VMU investuoja į tvarumą: mažąją ir hibridinę medienos ruošos techniką, laikinąsias kelio plokštes

Anot jo, bendra investicijų į mažąją techniką ir laikinąsias kelio plokštes grąža pasireikš ekonominiu, socialiniu bei ekologiniu aspektais. Tokia technika yra inovacija ne tik VMU, bet visame šalies miškininkystės sektoriuje, tad tikimasi, kad VMU taps pavyzdžiu ir rangovams, kurie, įvertinę mažosios technikos naudą, taip pat į ją investuos.

Planuojama, kad š. m. pabaigoje trys medkirtės–medvežės, dvi medkirtės ir viena medvežė bus pristatytos VMU regioniniams padaliniams. Viena medkirčių – varoma hibridinės jėgos pavara, kuri, palyginti su įprastomis medkirtėmis, pasižymi 5% mažesniu išskiriamu ŠESD kiekiu, mažesne mechanizmo triukšmo sklaida ir, atliekant tam tikrus darbus, – didesniu produktyvumu.

Skaičiuojama, kad šios investicijos įmonei turėtų atsipirkti per 5 m.

Miškui draugiškesnė technika

„Ieškodami sprendimų, kaip artimiausioje ateityje racionaliai puoselėti miškus atliekant medynų ugdymo bei jų sanitarinės sveikatos gerinimo darbus itin jautriose saugomose teritorijose, pvz. Kuršių nerijos miškuose ir šalies miestuose bei miesteliuose, jų pakraščių teritorijose esančiuose valstybiniuose miškuose, vertinome įvairius veiksnius. Vienas tokių, priskirtinas prie neigiamų, smarkiai mažėjantis motopjūklais miške dirbančių darbininkų skaičius. Buvo nuspręsta, kad minėtose teritorijose medienos ruošos darbams žymiai labiau tiktų miškui draugiškesnė mažoji miško ruošos technika“, – apsisprendimą dėl investicijų aiškina Tomas Pūkas, VMU Medienos ruošos skyriaus vadovas.

Jis nurodo bent kelis pagrindinius tokios technikos privalumus: daro minimalią įtaką po kirtimo paliekamai miško ekosistemai, naudoja mažiau degalų ir dėl to išmeta žymiai mažiau šiltnamio efektą sukeliančių dujų, dirbdama skleidžia mažesnį triukšmą.

„Ši technika – inovacija mūsų šalyje. Tačiau tai toli gražu ne naujovė Skandinavijos šalių miškuose. Daugiau nei prieš dvejus metus tokia technika pradėjo darbuotis ir kaimyninės Latvijos valstybiniuose miškuose. Dalinantis patirtimi šių šalių miškininkai negaili pagyrų tokiam pasirinkimui. Tai, žinoma, lėmė ir mūsų sprendimus“, – teigia VMU Medienos ruošos skyriaus vadovas.

Tikslios užduotys ir apskaita

Specialistai taip pat akcentuoja, kad į perkamus mechanizmus bus integruotos moderniausios gaminamos medienos matavimo bei tūrio nustatymo priemonės. Pvz., į kiekvienos medkirtės, medvežės, medkirtės–medvežės kabinos kompiuterį bus galima nuotoliniu būdu įkelti informaciją apie kertamame miško plote saugotinus objektus, ketinamus gaminti medienos sortimentus, eksploatuojamų miško kirtimo biržių žemėlapius, kad operatoriui būtų lengviau orientuotis kertamame miške. Taip pat VMU specialistams bus galima nuotoliniu būdu kompiuteryje stebėti mechanizmų buvimo vietas bei jų darbo rezultatus, analizuoti pagamintą produkciją, sunaudotą degalų kiekį ir pan. Beje, artimiausioje perspektyvoje visų VMU medkirčių gaunami, siunčiami ir kaupiami duomenys bus sujungti į vieningą sistemą.

T. Pūkas atkreipia dėmesį ir į skirtingų kategorijų medienos ruošos technikos parametrus. Mažosios technikos masė yra apie 10–12 tonų mažesnė, ji beveik 1 m siauresnė ir vos ne 4 m trumpesnė už didžiąją medienos ruošos techniką.

„Turint tokius palyginamuosius skaičius nesudėtinga įsivaizduoti abiejų mechanizmų poveikio tam pačiam po kirtimo paliekamam miškui skirtumus, ypač kai mechanizmai dirba šlapiuose ir durpinguose dirvožemiuose, kai, šylant klimatui, šaltų žiemos parų skaičius metuose smarkiai mažėja, – akcentuoja VMU Medienos ruošos skyriaus vadovas. – Pavyzdžiui, didžiosios medienos ruošos technikos darbui reikia iškirsti bent 1 m platesnius valksmus, žaliavinės medienos išvežimui sunkiąja technika technologinėms reikmėms dažnai tenka naudoti žabus, šakas, nukirstų medžių viršūnes. Miške po didžiosios medienos ruošos technikos darbų, esant nepalankioms oro sąlygoms, paliekamos gilesnės provėžos, kurias reikia lyginti. Dirbant mažąja technika analogiškomis sąlygomis, jos veiklos įtaka paliekamam augti miškui bei miško keliams bus žymiai mažesnė.“

Tvariam miškininkavimui

Mažoji miško ruošos technika vietoj didelių medienos ruošos mechanizmų bus naudojama ne visuose miškuose. Tam yra keletas priežasčių: dėl savo techninių galimybių mažoji medienos ruošos technika nepritaikyta darbuotis vidutinio ir didelio stiebo skersmens medynuose, mažesnės galios medienos ruošos technika galės atlikti mažesnį darbų kiekį.

„Tačiau, įvertinę šios technikos galimybes vykdyti ugdomuosius bei sanitarinius kirtimus mažesnio skersmens medynuose, tai atliekant saugomose ir rekreacinėse teritorijose esančiuose valstybiniuose miškuose, praktiškai nesukeliant neigiamo poveikio po kirtimo paliekamam miškui, ir tuo pačiu užtikrinant mažosios medienos ruošos technikos panaudojimą bręstančių valstybinių miškų medynų plotų savalaikei priežiūrai bei gamtotvarkos priemonių įgyvendinimui, galime drąsiai teigti, kad tokios technikos įsigijimas bei naudojimas bus dar vienas didelis žingsnis VMU užtikrinant tvarų miškininkavimą“, – įsitikinęs VMU generalinis direktorius.

V. Kaubrė pasakoja, kad ruošdamiesi naujos mažosios medienos ruošos technikos atvykimui į VMU, žinodami jos techninius parametrus bei galimybes, įvertinę jos galimą poveikį miškų ekosistemoms ir siekdami kuo racionalesnio jos panaudojimo, jau pateikė siūlymus Aplinkos ministerijai dėl Miško kirtimų taisyklių tobulinimo. Juose siūloma nustatyti būtinus reikalavimus atliekant miško kirtimus mažąja medienos ruošos technika.

„Esame įsitikinę, kad, jei Miško kirtimo taisyklės taps palankios mažosios medienos ruošos mechanizmų racionaliam panaudojimui, tai rangovai nesnaus ir šioje ūkininkavimo valstybiniuose miškuose srityje, organizuodami savo veiklas paseks mūsų įmonės pavyzdžiu“, – teigia VMU generalinis direktorius.

Laikinųjų kelio plokščių efektas

Atsižvelgiant į tai, kad VMU vykdoma ūkinė veikla miškuose gali daryti poveikį, sprendimai dėl jos planuojami taip, kad poveikis aplinkai būtų minimalus tiek planavimo, tiek įgyvendinimo etapuose.

„Naudojant laikinąsias kelio plokštes bus apsaugoma esama kelio danga, nesusiformuos kelio provėžos, išvengsime įdubų susidarymo, todėl nereikės vykdyti kelių taisymo ir remonto darbų. Plokštės padės išvengti sunkiasvorių priemonių daromo neigiamo poveikio aplinkos vertybėms, miško infrastruktūrai. Tuo pačiu parodysime visuomenei, kad savo veikloje diegiame pažangias technologijas, kurios padeda mažinti poveikį aplinkai ir dirbti tvariai bei atsakingai“, – apie investicijų į laikinąsias kelio plokštes efektą pasakoja Rolandas Kevėnas, VMU Miško infrastruktūros skyriaus vadovas.

Šios plokštės bus naudojamos laikiniems miško keliams, laikinoms medienos sandėliavimo aikštelėms, laikinai darbo zonai sukurti, inžinerinei ir rekreacinei infrastruktūrai apsaugoti. Panaudojant laikinąsias kelio plokštes atsiras galimybė pasiekti užmirkusių augaviečių miškus bei ten vykdyti pagrindinius ir tarpinius miškų kirtimus visus metus. Be to, jų panaudojimas labai svarbus įrengiant karinius poligonus, kur itin didelės kirtimų bei medienos išvežimų apimtys.

Naudojant šia plokštes taip pat bus išvengta provėžų lyginimo darbų, o dėl to investicijos grąža pasireikš ekonomine nauda. Svarbiausia, anot R. Kevėno, naudojant laikinąsias kelio plokštes žymiai sumažės neigiamas poveikis aplinkai ir miškui.

„Plokštėmis sieksime išvengti sunkiasvorių priemonių daromo neigiamo poveikio aplinkos vertybėms, miško infrastruktūrai ir vietos bendruomenėms“, – konstatuoja VMU Miško infrastruktūros skyriaus vadovas.

Šios plokštės jau išbandytos ir naudojamos Kretingos regioniniame padalinyje. Jos buvo nupirktos atsižvelgiant į Kuršių nerijoje 2006 ir 2014 m. vykusių gaisrų gesinimo praktiką. Mat važiuodamos bekele sunkiasvorės transporto priemonės, pvz., iki 46 t sveriančios gaisrinės, imdavo klimpti smėlyje, o panaudojus laikinąsias kelio plokštes ši problema buvo išspręsta. Plokštės taip pat naudojamos žemyninėje dalyje vykdant medienos išvežimo ir ištraukimo darbus, klojamos virš požeminių dujotiekių ir elektros trasų, važiuojant per dviračių takus ir išvažiuojant į miško kelius.