Didysis tikslas – ne vien tvarkyti atliekas, bet jų sukurti kaip įmanoma mažiau

Reklama publikuota: 2022-07-14 06:00
Doc. Dr. Visvaldas Varžinskas, Kauno technologijos universiteto (KTU) Pakavimo inovacijų tyrimų centro vadovas: „Visuomenėje plastikas šiandien jau laikomas absoliučiu blogiu ir jį vis dažniau stengiamasi keisti popieriumi, bet tai – pavojingas mitas.“
svg svg
Doc. Dr. Visvaldas Varžinskas, Kauno technologijos universiteto (KTU) Pakavimo inovacijų tyrimų centro vadovas: „Visuomenėje plastikas šiandien jau laikomas absoliučiu blogiu ir jį vis dažniau stengiamasi keisti popieriumi, bet tai – pavojingas mitas.“

Pagrindinis iššūkis, su kuriuo susiduria gamintojai ir importuotojai šiandien, – kaip užtikrinti, kad gaminys savo kelią iki vartotojo nukeliautų optimaliai saugiai, to gaminio pakuotei naudojant kuo mažiau ir, dar pageidautina, tvarių, perdirbamų ar bioskaidžių medžiagų. Į šį klausimą atsakymo ieško ir Lietuvos mokslo bendruomenė, išbandanti naujas medžiagas ir jų pritaikymą verslo poreikiams. Esminių pokyčių dar gali tekti palaukti, tačiau lūžis rinkoje jau vyksta.

„Didžiuliai pakuočių atliekų kiekiai ir taip pat didelis žaliavų ir energijos kiekis, kurio reikia toms pakuotėms pagaminti, – mūsų vartojimo, elgsenos ir pasirinkimų pasekmė. Visuomenė jau sutaria, kad pakuotę reikia panaudoti, rūšiuoti ir perdirbti. Bet visoje atliekų sistemoje net ne tai yra svarbiausias tikslas. Prioritetas – vengti perteklinių pakuočių ir minimalizuoti pakuočių kiekį iš esmės“, – pažymi doc. dr. Visvaldas Varžinskas, Kauno technologijos universiteto (?KTU) Pakavimo inovacijų tyrimų centro vadovas, kuris dalijasi įžvalgomis apie didžiausius tvarių pakuočių iššūkius VšĮ „Gamtos ateitis“ įkurto „Ateities pakuotės“ klubo kvietimu.

Spaudimas rinkai

Pasak V. Varžinsko, tiekimo grandinių trikdžiai, geopolitinė situacija ir Europos reglamentai vis labiau spaudžia vietos gamintojus ir importuotojus to tikslo siekti. Vien dėl augančių energijos kainų gamintojai ieško arčiau esančių žaliavų, stengiasi pakuotei naudoti perdirbamas ar jau perdirbtas medžiagas, nors ir antrinių žaliavų jau trūksta.

Mokestinis pakuočių diferencijavimas į perdirbamas ir neperdirbamas pakuotes, kuris jau įsigaliojo Lietuvoje, tampa dar vienu stimulu. Įmonės ir organizacijos, kurios išleidžia į rinką neperdirbamą pakuotę, turės mokėti gerokai didesnius pakuočių atliekų tvarkymo mokesčius už sąvartynus ir deginimą nei tos, kurių pakuotes galima perdirbti, pakartotinai panaudoti ar bent biologiškai skaidyti, kompostuoti. Pasak V. Varžinsko, iki šiol tolerancija kombinuotoms, neperdirbamoms pakuotėms buvo labai didelė ir tokių pakuočių rinkoje dabar yra daug. Jos keliauja į sąvartynus ar deginimą, taip prarandant medžiagas. Mokestine politika tikimasi tokias pakuotes išstumti, sudarant paskatas investuoti į perdirbamas ar daugkartines pakuotes.

Nemokami naujienlaiškiai į savo el. pašto dėžutę:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

„Bet žaliavų kainos yra bene didžiausias stimulas. Turime augančias elektros energijos kainas, neaiškumo dėl dujų tiekimo ir būsimos kainos, medžiagų kainos kyla ne dienomis, o valandomis. Jos verčia gamintojus atsakyti į klausimus: ar galime atsisakyti kažko, ar galime minimizuoti, o jei minimizuojame, iš ko turi būti pagaminta pakuotė, kad atliktų savo funkciją?“, – sako V. Varžinskas.

Ieško mokslu paremtų sprendimų

Atsakymo ieško ir tyrėjai, mokslininkai. Pasak V. Varžinsko, Pakavimo inovacijų tyrimų centre šiuo metu dirbama su keliais projektais, kurie teikia vilčių. Vienas jų, biologiškai skaidžių plastikų panaudojimas gaminant daugkartines pakuotes.

„Bioskaidūs plastikai, tokie, kaip PLA, PHA, pasižymi silpnesnėmis fizikinėmis – mechaninėmis savybėmis, todėl reikia juos formuoti, tvirtinti, daryti mišinį. Jei norime išlaikyti bioskaidumą, turime daryti mišinį su kita bioskaidžia medžiaga. Tam pasitelkiame lokalias žemės ūkio produktų atliekas: kanapių spalius, sėlenas ir pan. Kartu Lietuvos pramonės įmonėmis, kurios turi tokių gamtinių iš grūdų perdirbimo ar kanapių apdirbimo atliekančių medžiagų, ieškome tų mišinių receptų ir liejimo technologijų, kurios leistų išgauti teisingus kompozitus. Esame stipriai pasistūmėję šiuo klausimu“, – pasakoja V. Varžinskas.

Dar viena tyrimų kryptis – tinkamas pakuotei naudojamo popieriaus perdirbimas. Nors visuomenėje plastikas šiandien jau laikomas absoliučiu blogiu ir jį vis dažniau stengiamasi keisti popieriumi, tai, pasak V. Varžinsko, – pavojingas mitas.

„Nieko nėra geriau už medžiagą, kurią galima daug kartų perdirbti. Žinoma, jei tai daugiasluoksnis neperdirbamas plastikas – aplinkos požiūriu jis yra labai blogas. Bet grynas plastikas pasižymi svarbiomis barjerinėmis savybėmis, tokiomis, kaip mažas deguonies, drėgmės pralaidumas. Norint jį pakeisti popieriumi, galiausiai vis tiek yra naudojamos įvairios dangos, laminatai, ploni papildomi plastiko sluoksniai. Ir rezultatas – tas pats.  Taip apdirbtas popierius galimai yra nebeišplaušinamas ir netinka perdirbimui. Atrodo, suyranti ar perdirbama medžiaga, o rezultatas – prarastos žaliavos ir kuriama tarša“, – sako V. Varžinskas ir pažymi, kad tokių kombinuotų pakuočių rinkoje yra labai daug.

Nesugadinti popieriaus

Gamintojams ir importuotojams taip pat kyla daug klausimų, kaip traktuoti tokį popierių. KTU Pakavimo inovacijų tyrimų centre net įkurta atskira speciali tyrimų laboratorija, skirta popieriaus celiuliozės medžiagų išplaušinimo tyrimams pagal tarptautinius standartus. Tai – pagalba verslui, tiksliai nežinančiam pakuotei naudojamų medžiagų sudėties. Su nauju mokestiniu diferencijavimu, poreikis aiškiai žinoti perdirbimo galimybes labai išaugo.

„Daug dirbame ir su srautinio pakavimo procesais.  Įprastai tokiam pakavimui naudota plastiko juosta, iš kurios formuojama pakuotė iš karto užpildoma produktu. Gamintojai dabar tam nori naudoti popierių, tačiau vien jo neužtenka. Bendraujame su inovatyvių pakuočių medžiagų gamintojais iš Skandinavijos šalių, D. Britanijos. Jie kuria popierių su vandens pagrindo danga. Darome tyrimus, kaip pritaikyti tokią medžiagą srautiniams pakavimo įrenginiams, kad ji turėtų pakuotei reikiamas barjerines savybes, bet neprarastume bioskaidumo, galimybės perdirbti“, – dar vieną šiandienos tyrimų kryptį aptaria V. Varžinskas.

Lūžio taškas

Pasak pašnekovo, motyvacijos ir noro ieškoti sprendimų šiandien yra daug. Dar smagiau, kad vėl auga verslo pasitikėjimas mokslu, kuris šioje srityje yra taikomasis, atliepiantis rinkos poreikį.

„Nėra labiau motyvuojančio aspekto, įkvepiančio mokslininką, nei eilė pramonės įmonių, sėdinčių mokslo įstaigoje ir prašančių atrasti sprendimus klausimams, į kuriuos dar nėra atsakymų. Nors šiuo metu vyksta didžiuliai pokyčiai, savotiška revoliucija, atsakymų į daugybę klausimų dar neturime. Bet jie pradeda atsirasti“, – sako V. Varžinskas.

Rinkoje, pasak jo, taip pat vyksta lūžio momentas: vartotojai vis atidesni tvarumui, verslai imasi pokyčių. Tiesa, dalis gamintojų dar bando ieškoti išeičių, kurios išgelbėtų nuo permainų be didesnių investicijų. Pasak V. Varžinsko, dažnai griebiamasi ir žaliojo smegenų plovimo, bandymo formaliai imituoti, kad kažkur kažkas naudojamą kombinuotą pakuotę gali perdirbti, nors toks perdirbimas nesprendžia didžiulio susidarančių atliekų kiekio problemos. Įtampa yra suprantama. Gamintojai turi laikytis daugybės griežtų maisto saugos reikalavimų, higienos normų ir kitų taisyklių, kurios įpareigoja rinktis tvirtą ir saugią pakuotę. Naujos tvarios medžiagos dar tik kuriamos, o ir jų pritaikymas įrenginiams nėra trumpas ar pigus procesas. Kita vertus, nieko nedaryti ar bandyti išsisukti – nėra išeitis.

„Akivaizdu, kad pakuočių ir atliekų tvarkymo tvarka tik griežtės, todėl gamintojai gali arba dabar pradėti galvoti ir pokyčiai, galbūt, kainuos pigiau, arba nieko nedaryti ir tik įsigaliojus dar daugiau reglamentų imtis būtinų pokyčių, bet tai, tikėtina, ir kainuos brangiau. Vėluoti, kaip rodo praktika, visada brangiau nei daryti kažką prevenciškai“, – įsitikinęs V. Varžinskas.

Straipsnis parengtas pakuočių atliekų tvarkymo organizacijos, VšĮ „Gamtos ateities“ įsteigto „Ateities pakuotės“ klubo iniciatyva. „Ateities pakuotės“ klubas šiuo metu vienija 38 Lietuvos įmones ir skatina Lietuvos gamintojus ir importuotojus naudoti ekologiškesnes pakuotes, dalytis gerosiomis praktikomis šioje srityje ir stiprinti ekologinių iniciatyvų sklaidą Lietuvos versle ir visuomenėje. 

VšĮ „Gamtos ateitis“ – licencijuota, viena didžiausių pakuočių atliekų tvarkymo organizacijų Lietuvoje, koordinuojanti Lietuvos gamintojų ir importuotojų tiekiamų į Lietuvos Respublikos vidaus rinką pakuočių atliekų tvarkymą. Organizacijos tikslas – atstovaujant Lietuvos gamintojams ir importuotojams, vystyti tvarią ir efektyvią pakuočių atliekų tvarkymo veiklą, taip pat – įvairiomis priemonėmis vykdyti visuomenės švietimą ir edukaciją, siekiant didinti gyventojų, savivaldos, verslo atsakomybę ir sąmoningumą aplinkos taršos pakuočių atliekomis bei jų rūšiavimo klausimais.

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

Rašyti komentarą 0
Didysis tikslas – ne vien tvarkyti atliekas, bet jų sukurti kaip įmanoma mažiau Verslo tribūna

Pagrindinis iššūkis, su kuriuo susiduria gamintojai ir importuotojai šiandien, – kaip užtikrinti, kad gaminys...

Asmeniniai „Maximos“ darbuotojų tikslai suformavo įmonės veiklos kryptį Verslo tribūna

Daugiau nei prieš dvejus metus įmonėje „Maxima LT“ prasidėjo vidiniai pokyčiai. Gimė vidinė kultūra, kurią...

Dažniausiai daromos klaidos, kuriant tvarią pakuotę: naujos mados ir žaliasis smegenų plovimas Verslo tribūna

Visuomenės dėmesys tvarumo temoms nuosekliai auga, o ir įstatymų leidėjai vis griežčiau rūpinasi ne tik...

Tvarus verslas
2022.06.28
Dažniausiai daromos klaidos, kuriant tvarią pakuotę: koją kiša nepamatuoti sprendimai Verslo tribūna

Prekės ženklai vis aktyviau tobulina savo pakuotes: keičia medžiagas, edukuoja vartotojus, dalyvauja...

Tvarus verslas
2022.06.22
Maisto pramonės įmonėse populiarėja darbo drabužių nuoma: tvaru ir ekonomiška Verslo tribūna

Pasaulyje kasmet sunegaluoja dešimtys milijonai žmonių, paragavusių užteršto maisto. Ir nors uniformos bei...

Tvarus verslas
2022.06.21
Mėsos analogai – vis dažnesni visavalgių lietuvių krepšeliuose Verslo tribūna

Iš augalinių žaliavų pagaminti mėsos pakaitalai – viena svarbiausių pastarojo meto maisto pramonės inovacijų,...

Tvarus verslas
2022.06.16
„Pon Holdings“ duetas su „Porsche“: bendroje įmonėje gamins „Porsche“ dviračius Premium

Kėdainiuose dviračių gamyklą statanti Nyderlandų transporto milžinė „Pon Holdings“ naujos kartos elektrinių...

Pramonė
2022.06.12
Už ESG etiketės kliūva visi: ir bankai, ir Baltijos šalių finansų rinka Premium

Europos perėjimui link netaršios ekonomikos prireiks daug investicijų, tikimasi gausaus privataus sektoriaus...

Rinkos
2022.06.09
„Kalnapilio-Tauro grupė“ imasi pokyčių: į energetinį tvarumą investuos daugiau nei 5 mln. Eur Verslo tribūna 2

Viena didžiausių Lietuvos alaus ir gaiviųjų gėrimų gamintoja „Kalnapilio-Tauro grupė“ pradėjo įgyvendinti...

Tvarus verslas
2022.06.08
Tvarios sunkiosios transporto priemonės: pasiūlos yra, bet infrastruktūra buksuoja Premium

Europai vis drąsiau žygiuojant Žaliuoju kursu, tvarius sprendimus siūlo ir sunkiojo transporto gamintojai.

Logistika
2022.05.26
„Dadu“ tvarumo patirtis: per metus – 15 tonų mažiau plastiko Verslo tribūna

Tvarumas Lietuvoje su kiekviena diena įgauna vis didesnę svarbą. Tačiau maisto pramonėje tvarumo tikslai...

Tvarus verslas
2022.05.19
Vienas iš variantų – tekstilės atliekų perdirbimo fabrikas Šiauliuose Premium

ES teisės aktai ir vartotojų spaudimas privers tekstilės gamintojus arba ieškoti Europoje fabrikų, kurie...

Pramonė
2022.05.17
Tvarumo kodavimas NT versle – daug neatsakytų klausimų ir įtaka pelno eilutėms Premium

Nekilnojamojo turto (NT) sektoriaus bendrovės jau aktyviau į savo strategijas įtraukia kompleksinio tvarumo...

Tvarus verslas
2022.05.16
Ateina šeštoji pramonės revoliucija Premium 3

Lietuvos gamybos, kaip ir visos Europos bei pažangaus pasaulio pramonės, netrukus laukia milžiniška...

Pramonė
2022.05.07
„Maxima LT“ apžvelgia 2021-uosius: dėmesys tvarumo įsipareigojimams ir bendruomenėms Verslo tribūna

Organizacijos poveikio aplinkai valdymas, socialinės iniciatyvos ir vietos bendruomenių palaikymas – į šias...

Tvarus verslas
2022.05.04
„Maxima“ papildomų naudų darbuotojams paketą padidino triskart Verslo tribūna 2

Daugiau nei 12 tūkst. darbuotojų vienijantis lietuviškas prekybos tinklas „Maxima“ praėjusiais metais net 3...

Tvarus verslas
2022.04.21
Nematoma karo žaizda: Ukrainoje formuojasi ekologinės krizės židiniai Verslo tribūna

Kol pasaulis susitelkęs į kovą už laisvę ir humanitarinę krizę Ukrainoje, specialistai neramiai stebi ir...

Tvarus verslas
2022.03.31
„Maxima“ plečia skaitmenizavimo sprendimus: atsisako ir įprastų popierinių dokumentų, ir pirkimo kvitų Verslo tribūna 7

Apsipirkinėjantys lietuviškame prekybos tinkle „Maxima“ nuo šiol patys gali nuspręsti, ar spausdinti...

Tvarus verslas
2022.03.31
Pasirašytas vienas didžiausių istorijoje tvaraus aviacinio kuro sandorių Verslo tribūna

Logistikos bendrovė „DHL Express“ ir Suomijos degalų gamintoja „Neste“ pasirašė vieną didžiausių susitarimų...

Tvarus verslas
2022.03.30
„Kalnapilio-Tauro grupė“ įgyvendindama tvarumo strategiją plastikinius butelius keičia į 100% perdirbto plastiko butelius Verslo tribūna 2

Viena iš Lietuvos gėrimų gamybos lyderių „Kalnapilio-Tauro grupė“ ėmė naudoti perdirbto plastiko rPET (angl.

Tvarus verslas
2022.03.28

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku