Sprendimai, kurių tikrai verta imtis siekiant tvarumo
Iniciatyva „Project Drawdown“, skaičiuojanti ir analizuojanti sprendimus, kurie galėtų sumažinti globalinį atšilimą ir būtų ekonomiškai efektyvūs, t. y. pareikalautų mažiausių sąnaudų geriausiam rezultatui, yra suskaičiavusi apie 100 galimų veiksmų, kurie padėtų sustabdyti klimato šilimą ir iki 2100-ųjų neleistų planetai įkaisti daugiau nei 2 laipsniais (1 scenarijus) ar net ne daugiau nei 1,5 laipsnio (2 scenarijus). Didžioji dauguma sprendimų – apie 80 – jau egzistuoja, tad valstybės, įmonės ir kiekvienas žmogus gali imtis jų kad ir šiandien. Likusi dalis yra dar kuriamos technologijos. Patys efektyviausi šio projekto apskaičiuoti sprendimai daugeliui gali būti ir kiek netikėti.
„Kai galvojame apie sprendimus klimato kaitai, dažnai mintis pasisuka link elektros gamybos. Mes manome, kad atsinaujinančių šaltinių energija yra svarbiausias sprendimas. Tai, žinoma, yra labai svarbu. Bet analizuojant pačius efektyviausius sprendimus, mus nuoširdžiai nustebino, kiek daug jų vienaip ar kitaip susiję su maistu“, – pristatydamas sprendimus vienoje iš TED paskaitų sakė Chadas Frischmannas, „Project Drawdown“ bendraautorius.
Liautis švaistyti
Pats angliškas žodis drawdown simbolizuoja ateities laiką, kai šiltnamio efektą sukeliančių dujų išskyrimo kiekiai nustos augti ir pradės mažėti. Kad tas laikas ateitų, būtina imtis kuo daugiau veiksmų. Jei paanalizuotume bent pirmą scenarijų ir būdus, kurie klimatui neleistų kaisti daugiau nei 2 laipsniais, pačiu efektyviausiu laikomas maisto atliekų švaistymo stabdymas. Projekto rengėjai skaičiuoja, kad maždaug trečdalis viso pagaminto maisto pasaulyje yra nesuvalgomas, o iššvaistytas maistas skleidžia itin didelius kiekius šiltnamio efektą sukeliančių metano dujų.
„Mažų pajamų, besivystančiose šalyse patys vartotojai maisto nešvaisto, nes ir taip patiria sunkumų bandydami išmaitinti savo šeimas. Čia didelė dalis maisto yra prarandama gana anksti, iškart po to, kai iškeliauja iš ūkių, nes trūksta infrastruktūros ir sunku tuos produktus sandėliuoti. Tuo tarpu išsivysčiusiose šalyse, kai maistas palieka ūkius, didžiąją dalį iššvaisto paskutinės grandys – parduotuvės ir vartotojai. Tas maistas patenka į sąvartynus, kuriuose, jam pūvant, išsiskiria metano dujos. Tai – vartotojų pasirinkimo problema, ne technologinė“, – akcentuoja Ch. Frischmannas.
Šiuo klausimu visos verslo iniciatyvos – ūkių, gamybos įmonių ir prekybos grandyse – būtų labai reikšmingos. Svarbus ir vartotojų švietimas bei nesuvartojamų maisto produktų utilizavimo klausimas: kiek jų iškeliauja į sąvartynus, nors galėtų virsti bent jau kompostu, biodujomis ar kitais naudingais produktais.
Mergaičių švietimas
Beje, visuomenės švietimas yra antras pagal efektyvumą. Tiesa, šiame punkte labiausiai pabrėžiami mergaičių švietimo ir šeimos planavimo klausimai. Projekto tyrėjai įvertino, kad būtent mergaičių švietimas pasaulyje labai padėtų valdyti populiacijos klausimus, o tai būtų efektyvesnis sprendimas už daugelį kitų klimatui svarbių veiksmų. Net jei visi pasaulyje turėtume elektromobilius, tai kainuotų brangiau ir poveikis aplinkai būtų mažesnis nei investavimas į mergaičių švietimą pasaulyje.
Jei mergaitėms duosi realią galimybę eiti į mokyklą, jos turės sprendimo galią, rinksis išsilavinimą, karjerą. Tai ne tik padės spręsti aibę socialinių problemų, bet ir labai prisidėtų prie klimato kaitos stabdymo. Lietuvoje tokia problema galbūt atrodo mažiau aktuali, vis dėlto, lyčių lygybei dėmesio nereikėtų stokoti. Tai – neatsiejama tema nuo populiacijos ir klimato kaitos.
Kirsti nebereikia
Tarp efektyvių sprendimų yra ir visuotinis šaldymo elementų surinkimas ir perdirbimas (iš šaldytuvų ir oro kondicionierių) ir tam pritaikyta sistema. Šiuo metu, kai ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europoje bei kitur fiksuojami stichiniai karščiai, šaldymo įrenginiai ir kondicionieriai dirba visu pajėgumu. Visoms tvarumo siekiančioms įmonėms vertėtų pasidomėti, ar tinkamai tvarkoma ir atsikratoma chlorfluorangliavandenių, trumpiau CFA, kurie naudojami oro atšaldymui šaldytuvuose ir oro kondicionieriuose.
Išmetamo CO2 sugėrimui labai padėtų tropinių miškų atkūrimas ar bent pastangos ganyti gyvulius tropiniuose miškuose neiškertant medžių. Labai reikšminga ir atsisakyti mėsos, vartoti daugiau augalinio maisto. Projekto autoriai pažymi, kad įvertinus visą maisto sistemą kartu, ir įgyvendinus visus maisto produkcijos sprendimus: biologinei įvairovei palankius ūkius, augalinę mitybą, maisto atliekų mažinimą, pasaulis galėtų pagaminti užtektinai maisto jau esančioje dirbamoje žemėje ir iš to laisvai pamaitintų visą populiaciją sveiku, maistingu maistu iki 2050 ir dar vėliau. Tai reiškia, kad maistui auginti visai nereikėtų kirsti daugiau miškų.
Ne, ne brangiau
Energetika taip pat nelieka paraštėse. Vėjo turbinos laikomos viena efektyviausių priemonių, taip pat ir saulės baterijų plėtra ir kuo platesnis panaudojimas. Vertinant antrą scenarijų ir siekiant, kad planeta nešiltų daugiau nei 1,5 laipsnio Celsijaus, būtent šie sprendimai tampa efektyviausiais.
Tačiau projekto autoriai pažymi, efektyviausias – nereiškia vienintelis. Klimato apsaugai būtini visi sprendimai, o jų visuma padėtų ne tik mažinti taršą, bet ir spręstų daugybę kitų socialinių ir ekonominių problemų. Maža to, nors daliai jų būtų reikalingos nemažos papildomos investicijos, galutiniais skaičiavimais visi sprendimai atsipirktų.
Pasak „Project Drawdown“, 80-ties jau dabar egzistuojančių sprendimų įgyvendinimas per ateinančius 30 metų pasauliui kainuotų apie 29 trilijonus JAV dolerių. Tai maždaug trilijonas per metus. Palyginimui, globalus pasaulio BVP siekia daugiau nei 80 trilijonų JAV dolerių per metus. O numatoma nauda įgyvendinus šiuos pasiūlymus – įskaitant sutaupytas išlaidas sveikatos sistemai ir socialinėms problemoms spręsti bei kt. – siektų 74 trilijonus sutaupytų JAV dolerių – tai daugiau nei dvigubai didesnė suma nei siekia šių sprendimų kaina.
