Sprendimai, kurių tikrai verta imtis siekiant tvarumo

Reklama publikuota: 2021-07-16
Maždaug trečdalis viso pagaminto maisto pasaulyje yra nesuvalgomas, o iššvaistytas maistas skleidžia itin didelius kiekius šiltnamio efektą sukeliančių metano dujų. Nuotr. Pexels.
svg svg
Maždaug trečdalis viso pagaminto maisto pasaulyje yra nesuvalgomas, o iššvaistytas maistas skleidžia itin didelius kiekius šiltnamio efektą sukeliančių metano dujų. Nuotr. Pexels.

Nešvaistyti elektros, atsisakyti plastiko ar bent jau jį rūšiuoti – tokių pačių pirminių sprendimų pirmiausia imasi dažna organizacija, siekianti savo veiklą ir kasdieną biure padaryti aplinkai nors kiek draugiškesne. Nusiteikę rimčiau, rimčiau persvarsto ir savo veiklą. Galbūt įveda mažiau taršias ar lengviau perdirbamas pakuotes arba renkasi energiją iš atsinaujinančių energijos šaltinių. Bet sprendimų, kurie padėtų aplinkai, yra iš tiesų labai daug, o kai kurie gali ir gerokai nustebinti.

Iniciatyva „Project Drawdown“, skaičiuojanti ir analizuojanti sprendimus, kurie galėtų sumažinti globalinį atšilimą ir būtų ekonomiškai efektyvūs, t. y. pareikalautų mažiausių sąnaudų geriausiam rezultatui, yra suskaičiavusi apie 100 galimų veiksmų, kurie padėtų sustabdyti klimato šilimą ir iki 2100-ųjų neleistų planetai įkaisti daugiau nei 2 laipsniais (1 scenarijus) ar net ne daugiau nei 1,5 laipsnio (2 scenarijus). Didžioji dauguma  sprendimų – apie 80 – jau egzistuoja, tad valstybės, įmonės ir kiekvienas žmogus gali imtis jų kad ir šiandien. Likusi dalis yra dar kuriamos technologijos. Patys efektyviausi šio projekto apskaičiuoti sprendimai daugeliui gali būti ir kiek netikėti.

„Kai galvojame apie sprendimus klimato kaitai, dažnai mintis pasisuka link elektros gamybos. Mes manome, kad atsinaujinančių šaltinių energija yra svarbiausias sprendimas. Tai, žinoma, yra labai svarbu. Bet analizuojant pačius efektyviausius sprendimus, mus nuoširdžiai nustebino, kiek daug jų vienaip ar kitaip susiję su maistu“, – pristatydamas sprendimus vienoje iš TED paskaitų sakė Chadas Frischmannas, „Project Drawdown“ bendraautorius.

Liautis švaistyti

Pats angliškas žodis drawdown simbolizuoja ateities laiką, kai šiltnamio efektą sukeliančių dujų išskyrimo kiekiai nustos augti ir pradės mažėti. Kad tas laikas ateitų, būtina imtis kuo daugiau veiksmų. Jei paanalizuotume bent pirmą scenarijų ir būdus, kurie klimatui neleistų kaisti daugiau nei 2 laipsniais, pačiu efektyviausiu laikomas maisto atliekų švaistymo stabdymas. Projekto rengėjai skaičiuoja, kad maždaug trečdalis viso pagaminto maisto pasaulyje yra nesuvalgomas, o iššvaistytas maistas skleidžia itin didelius kiekius šiltnamio efektą sukeliančių metano dujų.

Nemokami naujienlaiškiai į savo el. pašto dėžutę:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

„Mažų pajamų, besivystančiose šalyse patys vartotojai maisto nešvaisto, nes ir taip patiria sunkumų bandydami išmaitinti savo šeimas. Čia didelė dalis maisto yra prarandama gana anksti, iškart po to, kai iškeliauja iš ūkių, nes trūksta infrastruktūros ir sunku tuos produktus sandėliuoti. Tuo tarpu išsivysčiusiose šalyse, kai maistas palieka ūkius, didžiąją dalį iššvaisto paskutinės grandys – parduotuvės ir vartotojai.  Tas maistas patenka į sąvartynus, kuriuose, jam pūvant, išsiskiria metano dujos. Tai – vartotojų pasirinkimo problema, ne technologinė“, – akcentuoja  Ch. Frischmannas.

Šiuo klausimu visos verslo iniciatyvos – ūkių, gamybos įmonių ir prekybos grandyse – būtų labai reikšmingos. Svarbus ir vartotojų švietimas bei nesuvartojamų maisto produktų utilizavimo klausimas: kiek jų iškeliauja į sąvartynus, nors galėtų virsti bent jau kompostu, biodujomis ar kitais naudingais produktais.

Mergaičių švietimas

Beje, visuomenės švietimas yra antras pagal efektyvumą. Tiesa, šiame punkte labiausiai pabrėžiami mergaičių švietimo ir šeimos planavimo klausimai. Projekto tyrėjai įvertino, kad būtent mergaičių švietimas pasaulyje labai padėtų valdyti populiacijos klausimus, o tai būtų efektyvesnis sprendimas už daugelį kitų klimatui svarbių veiksmų. Net jei visi pasaulyje turėtume elektromobilius, tai kainuotų brangiau ir poveikis aplinkai būtų mažesnis nei investavimas į mergaičių švietimą pasaulyje.

Jei mergaitėms duosi realią galimybę eiti į mokyklą, jos turės sprendimo galią, rinksis išsilavinimą, karjerą. Tai ne tik padės spręsti aibę socialinių problemų, bet ir labai prisidėtų prie klimato kaitos stabdymo. Lietuvoje tokia problema galbūt atrodo mažiau aktuali,  vis dėlto, lyčių lygybei dėmesio nereikėtų stokoti. Tai – neatsiejama tema nuo populiacijos ir klimato kaitos.

Kirsti nebereikia

Tarp efektyvių sprendimų yra ir visuotinis šaldymo elementų surinkimas ir perdirbimas (iš šaldytuvų ir oro kondicionierių) ir tam pritaikyta sistema.  Šiuo metu, kai ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europoje bei kitur fiksuojami stichiniai karščiai, šaldymo įrenginiai ir kondicionieriai dirba visu pajėgumu. Visoms tvarumo siekiančioms įmonėms vertėtų pasidomėti, ar tinkamai tvarkoma ir atsikratoma chlorfluorangliavandenių, trumpiau CFA, kurie naudojami oro atšaldymui šaldytuvuose ir oro kondicionieriuose.

Išmetamo CO2 sugėrimui labai padėtų tropinių miškų atkūrimas ar bent pastangos ganyti gyvulius tropiniuose miškuose neiškertant medžių. Labai reikšminga ir atsisakyti mėsos, vartoti daugiau augalinio maisto. Projekto autoriai pažymi, kad įvertinus visą maisto sistemą kartu, ir įgyvendinus visus maisto produkcijos sprendimus: biologinei įvairovei palankius ūkius, augalinę mitybą, maisto atliekų mažinimą, pasaulis galėtų pagaminti užtektinai maisto jau esančioje dirbamoje žemėje ir iš to laisvai pamaitintų visą populiaciją sveiku, maistingu maistu iki 2050 ir dar vėliau. Tai reiškia, kad maistui auginti visai nereikėtų kirsti daugiau miškų.

Ne, ne brangiau

Energetika taip pat nelieka paraštėse. Vėjo turbinos laikomos viena efektyviausių priemonių, taip pat ir saulės baterijų plėtra ir kuo platesnis panaudojimas. Vertinant antrą scenarijų ir siekiant, kad planeta nešiltų daugiau nei 1,5 laipsnio Celsijaus, būtent šie sprendimai tampa efektyviausiais.

Tačiau projekto autoriai pažymi, efektyviausias – nereiškia vienintelis. Klimato apsaugai būtini visi sprendimai, o jų visuma padėtų ne tik mažinti taršą, bet ir spręstų daugybę kitų socialinių ir ekonominių problemų. Maža to, nors daliai jų būtų reikalingos nemažos papildomos investicijos, galutiniais skaičiavimais visi sprendimai atsipirktų.

Pasak „Project Drawdown“, 80-ties jau dabar egzistuojančių sprendimų įgyvendinimas per ateinančius 30 metų pasauliui kainuotų apie 29 trilijonus JAV dolerių. Tai maždaug trilijonas per metus. Palyginimui, globalus pasaulio BVP siekia daugiau nei 80 trilijonų JAV dolerių per metus. O numatoma nauda įgyvendinus šiuos pasiūlymus  – įskaitant sutaupytas išlaidas sveikatos sistemai ir socialinėms problemoms spręsti bei kt. – siektų 74 trilijonus sutaupytų JAV dolerių – tai daugiau nei dvigubai didesnė suma nei siekia šių sprendimų kaina.

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

Rašyti komentarą 0
Dažniausiai daromos klaidos, kuriant tvarią pakuotę: naujos mados ir žaliasis smegenų plovimas Verslo tribūna

Visuomenės dėmesys tvarumo temoms nuosekliai auga, o ir įstatymų leidėjai vis griežčiau rūpinasi ne tik...

Tvarus verslas
2022.06.28
Dažniausiai daromos klaidos, kuriant tvarią pakuotę: koją kiša nepamatuoti sprendimai Verslo tribūna

Prekės ženklai vis aktyviau tobulina savo pakuotes: keičia medžiagas, edukuoja vartotojus, dalyvauja...

Tvarus verslas
2022.06.22
Maisto pramonės įmonėse populiarėja darbo drabužių nuoma: tvaru ir ekonomiška Verslo tribūna

Pasaulyje kasmet sunegaluoja dešimtys milijonai žmonių, paragavusių užteršto maisto. Ir nors uniformos bei...

Tvarus verslas
2022.06.21
Mėsos analogai – vis dažnesni visavalgių lietuvių krepšeliuose Verslo tribūna

Iš augalinių žaliavų pagaminti mėsos pakaitalai – viena svarbiausių pastarojo meto maisto pramonės inovacijų,...

Tvarus verslas
2022.06.16
„Pon Holdings“ duetas su „Porsche“: bendroje įmonėje gamins „Porsche“ dviračius Premium

Kėdainiuose dviračių gamyklą statanti Nyderlandų transporto milžinė „Pon Holdings“ naujos kartos elektrinių...

Pramonė
2022.06.12
Už ESG etiketės kliūva visi: ir bankai, ir Baltijos šalių finansų rinka Premium

Europos perėjimui link netaršios ekonomikos prireiks daug investicijų, tikimasi gausaus privataus sektoriaus...

Rinkos
2022.06.09
„Kalnapilio-Tauro grupė“ imasi pokyčių: į energetinį tvarumą investuos daugiau nei 5 mln. Eur Verslo tribūna 2

Viena didžiausių Lietuvos alaus ir gaiviųjų gėrimų gamintoja „Kalnapilio-Tauro grupė“ pradėjo įgyvendinti...

Tvarus verslas
2022.06.08
Tvarios sunkiosios transporto priemonės: pasiūlos yra, bet infrastruktūra buksuoja Premium

Europai vis drąsiau žygiuojant Žaliuoju kursu, tvarius sprendimus siūlo ir sunkiojo transporto gamintojai.

Logistika
2022.05.26
„Dadu“ tvarumo patirtis: per metus – 15 tonų mažiau plastiko Verslo tribūna

Tvarumas Lietuvoje su kiekviena diena įgauna vis didesnę svarbą. Tačiau maisto pramonėje tvarumo tikslai...

Tvarus verslas
2022.05.19
Vienas iš variantų – tekstilės atliekų perdirbimo fabrikas Šiauliuose Premium

ES teisės aktai ir vartotojų spaudimas privers tekstilės gamintojus arba ieškoti Europoje fabrikų, kurie...

Pramonė
2022.05.17
Tvarumo kodavimas NT versle – daug neatsakytų klausimų ir įtaka pelno eilutėms Premium

Nekilnojamojo turto (NT) sektoriaus bendrovės jau aktyviau į savo strategijas įtraukia kompleksinio tvarumo...

Tvarus verslas
2022.05.16
Ateina šeštoji pramonės revoliucija Premium 3

Lietuvos gamybos, kaip ir visos Europos bei pažangaus pasaulio pramonės, netrukus laukia milžiniška...

Pramonė
2022.05.07
„Maxima LT“ apžvelgia 2021-uosius: dėmesys tvarumo įsipareigojimams ir bendruomenėms Verslo tribūna

Organizacijos poveikio aplinkai valdymas, socialinės iniciatyvos ir vietos bendruomenių palaikymas – į šias...

Tvarus verslas
2022.05.04
„Maxima“ papildomų naudų darbuotojams paketą padidino triskart Verslo tribūna 2

Daugiau nei 12 tūkst. darbuotojų vienijantis lietuviškas prekybos tinklas „Maxima“ praėjusiais metais net 3...

Tvarus verslas
2022.04.21
Nematoma karo žaizda: Ukrainoje formuojasi ekologinės krizės židiniai Verslo tribūna

Kol pasaulis susitelkęs į kovą už laisvę ir humanitarinę krizę Ukrainoje, specialistai neramiai stebi ir...

Tvarus verslas
2022.03.31
„Maxima“ plečia skaitmenizavimo sprendimus: atsisako ir įprastų popierinių dokumentų, ir pirkimo kvitų Verslo tribūna 7

Apsipirkinėjantys lietuviškame prekybos tinkle „Maxima“ nuo šiol patys gali nuspręsti, ar spausdinti...

Tvarus verslas
2022.03.31
Pasirašytas vienas didžiausių istorijoje tvaraus aviacinio kuro sandorių Verslo tribūna

Logistikos bendrovė „DHL Express“ ir Suomijos degalų gamintoja „Neste“ pasirašė vieną didžiausių susitarimų...

Tvarus verslas
2022.03.30
„Kalnapilio-Tauro grupė“ įgyvendindama tvarumo strategiją plastikinius butelius keičia į 100% perdirbto plastiko butelius Verslo tribūna 2

Viena iš Lietuvos gėrimų gamybos lyderių „Kalnapilio-Tauro grupė“ ėmė naudoti perdirbto plastiko rPET (angl.

Tvarus verslas
2022.03.28
„Neste“ tvarių partnerysčių vadove Baltijos šalyse tapo Jone Sestakauskaite Verslo tribūna 1

Suomijos tinklo „Neste“ tvarių partnerysčių vadovės Baltijos šalyse pareigas pradėjo eiti Jone...

Tvarus verslas
2022.03.25
Tvarumo vadovų užduotys: nuo darbdavio įvaizdžio iki pakuočių poveikio vertinimo Verslo tribūna

Tvarumo specialisto pozicija, nors dar gana nauja, jau sparčiai populiarėja. Tik darbų laukas šioje...

Tvarus verslas
2022.02.24

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku