Statomas „Rail Baltica“ geležinkelis: Europai svarbus infrastruktūrinis objektas

Reklama publikuota: 2021-04-15 06:00
„Rail Baltica“ – didžiausias geležinkelio infrastruktūros projektas Baltijos šalių istorijoje: geležinkelio linijos ilgis Baltijos šalyse siekia 870 km.
svg svg
„Rail Baltica“ – didžiausias geležinkelio infrastruktūros projektas Baltijos šalių istorijoje: geležinkelio linijos ilgis Baltijos šalyse siekia 870 km.

Keturiose šalyse – Lenkijoje, Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje – statomas beveik 1.200 km „Rail Baltica“ geležinkelis taps reikšmingu infrastruktūros objektu visai Europai. Jis sujungs ir šiaurės bei pietų, ir rytų bei vakarų šalis, pagerins keleivių ir krovinių gabenimą. Su Karoliu Sankovski, už projekto „Rail Baltica“ įgyvendinimą Lietuvoje atsakingos AB „LTG Infra“ generaliniu direktoriumi, kalbamės apie šio geležinkelio tarptautinę reikšmę ir naudą, finansavimą, bendradarbiavimą su jį statančiomis šalimis ir ten dirbančiais kolegomis.

Kovo 12 d. Baltijos šalių ministrų pirmininkų susitikime teigiamai įvertinta, kad Baltijos valstybių ir Europos Komisijos bendromis pastangomis išvakarėse pasiektas svarbus susitarimas dėl „Rail Baltica“ finansavimo iš Europos infrastruktūros tinklų priemonės (CEF): šis geležinkelio projektas per Europos Sąjungos valstybių narių derybas su Europos Parlamentu išsaugojo galimybę gauti išskirtinį 1,6 mlrd. Eur finansavimą. Premjerė Ingrida Šimonytė šią naujieną komentavo taip: „Džiaugiuosi, kad dėl bendros Baltijos šalių pozicijos pavyko išlaikyti Europos Vadovų Tarybos (EVT) išvadas ir užkirsti kelią pastangoms reikšmingai sumažinti „Rail Baltica“ finansavimo galimybes“.

nuotrauka::1 left

Tai puiki žinia, kad naujajame ES finansavimo laikotarpyje – 2021–2027 m. – visai Europai ir jos transporto tinklui svarbus infrastruktūros plėtros projektas turi galimybę būti toliau vystomas ES ir valstybės skiriamo finansavimo dėka. Europos Komisijos pirmininkė bendraudama su premjerais pabrėžė, kad „Rail Baltica“ įgyvendinimas labai svarbus Baltijos šalių ekonominei raidai – projekto sąnaudų ir naudos vertinimas parodė, kad visoms 3 Baltijos valstybėms kartu projektas gali duoti daugiau nei 16 mlrd. Eur ekonominės naudos, kai jo prognozuojama vertė Baltijos valstybių teritorijose – 5,8 mlrd. Eur, iš kurių Lietuvai tenkanti dalis – 2,5 mlrd. Eur, numatoma ES finansavimo dalis – 85% – 2,1 mlrd. Eur. Iki šios dienos jau esame užsitikrinę beveik 340 mln. Eur, todėl 2021–2027 m. laikotarpio finansavimo poreikis – kiek daugiau nei 1,7 mlrd. Eur ES paramos.

Nelengvų derybų tarp ES valstybių narių ir Europos Parlamento metu pavyko pasiekti, kad CEF programoje liktų išskirtinė 1,6 mlrd. Eur vertės priemonė finansuoti trūkstamų geležinkelio jungčių plėtrą tarp 15 Sanglaudos fondo paramą gaunančių ES valstybių narių. Mūsų vertinimu, „Rail Baltica“ , norint įgyvendinti projektą laiku, turėtų gauti reikšmingą dalį – 50–80% šios sumos bei rasti galimybę projektą finansuoti ir iš kitų šaltinių. Įvertinant galimybes gauti finansavimą iš kitų CEF mechanizmų – „Rail Baltica“ lietuviškoji dalis pagal skirtingus scenarijus galėtų tikėtis užsitikrinti nuo 0,6 iki 1 mlrd. Eur 2021–2027 m. CEF ES paramos. Likusiai 0,7–1,1 mlrd. Eur daliai dar turės būti rasti finansavimo sprendimai.

Premjerų susitikime išgirsta daug teigiamų žinučių. Kalbėta, kad reikia susitelkti į veiklų vykdymą ir jų finansavimą. Mūsų tikslas įgyvendinti projektą – pastatyti patrauklų klientams geležinkelį. Tam reikia pakankamo ir savalaikio finansavimo. Džiugu, jog sutarta, kad pirmasis prioritetas yra pakankamas projekto finansavimo užtikrinimas. Kuo mes labiau susitelksime ir planuojamas veiklas įgyvendinsime laiku, tuo didesnė tikimybė, kad projektas bus finansuojamas tinkamai. Taip jau susiklostė, kad geriausiai progresuojantys projektai gauna didžiausią ES finansavimą. Ir toks principas yra teisingas, – pinigai turi būti skiriami projektams, kurie gali būti įgyvendinti nedelsiant ir kuo greičiau duoti grąžą visuomenei.

Už ką atsakinga „LTG Infra“ įgyvendinant „Rail Baltica“ projektą? Koks Susisiekimo ministerijos, UAB „Rail Baltica statyba“, „LTG Infra“ ir „RB Rail AS“ vaidmuo projekte?

„Rail Baltica“ projekto įgyvendinimo struktūra yra daugialypė, su tam tikrais skirtumais tarp trijų Baltijos valstybių, tačiau labai tiksliai apsirašyta ir užtvirtinta sutartyje tarp projekto įgyvendintojų. Lietuvoje „Rail Baltica“ projekto nacionalines veiklas įgyvendina „LTG Infra“, kurios 100% akcijų priklauso AB „Lietuvos geležinkeliai“. Pastarosios akcininkas yra Lietuvos valstybė, kuriai priklauso 100% akcijų, o akcininko teises ir pareigas įgyvendina Susisiekimo ministerija. Ji yra naudos gavėja, kuri tiesiogiai gauna Europos Sąjungos finansavimą projektui įgyvendinti Lietuvoje. Susisiekimo ministerijos vaidmuo yra esminis ir iš finansinės pusės, ir dėl svarbiausių strateginių sprendimų priėmimo: dėl projekto apimties, trukmės, biudžeto, geležinkelio parametrų, projektavimo gairių, teisinio reguliavimo ir t. t. „LTG Infra“ Lietuvoje yra ir 1520, ir 1435 mm infrastruktūros valdytojas, kuri vykdo jo funkcijas – ir infrastruktūros plėtros (projekto įgyvendinimo), ir eksploatacijos po įgyvendinimo pabaigos.

Pagrindinės „LTG Infra“ veiklos yra pagrindinės geležinkelio linijos statyba, pavyzdžiui, sankasa, bėgiai, tiltai, kiti geležinkelių statiniai, privažiuojamieji keliai. Tuo tarpu teritorijų planavimo ir poveikio aplinkai vertinimo bei žemės išpirkimo geležinkelio statybai veiklos yra įgyvendinamos kartu su Susisiekimo ministerija bei kitomis institucijomis. Taip pat nacionalinės veiklos apima taškinių objektų, pavyzdžiui, stočių, infrastruktūros priežiūros depų, krovos terminalų ir kt. statybą.

Tuo pačiu „Lietuvos geležinkeliai“ yra ir įmonės „Rail Baltica statyba“ akcininkas, kuri kartu su Latvijos įmone „Eiropas Dzelzcela linijas“ (EDZL) ir Estijos įmone „RB Estonia“ valdo „RB Rail“  – bendrą trijų Baltijos šalių įsteigtą įmonę, atsakingą už tam tikrų bendrų projekto veiklų įgyvendinimą ir projekto koordinavimą. Tarp jai deleguotų darbų – projekto studijų ir tyrimų rengimas bei „LTG Infra“, EDZL ir „RB Estonia“ naudai valdomos projektavimo paslaugos, statybos darbai pasienio ruožuose bei masto ekonomiją užtikrinantis bendras statybinių medžiagų įsigijimas. „RB Rail“ taip pat įgaliojama teikti paraiškas finansavimui iš Europos infrastruktūros tinklų priemonės (angl. Connecting Europe Facility). Parengiamuosius darbus šioms paraiškoms parengti atlieka šalių ministerijos ir nacionalinių veiklų įgyvendintojai. Galiausia „RB Rail“ koordinuoja visas projekto finansavimo sutartis – kontroliuoja jų laikymąsi, ataskaitų teikimą ES, techninių parametrų sąveikumą ir projekto vientisumą visose trijose šalyse, diskusijų organizavimą ir pan.

nuotrauka::3 nocrop

Kaip vertinate „LTG Infra“ bendradarbiavimą su partnerių įmonėmis, kurios yra atsakingos už „Rail Baltica“ geležinkelio infrastruktūros valdymą Latvijoje ir Estijoje? Kokie svarbiausi klausimai sprendžiami, kokie darbai numatomi? Kaip koordinuojami bendri veiksmai?

Praėjusių metų pabaigoje Latvija atsakinga už „Rail Baltica“ infrastruktūros valdymą savo šalyje paskyrė bendrovę „Eiropas Dzelzcela linijas“, Estija – „Rail Baltic Estonia“. Per šį kelių mėnesių laikotarpį „LTG Infra“ ir minėtos įmonės kartu įsteigė darbo grupę, kurioje dirba trijų šalių deleguoti vadovai ir ekspertai. Jau parengtas ir patvirtintas pagrindinių temų sąrašas bei veiksmų planas, kaip paruošti infrastruktūros valdymo teisinę bazę iki tol, kol geležinkelis bus pastatytas ir jį reikės pradėti valdyti.

Bendra Baltijos šalių įmonė „RB Rail AS“ kovo viduryje pasirašė 644.000 Eur vertės sutartį su „TRT Transporti e Territorio“, kuri plėtos ir iki 2022 m. pradžios sukurs transporto paklausos modelį (angl. Transport Demand Model). Koks šio modelio tikslas ir nauda?

Tai bus išsami, itin detalios apimties planuojamų „Rail Baltica“ geležinkelio paslaugų naudotojų – keleivių ir krovinių – analizė ir jų srautų modeliavimas t. y. skirtingi apimčių scenarijai prie skirtingų prielaidų, kurie parodys, kokia bus „Rail Baltica“ projekto metu įrengto geležinkelio tarptautinė ir regioninė paklausa.

Transporto paklausos modelio (TPM) parengimas apima visą tam reikalingą procesą – rinkos tyrimus ir reikalingų duomenų surinkimą, jų apdorojimą ir analizę, išsamų modeliavimą, jų pagrindais rengiamas ataskaitas ir IT sprendimus šio modelio rezultatus taikyti tolesniame projekto vystyme.

Tai ne pirmasis toks modeliavimas. Dar 2007 m. parengtoje pirmojoje tarptautinėje „Rail Baltica“ studijoje jau buvo prognozuojami keleivių ir krovinių srautai, be kurių neįmanoma atlikti nei vieno pilnaverčio projekto naudos vertinimo. Su kiekvienu vėlesniu projekto vystymo etapu šie duomenys buvo atnaujinami ir tobulinami, kol galiausiai 2017 m. buvo parengta „Rail Baltica“ projekto sąnaudų ir naudos analizė, kurios apimtyje buvo prognozuojama pagal tuo metu naudojamas moderniausias metodologijas ir išsamiausius duomenų šaltinius bei jų pjūvius. Visgi per paskutinius 4 metus „Rail Baltica“ projektas stipriai evoliucionavo, pasiekta aukšta planavimo proceso branda, pradėta labiau aktualizuoti ne tik tarptautinė, bet ir regioninė projekto svarba, pradėtas jausti augantis rinkos susidomėjimas matant projekto fizinius rezultatus – statomas geležinkelio linijas.

Pagrindinis TPM tikslas – išmatuoti „Rail Baltica“ projekto potencialą, išnaudoti augančios Baltijos valstybių ekonomikos kuriamą keleivių ir krovinių pasiūlą ne tik konkuruojant, bet ir derinantis su kitomis transporto rūšimis. Planuojama, kad TPM apims ne vien „Rail Baltica“ projektą, bet platesnę transporto ekosistemą aplink „Rail Baltica“, t. y. bus atliekamas daugiarūšių transporto srautų modeliavimas, įvertinant sinergiją su oro ir jūsų uostais, autobusų stotimis ir pan. Derinamasi su nacionaliniais judumo planais atsižvelgiant į vietinį viešąjį transportą ir kitus „paskutinio kilometro kelionės“ sprendimus. Taip pat bus vertinami keleivių ir krovinių rinkos būsimi lūkesčiai, pvz., regioninių kelionių, keleivinių transporto priemonių vežimo, naktinių traukinių, intermodalinių įrenginių paslaugų poreikis. Keleivių srautų modeliavimo apimtyje nustatant keleivių srautus tarp taško A ir taško B bus vertinama ir kelionių tipas: ar tai laisvalaikio, ar verslo kelionė, paklausos sezoniškumas ir kelionių paskirstymas savaitės dienomis ir netgi valandomis. Toks modeliavimas būtinas tinkamai suplanuoti, suprojektuoti ir įrengti modernias geležinkelio stotis su optimaliu planavimu ir keleivių pralaidumu.

TPM rezultatai bus naudojami dvejopai – kaip įrankis padėti priimti politinius ir strateginius sprendimus dėl tarptautinio ir regioninio mobilumo Baltijos valstybėse vystymo esant įvairioms hipotezėms ir scenarijams bei kaip patikimų duomenų šaltinis ateityje numatytiems papildomiems projekto ekonominės naudos vertinimams.

Beje, reikia priminti, kad Europos geležinkeliai yra vieni saugiausių pasaulyje, o palyginti su kitomis transporto rūšimis, mirtingumo rizika keliaujant traukiniais yra viena žemiausių. Pagal mirčių skaičių kelionės traukiniais beveik 30 kartų saugesnės nei automobiliais ir daugiau kaip 2 kartus saugesnės, nei keliaujant autobusais. Įgyvendinant projektą „Rail Baltica“ ypatingas dėmesys skiriamas saugiai eismo infrastruktūrai sukurti – naikinamos probleminės vieno lygio geležinkelių pervažos ir pėsčiųjų perėjos, kurios keičiamos į modernius požeminius tunelius transporto priemonėms, dviratininkams bei pėstiesiems.

[infogram id="3ea82615-b24d-4f2c-9da6-de56042e73c3" prefix="W9Q" format="interactive" title="AB „LTG Infra"]

Už šį turinį atsakingas tik autorius. Europos Sąjunga neatsako už galimą jame pateiktos informacijos naudojimą.

nuotrauka::2 nocrop

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą 0
Statomas „Rail Baltica“ geležinkelis: Europai svarbus infrastruktūrinis objektas Verslo tribūna

Keturiose šalyse – Lenkijoje, Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje – statomas beveik 1.200 km „Rail Baltica“...

„Swedbank“: tvarių investicijų lyderio vairą laikys Europa Verslo tribūna

Nors Europa pagal aplinkos taršą rikiuojasi tik trečioje vietoje po Kinijos ir JAV, būtent Senasis žemynas,...

06:00
„Telia“: tvarumas ateis su 5G ryšiu Verslo tribūna 2

Išmaniosios sistemos ir patikimas ryšys gali užtikrinti ne tik patogesnį ar sveikesnį gyvenimą, bet ir padėti...

Tvarus verslas
2021.03.31
Prieš gamtą ir visuomenę – be pasiteisinimų   Verslo tribūna 1

Pirmajam metų ketvirčiui einant į pabaigą, įmonės įsivertina ne tik bendrus finansinius rezultatus, bet ir...

Tvarus verslas
2021.03.29
„Rail Baltica“ tiesia naujas galimybes laisvosioms ekonominėms zonoms Verslo tribūna 2

Geležinkelis „Rail Baltica“ suteiks naujų galimybių laisvosiose ekonominėse zonose (LEZ) veikiančioms ar dar...

Tvarus verslas
2021.03.24
Tvarus verslas
2021.03.18
5 žingsniai link tvaresnės mokesčių sistemos Verslo tribūna 1

Kad ir kiek daug kalbėtume apie verslo, organizacijų ir visos ekonomikos tvarumą, net ir gražiausius siekius...

Tvarus verslas
2021.03.17
Išskirtiniame akceleratoriuje – sinergijos atradimai ir verslo gigantams Verslo tribūna

Priežasčių, kodėl startuoliai ieško galimybių patekti į verslo akceleratorius, galima suskaičiuotine vieną. O...

Tvarus verslas
2021.03.10
Europinis geležinkelis „Rail Baltica“ – reikšmė Lietuvai ir regionui Verslo tribūna

Istoriškai susiklostė, kad Lietuvoje buvo nutiesta ir naudojama plačioji 1520 mm pločio geležinkelio vėžė.

Tvarus verslas
2021.03.03
Tvarumas plinta lyg banga – keistis jau skatina ir verslas verslą Verslo tribūna

Šio teksto antraštė gali pasirodyti dar per daug optimistinė, išreiškianti labiau viltį ar prognozę, nei...

Tvarus verslas
2021.02.25
„Biržų duonos“ vadovas: kiekvieno indėlis į aplinką yra svarbus Verslo tribūna 1

Andrius Kurganovas, bendrovės „Biržų duona“ vykdomasis direktorius, įsitikinęs, kad tvarią aplinką kuria visa...

Tvarus verslas
2021.02.24
„Švyturys“ tiesia pagalbos ranką medikams: dovanoja gyvybiškai svarbią įrangą Verslo tribūna

Kasdien žūtbūtinėje akistatoje su COVID-19 virusu susiduriantys šalies medikai pagalbos sulaukia ne tik iš...

Tvarus verslas
2021.02.24
Tvarus požiūris – svertas talentų medžioklėje Verslo tribūna

Socialinė atsakomybė ir tvarumas šiandien svarbus ne tik rinkodaros skyriaus komandai. Ieškantiems geriausių...

Tvarus verslas
2021.02.19
„Swedbank“: tvarumas jau tapo neatsiejama investicijų dalimi Verslo tribūna 4

2020-ieji pelnytai laikomi tvarių investicijų lūžio metais. Pernai ta pačia – žalumo ir tvarumo – kryptimi...

Tvarus verslas
2021.02.15
Maisto atliekos: išmesti negalima, panaudoti Verslo tribūna 6

O kur kablelį dėtumėte jūs? Didelio pasirinkimo neturime – Europos Sąjunga (ES) numatė, kad pramokę rūšiuoti...

Tvarus verslas
2021.02.10
Verslo sėkmės dėlionė: finansiniai rezultatai – tik viena paveikslo dalis Verslo tribūna

Metų pradžia – finansinių rezultatų skelbimo laikas, kai įmonės apžvelgia praėjusio laikotarpio pasiekimus ir...

Tvarus verslas
2021.02.04
„Neste“ pripažinta viena tvariausių įmonių pasaulyje Verslo tribūna 6

Jau penkioliktus metus iš eilės Suomijos dyzelino iš atsinaujinančių šaltinių gamintoja „Neste“ įvertinama...

Tvarus verslas
2021.02.01

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku