji niekada nesuveiks.“

Jeigu nuolat bus sąmoningai stengiamasi dėl sutarto šalies prekės ženklo, jis kažkada neišvengiamai pasieks tarptautinį lygį, mano pranešėjas.

Žvilgsnis į dabartį, o ne į šlovingą praeitį

Be šių trijų rinkodaros principų, Estijai padeda ir tai, kad estai tiki, kad IT yra jų tautinio ir kultūrinio identiteto pagrindas.

„Estija suprato, kad technologijos leidžia mums parodyti kažką, kas nėra susiję su posovietiškumu, kas siejasi su ateitimi, - sako p. Vaarikas. – Taip pat IT reformas vyriausybė patvirtindavo greitai ir daug neklausinėdama. Gan greitai pavyko įgyvendinti vyriausybės be popieriaus idėją, kuri sulaukė dėmesio žiniasklaidoje.“

Estija išgarsėjo ir tuo, kad ji tapo pirmąja šalimi pasaulyje, įvedusia internetinį balsavimą visuotiniuose rinkimuose.

Šiandien į užsienį išvykę estai savo šalį apibūdina kaip vietą, kur gimė „Skype“ bei kur galima įkurti bendrovę per 15 minučių, sako pranešėjas.

Tuo tarpu lietuviai, užsieniečiams pirmiausia pasakoja apie šalies praeitį, pavyzdžiui, kad Lietuvos vardui jau 1000 metų, o ne apie dabartį, pastebi p. Vaarikas.

„Skype“ – kaip bažnyčia

Kita vertus, specialistas teigia, kad IT, kaip identito pagrindas, iš dalies kelia pavojų, trukdo kritiškai pažvelgti į Estijos taikomus IT sprendimus.

„Kai tai tampa nacionaline tapatybe, labai sunku pripažinti, kad ši tapatybė kartais gali sugesti, - sako p. Vaarikas. – Kai kurie žmonės Estijoje tiki IT. Jie pasidarė religingi dėl IT. Mes juokaujame, kad IT Estijoje yra religija, o „Skype“ – bažnyčia.“

Tačiau, anot p. Vaaariko, jeigu Estija nori, kad jos sukurti technologiniai sprendimai būtų pritaikomi kitur, reikia atsikratyti religijos, įtraukti kritikų, skeptikų.

Iki 2025 m. – 10 mln. Estijos piliečių

Savo nauju tautiniu identitetu Estija tikisi privilioti ir piliečių iš užsienio. Tiesa, estiškų pasų šalis nesiruošia dalinti į kairę ir dešinę - laukiama ne įprastų, o e-piliečių. Šie negali balsuoti, bet gali naudotis Estijos vyriausybės e-paslaugomis, atsidaryti banko sąskaitą, įkurti bendrovę.

„E-pilietybė yra būdas pritraukti gyventojų, verslininkų. Juk, pavyzdžiui, Indijoje reikia laukti du mėnesius vien tam, kad sužinotum, ar tavo bendrovės vardas yra tinkamas“, - sako p. Kvaaras.

Iki 2025 m. Estija, turinti 1,3 mln. gyventojų, tikisi įgyti 10 mln. e-piliečių. Šiuo metu yra išduota apie 6.000 e-pilietybės kortelių asmenims iš 119 šalių.

Estijos e-pilietybės programa nepraslydo pro užsienio žiniasklaidos dėmesį. Pono Vaariko žiniomis, Estija viešųjų ryšių agentūros paslaugomis iki šiol nesinaudojo. Tačiau dabar šalis yra nusamdžiusi agentūrą JAV, kur siekiama, kad apie Estiją pasirodytų 30-50 straipsnių, o žurnalistai susipažintų su Estijos vizija.

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose

Tema „Rinkodara“

Gauk nemokamą RINKODAROS savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Brangūs verslo ginčai: penki jautriausi aspektai šiandien Premium

Nors pandemijos metais verslo ginčų bylų skaičius sumenko, daugiau matoma sąmoningumo ir bandymų spręsti...

Prekyba
05:45
Į Gedimino prospektą grįžo multifunkcinė „express“ formato „Rimi“  

Dešimtmetį veikusi prekybos centre „G9“, po dviejų metų pertraukos „express“ formato „Rimi“ parduotuvė duris...

Prekyba
2021.09.16
„Akropolį“ į internetą kraustančiame „Trobų“ projekte – 30 nuomininkų Premium 7

„Vilniaus prekybos“ naujoji platforma „Trobos.lt“, siūlanti sostinės gyventojams įsigyti prekių iš Vilniaus...

Prekyba
2021.09.16
D. Dundulis apie poreikį rodyti galimybių pasą: yra parduotuvių, kur apyvarta krito 2 kartus Premium 39

Pirmosios dienos įsigaliojus ribojimams prekybininkams, į kurių parduotuves, viršijančias 1.500 kv. m,...

Prekyba
2021.09.16
„Swedbank“ komunikaciją Baltijos šalyse koordinuos K. Vanagas 1

„Swedbank“ Lietuvoje Komunikacijos ir tvarumo tarnybos vadovas Kęstutis Vanagas pradeda eiti „Swedbank“...

Rinkodara
2021.09.15
„Maxima grupės“ pajamos dėl plėtros Lenkijoje ir e. komercijos augo 6,5%

„Maxima grupės“ konsoliduotosios pajamos per pirmąjį 2021 m. pusmetį, palyginus su tuo pačiu laikotarpiu...

Prekyba
2021.09.15
Dviguba „Newsec“ netektis: PC „Ozas“ savininkai nepratęsė valdymo sutarties, perėmė kelis darbuotojus Premium

Prieš trejus metus Vokietijos „ECE Projektmanagement“ pardavus turėtas „Ozo“ akcijas NT valdytojai „NEPI...

Prekyba
2021.09.15
Duonos kategorija: mažėja gamykloje keptų produktų paklausa, kyla šviežių pardavimai Premium

Duonos gaminių ir konditerijos kategorijai pandemijos metais pavyko gana sėkmingai naviguoti, išskyrus...

Prekyba
2021.09.14
TV3 Grupės „PayTV Baltics“ rinkodarai vadovaus I. Talaikienė

„TV3 Grupės“ „PayTV Baltics“ rinkodaros direktore tapo Ieva Talaikienė, iki tol vadovavusi „Bitė Lietuva“...

Rinkodara
2021.09.14
„Vilniaus prekybos“ komunikacijai grįžo vadovauti L. Radžiūnas  1

Vienos didžiausių Lietuvoje verslo grupių „Vilniaus prekyba“ komunikaciją kuravęs Lukas Radžiūnas, pernai...

Prekyba
2021.09.14
Rusijoje – ambicijos sukurti savą „Amazon“ analogą Premium

Valstybės kontroliuojama grupė valstybės biudžeto lėšomis kuria platformą, užsiimančią panašiomis į JAV...

Prekyba
2021.09.13
Žiniasklaidos bendrovės: rokiruotės, mokamas turinys ir pelningiausi vaikiški žurnalai Premium 3

Žiniasklaidos bendrovėms pandemijos metai nebuvo lengvi: vos kelioms TOP 20-uke pavyko išauginti pajamas,...

Rinkodara
2021.09.13
TOP 10 lietuviškų ir užsienio e. parduotuvių Premium

E. komercijos tyrimas rodo, kad žinomiausia e. parduotuvė Lietuvoje yra „Pigu.lt“. Didžiausią šuolį per...

Prekyba
2021.09.13
Verslas su nerimu pasitinka įsigaliojančius reikalavimus dėl galimybių paso 12

Pirmadienį Lietuvoje įsigaliojant naujiems ribojimams neturintiems galimybių paso žmonėms, restoranų atstovas...

Paslaugos
2021.09.13
Lietuvos bankų asociacija – su nauju prekės ženklu

Dvidešimt Lietuvos finansų bei kredito sektoriaus įmonių vienijanti Lietuvos bankų asociacija (LBA) atnaujino...

Rinkodara
2021.09.12
TV3 grupė tapo krepšinio lygos ACB transliacijų partneriu

TV3 grupė ir ACB (isp. „Asociacion de Clubs de Baloncesto“ – Krepšinio klubų asociacija), žinoma kaip „Liga...

Laisvalaikis
2021.09.11
„15min group“ –  nauja vadovų komanda

Naujienų portalą „15min“ valdančios UAB „15min“ ir naujienų agentūrą BNS valdančios UAB „BNS“ generaliniu...

Rinkodara
2021.09.10
„Iki“: investavome į „LastMile“, nes jų verslo modelis gali būti pelningas  Premium 2

Iki šiol savo e. komercijos padalinio neturėjusio antro didžiausio Lietuvoje mažmeninės prekybos tinklo „Iki“...

Prekyba
2021.09.10
Daugiau tiekėjų galės pasinaudoti įstatyme numatyta apsauga 

Nuo lapkričio 1 d. įsigaliojus Mažmeninės prekybos įmonių nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymo (MPĮNVDĮ)...

Prekyba
2021.09.09
„Biok laboratorija“: po reorganizacijos nauji rinkodaros ir pardavimų vadovai Premium 1

Kosmetikos gamintoja „Biok laboratorija“ („Biok Lab“), šiuo metu besistatanti naują gamyklą, reorganizuoja ir...

Rinkodara
2021.09.09

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku