Baterijų įdarbinimas versle: kaip ne tik kaupti, bet ir užsidirbti?
„Jau šiandien turime valandų, kai žaliosios elektros energijos pagaminama daugiau, nei jos suvartojama. Todėl rinkoje stebime augantį elektros kaupiklių – paprastai dar vadinamų baterijomis – poreikį. Tad klientai, kurie jau dabar galvoja apie energijos valdymo sprendimus ir svarsto įsigyti baterijas, vienareikšmiškai greičiausiai pajus naudą“, – pasakoja R. Urbonas.
Siūlo išnaudoti tris skirtingas rinkas
Anot eksperto, paprasčiausias būdas yra įsigyti elektros energijos kaupiklį ir tokiu būdu pigią, iš atsinaujinančių elektros energijos išteklių sugeneruotą, elektrą kaupti bei panaudoti savo reikmėms tuo metu, kai, pavyzdžiui, saulės elektrinės nedirba. Tačiau norintiems pasiekti didesnės naudos ir efektyvumo, „Enefit“ rekomenduoja kartu naudoti ir bendrovės siūlomą valdymo sprendimą. Jis grįstas tuo, jog sudaroma galimybė ne tik vartotojo pasigamintą perteklinę elektrą kaupti baterijose, bet ir parduoti sukauptą elektros energijos kiekį skirtingose elektros energijos prekybos rinkose. Nuo visiems jau gerai žinomos „Nord Pool“ biržos iki balansavimo ar einamosios paros prekybos (angl. Intraday) rinkų. Ekspertas priduria, jog šiuo atveju visą darbą atlieka tiekėjas, tad pačiam vartotojui netenka aiškintis skirtingų rinkų subtilybių ir telieka džiaugtis gaunama grąža.
„Tiesa, kad paprasčiausias sprendimas yra įkrauti bateriją, kai elektros kaina pigiausia, ir ją parduoti, kai elektros kaina rinkoje didžiausia. Deja, tačiau dažnas vartotojas klaidingai mano, kad tai yra vienintelis būdas įgalinti bateriją. Todėl norisi išsklaidyti šį mitą ir pasakyti, kad galimybės yra gerokai platesnės. Siūlydami bateriją su išmaniuoju valdymu, pirmiausia, įvertiname elektros energijos suvartojimą esamu momentu, tada prognozuojame to paties objekto elektros suvartojimą per ateinančias 24 valandas ir įvertiname skirtingose rinkose esamą paklausą bei numatomas kainas. Tokiu būdu vartotojui siekiame sukurti didžiausią galimą naudą bei ne tik sumažinti jo išlaidas už elektrą, bet ir padėti užsidirbti“, – sako „Enefit“ verslo segmento vadovas.
R. Urbonas priduria, kad įmonių grupė „Eesti Energia“ daugelį metų yra pripažinta kaip viena tiksliausių už balansą atsakingų rinkos dalyvių Baltijos šalyse, o pernai gruodį Lietuvoje veikianti grupės bendrovė „Enefit“ pasirašė elektros paklausos telkimo sutartį su Lietuvos tinklo operatore „Litgrid“. Tai leidžia „Enefit“ savo klientams teikti telkimo paslaugą apjungiant turimus pajėgumus, o ypač kaupiklius su išmaniuoju valdymu.
Numatys, kada kaupti, o kada parduoti
Anot R. Urbono, automatizuotas bendrovės siūlomas sprendimas leidžia atrasti palankiausias valandas pasigamintos energijos kaupimui ir atidavimui į rinką, įvertinant situaciją ilgesnėje perspektyvoje. Pavyzdžiui, jei 13 val. elektra bus pigiausia, o 14 val. – brangiausia norisi manyti, jog būtent tuomet elektra turėtų būti atiduodama rinkai. Tačiau įvertinus visas ateinančias 24 valandas gali paaiškėti, kad klientas daugiausiai elektros suvartos 17 val. ir jam bus paprasčiausiai ekonomiškai nenaudinga elektrą parduoti 14 val., nes galiausiai už elektrą jis sumokėtų brangiau. Ir atvirkščiai, gali būti taip, jog didesnę grąžą klientas gaus kaupiklį įkrovęs elektros energija iš tinklo tuomet, kai ji pigi bei pardavęs ją atgal – kai ji brangi, o savo poreikiams naudodamas iš saulės pagamintą energiją.
„Taigi, įgalindami dirbtinį intelektą klientui galime padėti rasti racionalius sprendimus, kaip geriausia išnaudoti elektros gamybą, baterijas ir jose kaupiamą elektros energiją kiekviename iš jo turimų objektų“, – aiškina „Enefit“ verslo segmento vadovas.
Jis primena, kad „Enefit“ elektros energijos balansavime dalyvauja Lietuvos, Latvijos, Estijos, Lenkijos ir Suomijos rinkose.
Baterijos atsiperkamumas – 3–4 metai
Išmanųjį baterijos valdymą verslo segmente „Enefit“ rekomenduoja žaliosios elektros energijos gamintojams nuo 100 kW iki 10 MW, nors kiekvieno kliento atvejį ir poreikį įvertina individualiai.
„Norintiems dalyvauti rinkos procesuose reikėtų turėti bent 1 MW gamybos galingumus. Todėl mažesniems gamintojams, pavyzdžiui, turintiems 100 kW, padedame suvienyti jėgas ir drauge dalyvauti balansavime. Tačiau iš esmės sprendimas yra subalansuotas visiems didesniems žaliąją elektros energiją gaminantiems vartotojams, kurių momentinis suvartojimas yra mažesnis nei elektrinės galingumas – pasakoja „Enefit“ verslo segmento vadovas. –„Enefit“ skaičiavimai rodo, kad nuo 2021 iki 2023 m. įsigyta baterija su išmaniuoju valdymu, sėkmingai išnaudota balansavimo rinkoje, būtų atsipirkusi per 3–4 metus. Tačiau kiekvienas atvejis yra individualus, jis priklauso tiek nuo gamybos apimčių, tiek suvartojimo bei nuo pačios baterijos techninių parametrų.“
R. Urbonas teigia, kad vertinant susidomėjimą elektros energijos kaupikliais, visos trys Baltijos šalys yra panašioje stadijoje. Tačiau Lietuva pirmauja instaliuota saulės ir vėjo jėgainių galia, todėl, anot jo, „matyt, ir diegdami baterijas būsime pirmūnai tarp Baltijos šalių“.
„Eesti Energia“, kurios dalimi yra „Enefit“, išsikėlė tikslą iki 2045 m. tapti CO2 neutralia įmonių grupe – eiti žaliuoju keliu ir savo gamyboje neišskirti anglies dvideginio. Todėl pastaraisiais metais labai daug investuojama į elektrą gaminančius vėjo parkus ir kitus atsinaujinančios energijos gamybos būdus. Jis primena, kad ir Lietuvos valstybės strategijoje numatyta, jog iki 2030 m. bus sukurta tiek vėjo jėgainių, kad šalis taps elektros eksportuotoja, t. y. žaliosios elektros energijos bus pagaminama daugiau, nei reikia šalies poreikiams.
