Antiinfliacinės „Maximos“ iniciatyvos: mažina lietuviškų pieno produktų ir kitų kasdienių prekių kainas

Lietuviškas prekybos tinklas Maxima pastaruoju metu ėmėsi net kelių maisto produktų kainų mažinimo iniciatyvų. Generalinio direktoriaus Tomo Rupšio teigimu, jomis siekiama tiek bendrai mažinti infliacijos įtaką pirkėjams, perkantiems kasdienius maisto produktus, tiek ir didinti lietuviškų pieno produktų paklausą.
Nuolat atidžiai stebime rinkos situaciją ir rūpinamės, kad įsismarkavus infliacijai, mūsų pirkėjai turėtų galimybę pigiau įsigyti bazinių produktų, įskaitant ir pamėgtus lietuviškus pieno gaminius. Todėl greta įvairių akcijų ir pasiūlymų, kurių metu tam tikrą laiką taikomos palankiausios kainos atrinktiems produktams, nuolat ieškome būdų, kaip sumažinti reguliarias kainas, ypač kasdienio vartojimo maisto prekėms, kurių žmonės negali atsisakyti, sako Maxima LT generalinis direktorius ir valdybos pirmininkas T. Rupšys.
Mažina įprastas kasdienių prekių kainas
Sausio pabaigoje didžiausias lietuviškas prekybos tinklas pradėjo kampaniją Mes mažiname kainas, kuria siekiama sušvelninti infliacijos įtaką maisto produktų kainoms. Kas savaitę būtiniausių maisto produktų krepšelis už mažesnę reguliarią kainą plečiamas. Vadovo teigimu, ši iniciatyva apima produktus iš visų maisto kategorijų įvairūs pieno produktai, duona, kruopos, žuvis, mėsa ir jos gaminiai, kava, arbata, daržovės, riešutai ir kt. Šias bei visas kitas minėtoje kampanijoje dalyvaujančias prekes, pažymėtas specialiais Mes mažiname kainas kainoženkliais, galima rasti daugelyje X formato parduotuvių ir visose XX bei XXX formato Maximos parduotuvėse.
Šis kainų mažinimas yra papildomos pastangos palankiausią kainą pirkėjams pasiūlyti ne vien akcijų metu. Tai ne vienkartinė iniciatyva, o procesas, kurio metu Maximos parduotuvių lentynose kas savaitę daugės prekių už mažesnę įprastą kainą, t. y., netaikant nuolaidų. Į kampaniją įtraukiami įvairiausi maisto produktai pieno gaminiai, duona, kruopos, mėsa ir jos gaminiai, kava, arbata, daržovės. Stengiamės įtraukti produktus iš visų maisto kategorijų, kad atlieptume kiekvieno kliento poreikius, o kokybiškai ir subalansuotai mitybai jie galėtų išleisti mažiau, teigia T. Rupšys.
Lietuviškiems pieno produktams atskiras dėmesys
T. Rupšys pažymi, kad jau kelias savaites sėkmingai veikia ir kita kampanija Pasirinkusiems lietuvišką pieną ačiū. Pirkėjai visose Maxima parduotuvėse su Ačiū kortele gali pigiau įsigyti Lietuvoje pagamintų pieno produktų.
Mums rūpi pirkėjų gerovė bei finansinis saugumas, tad nuolatos ieškome būdų Maxima parduotuvėse mėgstamas prekes pasiūlyti pigiau. Pieno produktai sudaro subalansuotos mitybos pagrindą, todėl jie bene visada atsiduria kasdieniame pirkinių krepšelyje. Maximos lojalumo programos dalyviai nuo šiol galės dar daugiau sutaupyti pirkdami jau pamėgtus lietuviškus pieno produktus, teigia pašnekovas.
Nuo praėjusios savaitės pradžios su Ačiū kortele per 100 pirkėjų pamėgtų lietuviškų pieno produktų kainuoja mažiau. Tai ir patys paklausiausi pieno produktai sviestas, pienas, grietinė, taip pat varškė, kefyras, jogurtas ir kt. Ši prekybos tinklo Maxima iniciatyva nėra trumpalaikė tęsis iki Velykų ir papildys kitas įgyvendinamas ilgalaikes kampanijas, kuriomis siekiama atliepti kiekvieno kliento poreikius kokybiškai ir subalansuotai mitybai išleisti mažiau.
Abi kampanijos Mes mažiname kainas ir Pasirinkusiems lietuvišką pieną ačiū yra ne pirmosios Maximos iniciatyvos, padedančios įveikti ekonominius iššūkius. Praėjusių metų vasaros pabaigoje pradėta antiinfliacinė kampanija Kainų kaina yra tęsiama ir šiais metais. 2020 m. pavasarį, prasidėjus COVID-19 pandemijai, inicijuota kampanija Išvien dėl Lietuvos, kuri sutelkė Lietuvos gamintojus. Tuo metu atpiginus lietuvišką produkciją buvo skatinamas vidaus vartojimas, o vien per 3 pirmus iniciatyvos Išvien dėl Lietuvos mėnesius Maximos pirkėjai, palaikydami Lietuvos gamintojus ir rinkdamiesi jų atpigintą produkciją, sutaupė per 6 mln. eurų.
Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos Verslo žiniose, Sodros, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.
Prisijungti
Prisijungti
Prisijungti
Prisijungti