KTU: verslas sunkiai traukiasi iš konservatyvumo gniaužtų

Publikuota: 2015-12-08
„Matton“ nuotr.
„Matton“ nuotr.
„Verslo žinios“

Nors įrodyta, kad bendradarbiavimas su mokslu ar kitomis bendrovėmis padeda gerinti finansinius rezultatus ir kurti reikšmingas inovacijas, dauguma Lietuvos bendrovių nemato naudos tokio bendradarbiavimo prasmės, rodo Kauno technologijų universiteto (KTU) atliktas tyrimas.

KTU apklausė 410 Lietuvos įmonių, kiek joms yra būdingos įvairios bendradarbiavimo formos skalėje nuo 1 (visiškai nesutinku) iki 10 (visiškai sutinku). Rezultatai parodė, kad bendrovės nelinkusios bendradarbiauti. Pavyzdžiui, teiginys „Mokslo ir tyrimų institucijos yra reguliarus įmonės partneris“ vidutiniškai surinko tik 3,28 balo.

„Lietuvos verslas sunkiai traukiasi iš konservatyvumo gniaužtų – kita rinkoje veikianti įmonė neretai yra suvokiama tik kaip konkurentas, viešojo sektoriaus įmonės – tik kaip barjerų kūrėjai, o mokslo institucijos iš viso nesuvokiamos kaip galimi verslo partneriai“, – tyrimo rezultatus aiškina Lolita Jurkšienė, KTU mokslininkė.

Šis faktas kelią nerimą, nes tai, anot KTU tyrėjų, užkerta kelią Lietuvos bendrovėms dalintis rizika, kurti inovacijas ir atlaikyti konkurenciją.

„Tiek moksliniai tyrimai, tiek užsienio įmonių patirtis atskleidžia priešingus dalykus – dirbančios pavieniui įmonės tampa vis mažiau pajėgios išsilaikyti konkurencinėje kovoje. Susitelkimas ir resursų pasidalijimas tiesiog tampa kertiniu sėkmės veiksniu tiek inovacijų kūrimui, tiek konkurencingumo stiprinimui“, – sako p. Jurkšienė.

infogr.am::infogram_0_ktu_tyrimas-95853

Stabdo radikalių inovacijų kūrimą

Bendradarbiavimo stoka trukdo Lietuvos bendrovėms kurti radikalias inovacijas. Tokia inovacija – tai reikšmingas pokytis, naujovė, produktas, paslauga ar technologija, kuri iš esmės „sujudina“ susijusias rinkas. Nors radikalios inovacijos atneša daugiau pelno, jų kūrimas reikalauja milžiniškų investicijų.

„Radikali inovacija visų pirma yra brangi. Jos vystymo procesas ilgas, reikalaujantis labai daug resursų. O nesėkmės atveju nuostoliai gali būti milžiniški, – teigia p. Jurkšienė. – Tad radikaliųjų inovacijų kontekste esminiu tokio bendradarbiavimo aspektu tampa ir rizikos tarp bendradarbiaujančių šalių pasidalijimas ar netgi finansinių investicijų pasidalijimas.“

Kaip aiškina mokslininkė, įmonei, kuriančiai radikaliai naują produktą, greičiausiai nepavyks apsieiti be mokslinio indėlio, įskaitant technologinius sprendimus, prototipų kūrimą, bandymus ir t.t. O bendradarbiaujant su mokslo institucijomis šie procesai vienareikšmiškai sutrumpėja, taupomi ypatingai svarbūs resursai.

Lietuvoje, pirminiais KTU tyrimo duomenimis, tik iki 10% bendrovių siūlo rinkai radikalias inovacijas.

Situaciją gelbsti pradedantieji

Nepaisant prastų dabartinių bendradarbiavimo rezultatų, KTU atkreipia dėmesį, kad padėtis gerėja.

„Tendencijos rodo, kad bendradarbiavimo barjerus po truputį pradeda mažinti naujai besikuriančios įmonės, kurioms vadovauja jauni, inovatyvūs žmonės, – sako p. Jurkšienė. – Tai rodo, kad potencialas yra jaunas žmogus, kuris jau nuo mokyklos turi būti atitinkamai orientuojamas į inovatyvius, drąsius ir kooperatyvius sprendimus.“

Pasak p. Jurkšienės, paskutiniaisiais metais jaučiamas inovacijų proveržis energetikos, medicinos, medienos gaminių, technologijų srityse. Šią situaciją pakankamai didele dalimi įtakoja ir aktyvus naujų startuolių kūrimasis.

„Tačiau šios įmonės jaunos, mažos, ilgiau nei kelerius metus išgyvena vos dešimtadalis jų – tai negali būti vienintelis šalies inovatyvumo pagrindas“, – sako p. Jurkšienė.

Tačiau didelės bendrovės dirbdamos kartu su startuoliais galėtų pasiekti gersenį inovacijų lygį.

„Rinkoje jau įsitvirtinusi įmonė svarbi dėl turimų resursų, o startuolis šiuo atveju tampa naujų įdėjų šaltiniu“, – sako mokslininkė.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą TECHNOLOGIJŲ savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Trukdžius inovacijoms sukuriame patys 2

Esu rizikos kapitalo investuotojas, verslininkas ir mentorius, inovacijų patarėjas, vystantis šią kultūrą...

Technologijos
2018.05.22
Lietuvių „Cujo AI“ po investicijos įvertinta per 100 mln. USD 9

Lietuvių dirbtinio intelekto bendrovė „Cujo AI“ pritraukė investiciją iš JAV telekomunikacijų milžinės...

Technologijos
2018.05.21
Inovacijų agentūrų jungimas: sumes į vieną biurą ar pažvelgs strategiškai Premium

Ūkio ministerija planuoja iki 2021 m. sukurti vieną technologijų ir inovacijų politiką įgyvendinančią...

Technologijos
2018.05.17
„TableAir“ pritraukė strateginį investuotoją Premium

Lietuviškas biuro technologijų startuolis „TableAir“ pritraukė investiciją iš Danijos baldų bendrovės...

Technologijos
2018.05.10
Ūkio ministerija pristatė 8 inovacijų politikos punktus Premium

Inovacijų politika, balandį Vyriausybės paskelbtose struktūrinių reformų gairėse, švelniai tariant, atrodė...

Technologijos
2018.05.10
Įkūrė „blockchain“ tyrimų grupę, pradės rengti studentus Premium 3

Burtažodis „blockchain“ skamba ir pasaulio akademinėje bendruomenėje. Visa plejada universitetų per...

Technologijos
2018.05.03
Ir maži verslai gali pasikinkyti dirbtinį intelektą Premium

Dirbtinis intelektas (DI) nebėra vien stambių kompanijų ir technologinių startuolių naudojama technologija.

Technologijos
2018.05.03

Verslo žinių pasiūlymai

Siekdami pagerinti Jūsų naršymo kokybę, statistiniais ir rinkodaros tikslais šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“), kuriuos galite bet kada atšaukti.
Sutinku Plačiau