Kauno intermodalinis terminalas – svarba ir nauda

Kauno intermodalinio terminalo atidarymas komerciniam eismui „Rail Baltica“ geležinkeliu – tik galimybių pradžia verslui. Andriaus Aleksandravičiaus/„Kaunas IN“ nuotr.

Liepos 19 d. komerciniam eismui europinės geležinkelio vėžės „Rail Baltica“ geležinkelis buvo sujungtas su Kauno intermodaliniu terminalu (KIT). Tuomet europine geležinkelio vėže į KIT atvyko pirmasis konteineriais ir vilkikų puspriekabėmis pakrautas traukinys iš Nyderlandų. Dabar KIT jau turi po du kas savaitę reguliariai kursuojančius sąstatus tarp Kauno ir Vakarų Europos.

Egidijus Lazauskas, AB „LTG Cargo“ generalinis direktorius, pasidžiaugė, kad pirmų dviejų mėnesių KIT veiklos rezultatai nuteikia pozityviai.

„KIT atvėrė visai kitas galimybes. Iki šiol krovinius nuo plačiosios ant europinės vėžės geležinkelio buvo galimybė perkrauti tik ribotų galimybių Šeštokų stotyje. Dabar jau turime nuolatinį srautą krovinių – po 2 traukinius kas savaitę, kurie kursuoja tarp KIT ir GVT terminalo Tilburge (Nyderlandai). Klientų, kurie nori naudotis šiuo traukiniu, nuolat gausėja“, – konstatuoja E. Lazauskas.

Naujos krovinių gabenimo galimybės

Dar prieš atidarant šį maršrutą Rolandas Verbraakas, Nyderlandų logistikos kompanijos „GVT Group of Logistics“ generalinis direktorius, teigė, kad rudenį konteinerius ir vilkikų puspriekabes šiuo maršrutu planuojama gabenti jau 3 kartus per savaitę.

„LTG Cargo“ generalinis direktorius atkreipia dėmesį, kad europinės ir plačiosios vėžės geležinkelius sujungusiu KIT terminalu suskubo pasinaudoti krovinius autotransportu gabenančios didžiosios Lietuvos logistikos kompanijos, o taip pat krovinius tarp Rytų ir Vakarų konteineriais vežančios įmonės. Vilkikų puspriekabes ir konteinerius tarp Lietuvos ir Vakarų Europos vežant geležinkeliu gerokai mažiau teršiama aplinka, reikia mažiau vairuotojų, kurių labai trūksta visoje Europoje, mažėja kelių apkrovimas, jie tampa saugesniais. Toliau tęsiamos derybos su intermodaliniais terminalais įvairiose Vakarų Europos šalyse, pvz., Vokietijoje, Italijoje, Lenkijoje, kad į juos nuolat kursuotų krovininiai traukiniai iš KIT.

„KIT taip pat jau išnaudojamas gabenant krovinius tranzitu į šiaurę – Estiją ar Suomiją, rytus – iki pat Kinijos, Klaipėdos jūrų uostą, Lenkiją. KIT – tai nauja galimybė konsoliduoti krovinius ir juos toliau gabenti bet kuria klientams reikiama kryptimi, – teigia E. Lazauskas. – Ypač didelės KIT perspektyvos gabenant vilkikų puspriekabe, nes šioje srityje mes siūlome ypač konkurencingas sąlygas. Tačiau atidžiai sekame rinką ir pokyčius joje, kad su KIT galimybėmis laiku atlieptume jos poreikius.“

Planuojama KIT plėtra

Karolis Sankovski, už projekto „Rail Baltica“ vykdymą Lietuvoje atsakingos AB „LTG Infra“ generalinis direktorius, taip pat atkreipia verslo dėmesį į KIT jam teikiamas dideles perspektyvas. Terminalo atidarymas krovinių vežimui „Rail Baltica“ geležinkeliu, anot jo, buvo „tik galimybių pradžia verslui“.

„Geležinkelis ne tik saugesnis ir žalesnis būdas gabenti krovinius, jis, taikant patrauklią kainodarą, ir pigesnis. KIT gali pasiūlyti mažesne kaina vežti krovinius ir Lietuvos, ir su Lietuva dirbantiems užsienio verslininkams tiek Rytuose, tiek Vakaruose, – pasakoja K. Sankovski. – KIT funkcionalumas didelis, jis gali pasiūlyti konteinerius ir puspriekabes saugoti, perkrauti tarp skirtingo pločio vėžių vagonų, o taip pat į autotransportą ar iš jo ant vagonų. Pasinaudoję KIT galimybėmis logistikos specialistai gali suplanuoti krovinių srautus tarp skirtingų transporto rūšių.“

„LTG Infra“ generalinis direktorius prognozuoja, kad nuo dabartinių dviejų maršrutų per savaitę KIT ateityje gali turėti aštuonis maršrutus per dieną. Todėl terminale jau planuojama plėsti aikšteles kroviniams saugoti, įsigyti naują kraną, ilginti geležinkelio bėgius.

„Tai planuojame padaryti sparčiai, jau skaičiuojame investicijas, o greitu metu, planuojama, pradėsime pirkimus, kad prisitaikytume prie augančių verslo poreikių“, – tikina K. Sankovski.

Trijose Baltijos šalyse europinės vėžės „Rail Baltica“ geležinkelio linija bus 870 km. Ji sujungs Taliną, Rygą ir Kauną su Varšuva. Europinės vėžės geležinkelis nuo Kauno bus nutiestas ir į Vilnių.

Už šį turinį atsakingas tik autorius. Europos Sąjunga neatsako už galimą jame pateiktos informacijos naudojimą.