2016-03-18 10:39

 Pirmosios darbo dienos „Teo“ ir „Omnitel“: išeiti iš „Maximos“ patraukė dvi priežastys

VŽ montažas. Norbertas Žioba, bendrovių „Teo“ ir „Omnitel“ privačių klientų vadovas. Juditos Grigelytės nuotr.
VŽ montažas. Norbertas Žioba, bendrovių „Teo“ ir „Omnitel“ privačių klientų vadovas. Juditos Grigelytės nuotr.
Šiandien baigiasi Norberto Žiobos, bendrovių „Teo“ ir „Omnitel“ privačių klientų vadovo, formalus bandomasis laikotarpis, tačiau dirbti pilnu pajėgumu jis pradėjo nuo pat pirmųjų dienų. Sunkiausias momentas naujame darbe buvo pereinamasis etapas, kai reikėjo užbaigti prekybos vadovo užduotis bendrovėje „Maxima LT“ ir jau pradėti darbus dviejų telekomunikacijos bendrovių jungtuvių procese.
Tęsiame „Verslo žinių“ ir darbo skelbimų portalo cv.lt projektą „Pirmosios darbo dienos bendrovėje“. Kas antrą penktadienį pristatome atskirų bendrovių darbuotojų atrankos, personalo valdymo ir skirtingų profesijų atstovų karjeros perspektyvas kalbindami bendrovių naujokus. Supažindinsime su pavasarį vykusių „Geidžiamiausio darbdavio“ rinkimų finalininkais. Visą jų sąrašą galite pamatyti čia.

Prie „Teo“ ir „Omnitel“ naujų vadovų komandos p. Žioba prisijungė prieš tris mėnesius – pernai gruodį. Iki tol jis trejus metus dirbo mažmeninės prekybos bendrovėje „Maxima LT“, kur vadovavo Marketingo ir pardavimų skyriui bei buvo Prekybos vadovu. Dar iki tol p. Žioba devynerius metus dirbo banke „Danske“ verslo plėtos departamento direktoriumi, o prieš penkiolika metų – Privačių klientų prekybos ir marketingo departamento direktoriumi dabartinėje telekomunikacijų bendrovėje „Bitė Lietuva“. Savo karjerą jis pradėjo kompanijoje „Procter & Gamble” ir „Ringuva“.

Ponas Žioba Vytauto Didžiojo universitete baigė Verslo administravimo ir vadybos bakalauro studijas. Magistratūrą jis studijavo Durhamo universiteto Verslo mokykloje, kur įgijo Verslo administravimo magistro laipsnį.

Suprato, apie ką kalba

Naujas darbo pasiūlymas p. Žiobą pasiekė pernai lapkritį vieną pirmadienio vakarą. Jan tiesiogiai paskambino „Teo“ personalo skyriaus darbuotojas ir paklausė, ar rasčiau laiko susitikimui ir pokalbiui.

„Kaip tik tuo metu vyko dviejų organizacijų struktūrų jungimas į vieną, natūralu, kad buvo tam tikrų jautrių niuansų, kurių nebuvo galima skleisti viešai. Pokalbis telefonu buvo gana aptakus. Aš supratau, kad ne apie agurkėlių pirkimo užsakymą kalbėsimės“, - prisiminęs juokiasi p. Žioba.

Jis sako maloniai nustebęs, kad skambino tiesioginis žmogus iš bendrovės. „Iki tol vis susilaukdavau galvų medžiotojų skambučių. Mane sužavėjo, kad tai buvo tiesioginis skambutis iš bendrovės personalo skyriaus. Žinoma, kandidatus renkasi pati įmonė ir ji geriausiai žino, kas atitiktų jos poreikius, bet tiesioginis kreipimasis į kandidatą yra labai pozityvus ir atkreipia dėmesį“, - sako jis.

Po penkių savaičių nuo pirmojo skambučio p. Žioba jau buvo pristatytas kaip naujas bendrovės „Teo“ ir „Omnitel“ vadovų komandos narys.

Ilgas interviu kelias

Duomenų apie kandidatą naujam darbdaviui užteko iš profesinio socialinio tinklo „LinkedIn“, paruošti savo gyvenimo aprašymą p. Žioba turėjo tik paskutiniame atrankų etape – prieš pokalbį su „TeliaSonera“ Europos regiono vadovu. Iki tol jis turėjo dar penkis interviu su skirtingais organizacijos žmonėmis ir internetu laikė du personalo atrankos testus.

Visi pirmieji įspūdžiai apie naują darbdavį yra labai daug pasakantys, sako p. Žioba. „Vien tai, kad CV prireikė tik pabaigoje, rodo, kad čia turinys svarbiau nei forma. Su tuo susidūriau jau dirbdamas. Čia nereikia šokti jungtuvių šokių organizacijos viduje, norint padaryti įspūdį kažkam apie kažką, ko visai nėra. Šioje organizacijoje gyvuoja viena iš puikiausių mano ankstesnės darbovietės „Maxima“ vertybių – imu ir padarau. Tai veikia, tokios vertybės „Teo“ neturi, bet toks jausmas yra. Kitas svarbus momentas – žmonės, su kuriais susitinki interviu metu. Visi jie neša žinutę apie bendrovės organizacinę kultūrą ir gali labai greitai nuspręsti tau pakeliui ar ne. Man buvo pakeliui ir su kiekvienu interviu motyvacija čia dirbti tik didėjo“, - kalba pašnekovas.

Ponas Žioba sako, kad jau ties ketvirtu ar penktu pokalbiu buvo aplankęs noras rankomis sukirsti galutinai, bet prisipažįsta, kad pats yra rimtų atrankų šalinininkas.

„Bet kokios klaidos padarymas yra žalingas abiem pusėms, tiek organizacijai, tiek darbuotojui. Organizacijai nėra blogesnio dalyko kaip nusamdyti netinkamą žmogų konkrečiai pozicijai, konkrečiame kontekste ir konkrečioje organizacinėje kultūroje. Kartais sakau, kad net jei kandidatui ir labai norisi konkrečios pozicijos, bet organizacija mato, kad jis yra nebūtinai tinkamas, tai geriau atvirai tai pasakyti nei tikėtis, kad kažkas gali pasikeisti“, - sako jis.

Galutinis pokalbis su „TeliaSonera“ Europos regiono vadovu vyko vaizdo konferencijos būdu, truko apie vieną valandą. „Šis pokalbis turbūt buvo mažiausiai formalizuotas ir struktūrizuotas iš visų buvusių iki tol. Kai bendrauji su žmogiškųjų išteklių specialistu, nesvarbu ar vietiniu, ar grupės mastu, visada tikiesi ir sulauki tam tikros struktūros, kurią žinai. O šis pokalbis buvo visiškai kitoks ir dėl to žavus“, - sako p. Žioba. Konkrečių klausimų jis neatskleidžia, tačiau paklaustas, ar kalbėjosi apie hobius ir kokį jis turi, sako šio klausimo sulaukęs net kelių interviu metu.

„Šiuo metu mano hobis yra penkios moterys namie – keturios dukros, iš kurių jauniausios trimetės dvynukės, ir žmona“, - juokiasi jis.

Patraukė didesnis iššūkis

Paklaustas, kodėl pasirodė patrauklus šis pasiūlymas, p. Žioba įvardija dvi priežastis – industrijos ir iššūkių patrauklumas.

„Darbas „Maximoje“ buvo tikrai šaunus, ko negali tikėtis dėl tam tikrų istorinių stereotipų, kol ten nedirbi. Kai prieš tris metus ten darbinausi, mane tikrai ištiko teigiamas organizacinės kultūros šokas. Aš radau labai vakarietiškos organizacinės kultūros organizaciją su labai įdomiu darbu, dideliais iššūkiais. Bet „Teo“ ir „Omnitel“ jungtuvės patraukė dviem dalykais. Pirmas, tai industrija, kurioje egzistuoja vienas beatodairiškiausių tempų, kur viskas keičiasi labai greitai, čia neturi mėnesių galvojimui, geriausiu atveju tam turi kelias valandas. Antra – tai iššūkis, kurį sukelia dviejų didelių organizacijų kaip „Teo“ ir „Omnitel“ susiliejimas po vienu skėčiu. Nors juridiškai organizacijos ir toliau yra dvi, bet dirbame po bendra vėliava. Visa tai ir buvo tas šarmas, kuris pritraukė“, - dėsto p. Žioba.

Pereinamasis darboviečių keitimo etapas, anot jo, buvo labai intensyvus. „Vienoje organizacijoje reikėjo užbaigti darbus, bet jau buvo tam tikri darbai, kuriuos būtinai reikėjo pradėti naujame darbe. Todėl teko dirbti vakarais arba imti atostogų dienas ankstesnėje darbovietėje. Esu labai dėkingas buvusiam vadovui už supratingumą“, - teigia p.Žioba.

Pirmieji darbai – sprendimai

Kaip ir bent kurioje organizacijoje bent kuris naujas darbuotojas p. Žioba, darbą „Teo“ ir „Omnitel“ pradėjo nuo susipažinimo. „Visada labai norisi ir tarsi planuoji, kad per kelias savaites imsi jau ir viską žinosi, įsivažiuosi ir galėsi normaliai dirbti. Tačiau niekada taip nebūna, nes su kiekviena diena laiko susipažinimui būna vis mažiau ir reikia pradėti dirbti“, - sako jis.

Ponas Žioba dirbti pradėjo iš karto, nes pas Privačių klientų vadovą darbuotojai pradėjo eiti pasitarti dėl sprendimų priėmimo. „Todėl pradžioje ne kartą teko mobilizuotis ir greituoju būdu susipažinus su kontekstu priimti sprendimus“, - sako jis.

Paklaustas, kuo vadovaujasi tai darydamas, p. Žioba, įvardija tris svarbiausius sprendimų priėmimo elementus – faktai, sisteminis požiūris ir kažkiek intuicijos.

„Aš vadovaujuosi tokia logika, kad nė vienas sprendimas nebus priimtas vadovaujantis vien faktais, nes jeigu tokie sprendimai būtų įmanomi, tai sprendimų priėmėjų organizacijose neliktų. Deja, mes gyvename žmonių pasaulyje, kur žmogus be logikos dar turi ir emocinę pusę, kuri kartais permuša bent kokį loginį supratimą, bet be faktų gero sprendimo tikrai nepriimsi. Antra sprendimo priėmimo dalis – tai bendras vaizdas. Kiekvienas sprendimo priėmimas turi tam tikrą kontekstą. Jeigu priiminėji sprendimą iš vienos paslaugos perspektyvų, tai reikėtų priminti vieną sprendimą, bet jeigu žinai, kad klientas naudoja ne tik tą paslaugą, bet dar penkias ir dėl savo sprendimo gali įtakoti dar trijų ar keturių produktų naudojimą, tai sprendimas gali būti visai kitas. Ir trečia sprendimo priėmimo dalis – tai intuicija. Vieni priimdami sprendimus naudojasi vien tik ja, kiti ja visai nesinaudoja, o aš sakau, kad jos šiek tiek turi būti, bet tai neturi būti pagrindas“, - dėsto jis.

Anot p. Žiobos, svarbiausia yra neperlenkti su faktais. „Efektyviausiai dirba tie, kuriems pasiseka užčiuopti, kur yra tie 20% faktų, kurie suteikia 80% informacijos, ir toliau neanalizuoja, o eina priimti sprendimus”, - pažymi jis.

VERSLO TRIBŪNA

RĖMIMAS

Paklaustas, kaip jam pavyksta tai padaryti, pašnekovas įvardija vieną iš savo moto: „Blogiausias sprendimas yra nepriimtas sprendimas, nes kuo vėliau priimsi sprendimą, tuo vėliau sužinosi, kad jis buvo neteisingas, todėl yra geriau kuo anksčiau blogą sprendimą pakeisti į teisingą“.

Mylėti nepatinkančius darbus

Ponas Žioba bendrovėse „Teo“ ir „Omnitel“ yra atsakingas už privačių klientų sritį, t.y. už produktus, marketingą, pardavimo salonų tinklą, kontaktų centrus. Jam pavaldūs septyni vidurinės grandies vadovai (produktų vystymo, mažmeninės prekybos tinklo, klientų aptarnavimo, kanalų ir klientų įžvalgų, marketingo, išankstinio apmokėjimo paslaugos, komercijos vadovai), o visoje privačių klientų srityje abejose bendrovėse dirba per 1.000 darbuotojų.

Paklaustas, kuri iš veiklos sričių, jam labiausiai prie širdies, pašnekovas šyptelėjęs paprašo leisti neįvardinti. „Tu neturi turėti meilės vienai ar kitai sričiai. Jeigu nenori pats sau prisikurti problemų, turi labiausiai mylėti nemaloniausią sritį, nes jeigu to nedarysi – tas sritis apleisi“, - baigdamas pokalbį pataria jis.

52795
130817
52791