„Lindström“ vadovas neabejoja: rūpesčio kultūra ilgalaikio klestėjimo pamatas
Pasaulyje pripažinta tekstilės nuomos paslaugų lyderė „Lindström“ teigia, jog jei ne tvirtas vertybinis pagrindas ir rūpesčio kultūra, įsitvirtinti tarptautinėje rinkoje ir pritraukti daugiau nei 5000 srities profesionalų nebūtų buvę taip lengva. Savo įžvalgomis ir patirtimi pakvietėme pasidalinti Aivarą Sebeckį, „Lindström“ generalinį direktorių Lietuvoje.
Kodėl versle vis daugiau dėmesio skiriama įmonių kultūrai?
Žmonėms visuomet buvo svarbu jausti darbo, kuriam kasdien aukojame savo brangų laiką ir energiją, prasmę. Tai ypač aktualu šiandieniniame pasaulyje, kai, rodos, turime tiek galimybių, tačiau negalime pamiršti ir egzistuojančių grėsmių.
Mano manymu, bendromis pastangomis kuriamas vertybinis įmonės pagrindas stiprina ir atsakomybe bei rūpesčiu grįstą ryšį tarp žmonių. Būtent įmonės kultūra gali tapti ta atrama, užuovėja, kuri suteikia tiek saugumo, tiek bendrystės jausmą.
Nors tokios kultūros puoselėjimas reikalauja nuoseklaus darbo ir investicijų, visuomet raginu kolegas nepamiršti, jog taip mes prisidedame prie gerovės užtikrinimo platesniu mastu – komandoje, bendruomenėje, visuomenėje ir, galiausiai, pasaulyje. Tvirtai tikiu, kad turime noriai dalintis patirtimi ir padėti vieni kitiems tobulėti, nes tai atsiperka su kaupu.

„Lindström“ Lietuvoje skaičiuoja jau 26 metus – ar per tiek laiko pavyko sukurti savitą kultūrą?
Tikrai taip, tik patikslinčiau, kad tai nėra baigtinis procesas. „Lindström“ visame pasaulyje puoselėjama rūpesčio, „We Care“, kultūra yra mūsų esmė ir tai, kuo didžiuojamės. Po šiuo pavadinimu slepiasi išties paprastas, bet efektyvus konceptas – augti galime tik rūpindamiesi vieni kitais ir mus supančia aplinka. Šią idėją dar pačioje įmonės veiklos pradžioje 1848-aisiais iškėlė Karlas August‘as Lindström‘as, o mes ja sėkmingai vadovaujamės iki pat šių dienų.
Ar pastebite, jog įmonei augant sunkiau išlaikyti autentiškumą?
Mūsų suomiškos šaknys drąsina į verslo augimą ir į pačius žmones žiūrėti kiek kitaip, atviriau. Neretai pastebiu, kad šiaurietiška kultūra ir jos santūrus požiūris į kasdienius procesus įneša užtikrintumo, o darbuotojai vertina tokią palaikančią atmosferą ir nebijo prisiimti atsakomybės, jaučiasi įgalinti.
Šiandien, kai tekstilės paslaugas teikiame jau 23 šalyse, strateginiai pokyčiai ir siekis įsitvirtinti tarptautinėje rinkoje, žinoma, atsispindi ir įmonės praktikose. Plečiamės pasaulyje, tačiau nenumojame ranka į vietinių rinkų ypatybes. Mums itin artima „glokalios“ kultūros sąvoka, kai galvojama globaliai, o veikiama lokaliai. Šį išskirtinį „Lindström“ komandos gebėjimą pasiūlyti sprendimus, kurie atliepia konkrečių bendruomenių poreikius, galėčiau įvardyti kaip vieną esminių konkurencinių pranašumų.
O kaip dėl tvarumo, kuris dažnai pozicionuojamas kaip pagrindinis „Lindström“ pranašumas?
Kadangi teikdami tekstilės nuomos paslaugas vadovaujamės žiedinės ekonomikos modeliu, tvarumas yra neatskiriama mūsų kultūros dalis. Ne paslaptis, didelį dėmesį skiriame aplinkai draugiškoms medžiagoms, perdirbimui ir atsakingoms gaminių priežiūros bei pristatymo praktikoms, tačiau tvarumas gali reikšti dar daugiau. Jei apklaustumėte mūsų komandos narius, kas paskatino prisijungti prie „Lindström“, dažnas įvardytų mūsų žalesnės ateities viziją, mat atsakingas požiūris į planetą sufleruoja, kad čia dirba motyvuoti ir pagalbos ranką pasiruošę ištiesti žmonės.
Kas padeda palaikyti darbuotojų motyvaciją, kai užsibrėžti tikslai, tokie kaip iki 2025 m. perdirbti 100 % tekstilės atliekų, išties ambicingi?
Kiekvienas lindstromietis žino, jog jo pastabos ir idėjos visada bus ne tik išklausytos, bet ir išgirstos. Tikslų siekiame kartu, tad ir iššūkių nepaliekame spręsti po vieną.
Į pagalbą pasitelkiame „minkštųjų“ kompetencijų lavinimą, kad visi būtume pasirengę atpažinti savo emocijas, suprasti jų kilmę ir jas tikslingai valdyti įvairiose gyvenimo situacijose. Dar visai neseniai mūsų komanda turėjo galimybę dalyvauti emocinių kompetencijų mokymuose, kuriuos planuojame vystyti ir ateityje. Taip pat darbuotojų emocine sveikata padeda rūpintis ir partneriai „Pasikalbėk“.
Komandų lyderiai visuomet randa laiko periodiniams pokalbiams su žmonėmis, kurių metu aptariamos jų profesinio ir asmeninio augimo galimybės, siekiame, kad būtų suteiktos visos reikiamos sąlygos mūsų darbuotojų talentams atsiskleisti. Galiu tvirtai teigti, jog išaugome į emociškai brandžią organizaciją, kurioje vyrauja motyvuojanti atmosfera ir vertinamas autentiškumas bei individualumas.

Ar emocinių kompetencijų lavinimas yra pagrindinis rūpesčio kultūros puoselėjimo įrankis?
„We Care“ kultūra apima dar daugybę aspektų, nuo sveikatos draudimo iki komandinę dvasią stiprinančių renginių. Ar tai būtų įmonės pasiekimai, valstybinės šventės ar gimtadieniai, nepraleidžiame nei vienos progos susiburti ir taip artimiau pažinti vieni kitus neformalioje aplinkoje.
Aktyvus įsitraukimas matomas ir vis dažniau vykdomose socialinėse iniciatyvose, kurias neretai inicijuoja patys darbuotojai. Puikūs to pavyzdžiai: jau trečius metus vykdomas miškasodis, darbuotojų vaikų piešinių parodos ir paramos rinkimas įvairioms nevyriausybinėms organizacijoms. Stengiamės būti atsakingi ir neabejingi piliečiai.
VERSLO TRIBŪNA
Koks yra Jūsų, kaip vadovo, vaidmuo skatinant ir palaikant rūpesčio kultūrą?
Man svarbu su žmonėmis kurti tvirtą ryšį, kurio pamatas – abipusis pasitikėjimas. Savo veikla siekiu užtikinti, kad kiekvienas įmonėje jaustųsi palaikomas ir motyvuotas. Juk rūpesčio kultūra tai ir įprasmina.
Iš savo pusės skiriu daug dėmesio skaidriai vidinei komunikacijai. Kas ketvirtį su visa „Lindström“ komanda Lietuvoje susitinkame aptarti progresą, pokyčius ir išsigryninti bet kokius neaiškumus – mielai atsakau į visus klausimus ar užvedu diskusijas, kurių metu galėtume atrasti daugiau sprendimo kampų.
Be to, visuomet tikėjau, kad tarp vadovų ir kitų komandos narių neturėtų būti juntama atskirtis – atvirkščiai, kiekvieno indėlis, pastangos ir lyderystė yra vienodai svarbūs, nepaisant užimamos pozicijos. Mano nuomone, pagarba, tinkamas įvertinimas ir saugumo jausmas, kai turi laisvę klysti ir mokytis, labai stipriai įtakoja profesinius pasiekimus. Būtent todėl šiemet priėmėme sprendimą spalio 16 d. vietoje aktualumą praradusios Boso dienos įmonėje švęsti kiekvieno komandos nario asmeninės Lyderystės dieną.
Kaip jaučiate atgalinį darbuotojų ryšį?
Labai svarbu sekti komandos pulsą, todėl reguliariai vykdome apklausas ir naujausių duomenų vertinimus. Galiu išskirti išties džiuginantį rodiklį – 79 „Employee Net Promoter Score“ (eNPS) balai, kurie patvirtina, jog mūsų darbuotojai noriai rekomenduotų „Lindström“ kaip patikimą darbdavį savo draugams ar artimiesiems. Tik noriu pabrėžti, jog reikšmingiausias įvertinimas čia yra ne skaičius, o tai, kad žmonės „Lindström” jaučiasi galintys realizuoti savo vidinį potencialą.
Spragos įmonės kultūroje gali atsiliepti klientų patirčiai – tiesa ar nepagrįsta baimė?
Įmonės rūpesčio kultūra neabejotinai paliečia ir klientus. Man labai artimas požiūris: "pasirūpink savo darbuotojais, o jie pasirūpins tavo klientais". Tai, vėlgi, mums primena apie emocinių kompetencijų svarbą, nes kuo labiau pažįstame save, tuo geriau galime suprasti kitus ir jiems padėti. Kai darbuotojai jaučiasi esantys savo srities profesionalai, o organizacija suteikia tvirtą užnugarį, galimybes augti ir tobulėti, natūraliai kuriama geresnė klientų patirtis bei išlaikoma nepriekaištinga paslaugų kokybė. Tuomet galime kalbėti apie tvarų ilgalaikį verslo augimą visomis prasmėmis.