Prieš gamtą ir visuomenę – be pasiteisinimų  

Reklama publikuota: 2021-03-29
Vilniaus nuotekų valykla.
svg svg
Vilniaus nuotekų valykla.

Pirmajam metų ketvirčiui einant į pabaigą, įmonės įsivertina ne tik bendrus finansinius rezultatus, bet ir įvairių iniciatyvų sėkmę. Didžiausia šalyje vandentvarkos bendrovė „Vilniaus vandenys“ atkreipia dėmesį į visus metus aktualią socialinės atsakomybės temą ir pristato „Nulis pasiteisinimų“ politiką, apimančią jos įsipareigojimus gamtai ir visuomenei, o kartu – pasiūlymus visuomenės nariams, kaip jie galėtų prisidėti prie bendrų tikslų.

„Mūsų veikla neatsiejama nuo gamtos: iš jos šaltinių išgauname ir visuomenei teikiame gyvybiškai svarbų vandenį, o išvalytas nuotekas grąžiname atgal į gamtinę aplinką. Todėl turime darniai veikti su mus supančia aplinka, diegti taršą mažinančias bei gamtos išteklius tausojančias technologijas“, – pasakoja Marius Švaikauskas, bendrovės „Vilniaus vandenys“ generalinis direktorius.

Anot jo, daugelį metų bendrovė siekė atitikti galiojančius aplinkosauginius reikalavimus, tačiau dabar ji žengė ryžtingą žingsnį ir pati imasi šios srities lyderystės.

nuotrauka::1 right

Nemokami naujienlaiškiai į savo el. pašto dėžutę:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

„Aplinkosaugos reikalavimai, vandentvarkos veiklos reglamentavimas kasmet vis griežtėja. Vertindami mus kaip vandentvarkos įmonių lyderį, akcininkai ir visuomenės nariai taip pat kelia vis aukštesnius lūkesčius mūsų paslaugoms, veiklos tvarumui, darniai plėtrai, – sako bendrovės vadovas. – Todėl imamės lyderystės ir užuot atitikę reikalavimus, siekiame patys kurti ateities vandentvarką, brėžti naujas kryptis, naujas normas, prisiimti griežtus įsipareigojimus, kuriuos pirmiausia taikysime sau, bet ir tikėsimės, kad juos taikys ir mūsų partneriai, klientai, kiekvienas atsakingu save laikantis visuomenės narys.“

Apie aplinką tausojančią veiklą M. Švaikauskas kalba kaip apie kertinę „Vilniaus vandenų“ strateginę kryptį, bet ne vienintelę. 2020–2030 m. bendrovė iš viso išsikėlė 15 su socialine atsakomybe susijusių tikslų. Vieni jų tiesiogiai susiję su aplinkos tausojimu, kiti – su verslo skaidrumu, tvarumu, bendrovės darbuotojais, vertybėmis grįsta organizacija. Tačiau visi jie paremti„Nulio pasiteisinimų“ arba nulinės tolerancijos principu.

Tarp iki 2030 m. numatytų pasiekti tikslų – nulinė nuotekų tarša, nulis gėlo vandens švaistymų, nulis popierinių sąskaitų, nulis klientų be centralizuotų vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo paslaugų, nulis nepašalintų avarijų per 24 valandas, nulis perkamos elektros energijos kiekis technologinėje veikloje, nulis neįsitraukusių į veiklą darbuotojų ir t. t.

„Mūsų šalyje galiojantys įstatymai vis dar pernelyg tolerantiški taršai. Tarša, neviršijant leistinų normų, galima pramonės įmonėms, o buitinių      vartotojų tarša ir atsakomybė šalyje apskritai nėra reglamentuota. Todėl      vartotojams, norintiems elgtis atsakingiau, dažnai trūksta elementarių žinių, o įmonėms tiesiog paprasčiau susimokėti padidintos taršos mokestį nei keisti savo požiūrį ir procesus“, – sako „Vilniaus vandenų“ vadovas.

nuotrauka::2 left

Todėl politikos „Nulis pasiteisinimų“ įgyvendinimas priklausys ne tik nuo bendrovės, bet ir jos partnerių, klientų veiksmų, brandesnio visuomenės požiūrio į aplinką ir jos tausojimą. Šiai iniciatyvai skirtoje svetainėje (https://nulispasiteisinimu.vv.lt) galima susipažinti ir su tvaresnio elgesio idėjomis kiekvienam visuomenės nariui.

Savo vaidmenį suvokia ne kiekvienas

Bendrovės užsakymu atlikta reprezentatyvi gyventojų apklausa atskleidė, kad didelei daliai žmonių Lietuvoje stinga žinių apie jų veiksmų įtaką aplinkai, ypač – vandens telkinių taršai. Gera žinia – net 99 proc. apklaustųjų bent šiek tiek prisideda prie gamtos tausojimo jos nešiukšlindami, rūšiuodami atliekas ar saugodami medžius, augalus.

„Džiugu, kad daugumai žmonių rūpi gamta, tačiau vis dar matome, jog didžioji dalis gyventojų nesupranta ryšio tarp jų elgesio su nuotekomis ir gamtos saugojimo. Paklausus respondentų, ką jie pila į kriauklę ar klozetą, paaiškėjo, kad tik 38 proc. šalies gyventojų nepila neleistinų medžiagų“, – teigia Marius Švaikauskas. Dažniausiai į nuotekas gyventojai pila kavos tirščius (40 proc.), cheminius valiklius (27 proc.), panaudotą aliejų (21 proc.), maisto likučius (18 proc.).

Štai plastiko produktų vengia tik 28 proc. apklaustųjų, o ekologiškus gaminius renkasi vos 27 proc. tyrimo dalyvių.

nuotrauka::3 right

Atverdami savo veiklos duomenis, dalindamiesi nerimą keliančiomis tendencijomis, „Vilniaus vandenys“ tikisi vis labiau stiprinti ryšį su bendruomene, o kartu – ją šviesti aplinkosaugos klausimais. Jau dabar aktyviai komunikuojama tvarumo tema, stengiamasi padėti bendruomenėms įsitraukti į kasdienę „Vilniaus vandenų“ veiklą, inicijuojant bendradarbiavimo projektus. Daugiau dirbama ir su Lietuvos universitetais, skatinant gabiausius studentus ir mokslininkus prisidėti kuriant pažangias      valymo technologijas vandenvaloje (hakatonai), skatinant mokslinius tyrimus, kurie padėtų iš nuotekų išvalyti naujus, agresyvius teršalus.

Pasak bendrovės vadovo, nulio siekti gali kiekvienas. Ne visais atvejais tai įmanoma, tačiau svarbu bent mėginti prie jo priartėti. Pavyzdžiui, galima nebepirkti naujų plastikinių maišelių ar vandens plastikiniuose buteliuose – jį sveika ir saugu gerti tiesiog iš čiaupo, iki nulio sumažinti į kriauklę ar klozetą išpilamų neleistinų medžiagų kiekį (pvz., kavos tirščių, kosmetikos), vengti neekologiškų valiklių ar skalbiklių.

Kovojama su stambiais teršėjais

Anot bendrovės vadovo, dirbant su plačiąja visuomene, nepamirštama, kad didžiausia atsakomybė už taršą tenka stambiajam verslui, veikiančiam pramonės ir gamybos srityje.

Vienas iš „Vilniaus vandenų“ įsipareigojimų yra užkardyti taršą gamtinėje ir miestų aplinkoje.

„To siekiama kuriant avarijų prevenciją, sąlygas joms kuo greičiau likviduoti, diegiant ilgalaikius miesto gerovę stiprinančius vandentvarkos ir infrastruktūros sprendimus, plėtojant vandentiekio ir nuotekų tinklus“, – pasakoja Marius Švaikauskas. Pasak jo, atsižvelgdama į griežtėjantį taršos reglamentavimą ir ES direktyvose įvardintą „teršėjas moka“ principą, bendrovė stiprins didžiausių teršėjų kontrolę.

Šiuo tikslu suburta bendrovės specialistų Taršos užkardymo grupė planinių ir neplaninių patikrų metu atlieka įmonių nuotekų patikras, peržiūri sutartinius įsipareigojimus su verslo klientais, teisiškai stiprina taršos kontrolę, griežtina vežamų nuotekų priėmimo sąlygas. Vien 2020 m. bendrovė atliko 120 patikrų įmonėse, siekdama išsiaiškinti ir užkardyti plastiko atsiradimo nuotekose šaltinius, patikrino 60 siurblinių ir 4 kolektorius, ieškodama sunkiųjų metalų atsiradimo nuotekose šaltinių, 66 verslo klientams pateikė atnaujintus, sugriežtintus sutartinius įsipareigojimus nuotekų tvarkymui.

nuotrauka::4 left

Siekdama užkardyti atvežtinių, leistinas taršos ribas viršijančių nuotekų patekimą į valyklas, bendrovė vykdo ir nuotekų priėmimo punktų rekonstrukciją. Jos metu 7-iuose nuotekų priėmimo punktuose numatoma įrengti matuoklius tikslesnei nuotekų apskaitai, automatinius mėginių semtuvus ir taršos matavimo daviklius, blokuojančius nuotekų išsipylimą, kai nustatoma neleistina tarša. Numatoma ir kitokių technologinio proceso tobulinimų (pvz., akmenų gaudyklės, smulkintuvai, oro valymas ozonavimo principu).

Priėmusi „Nulio pasiteisinimų“ įsipareigojimus pati, šiais metais bendrovė žengs ir dar vieną žingsnį. Juridinius klientus, verslo partnerius, rangovus skatins savo veikloje taip pat taikyti socialines iniciatyvas – labiau išvalyti į miesto valymo įrenginius atitekančias nuotekas, keisti gamybos procesus, atsisakant gamtai ir žmogui pavojingų cheminių medžiagų naudojimo, daugiau dėmesio skirti „žalių“ produktų (tinkamų perdirbti, sunaudojančių mažiau išteklių gamybos procese, skatinančių taupesnį energijos ir kitų išteklių naudojimą) kūrimui.

„Svarbiausias mūsų tikslas – visus „Vilniaus vandenys“ verslo klientus pakviesti dialogui. Ieškoti bendrų sprendimų ir bendromis pastangomis kurti švaresnę mus supančią aplinką. Tokiu susitarimu taps atsakingo kliento deklaracija, kurią kviesime pasirašyti visus savo juridinius klientus vardan švaresnės, žalesnės Lietuvos“, – sako bendrovės vadovas.

Kaip pamatuoti atsakomybę

Kad socialinė atsakomybė nebūtų tik žodžiai, „Vilniaus vandenys“ sukūrė veiklos rezultatus matuojančius „Žaliąjį“ ir „Socialinės atsakomybės“ indeksus. Pastarasis atskleidžia ir klientų požiūrį į bendrovę, mat susideda iš klientų kreipinių skaičiaus, skundų dėl bendrovės teikiamų paslaugų skaičiaus, kreipinių dėl gedimų ar avarijų skaičiaus ir klientų pasitenkinimo teikiamomis paslaugomis GCSI indekso.

Šio indekso pokyčius gali fiksuoti kiekvienas, besidomintis bendrovės veikla, o reikšmingiausi bendrovės pasiekimai bus pateikti metinėje socialinės atsakomybės ataskaitoje.

Būdama vandentvarkos įmonių lydere bendrovė „Vilniaus vandenys“ kviečia socialinės atsakomybės principus      taikyti ir kitas šalies vandentvarkos, Vilniaus miesto savivaldybės įmones, taip pat savo partnerius, klientus.

„Susitelkus aplinkosaugininkams, vandentvarkininkams, visuomenei, darant realius darbus, galime pasiekti norimą rezultatą – švaresnę aplinką sau ir ateities kartoms“, – sako Marius Švaikauskas.

Turinys apmokėtas bendrovės „Vilniaus vandenys“ lėšomis.    

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

Dažniausiai daromos klaidos, kuriant tvarią pakuotę: naujos mados ir žaliasis smegenų plovimas Verslo tribūna

Visuomenės dėmesys tvarumo temoms nuosekliai auga, o ir įstatymų leidėjai vis griežčiau rūpinasi ne tik...

Tvarus verslas
2022.06.28
Dažniausiai daromos klaidos, kuriant tvarią pakuotę: koją kiša nepamatuoti sprendimai Verslo tribūna

Prekės ženklai vis aktyviau tobulina savo pakuotes: keičia medžiagas, edukuoja vartotojus, dalyvauja...

Tvarus verslas
2022.06.22
Maisto pramonės įmonėse populiarėja darbo drabužių nuoma: tvaru ir ekonomiška Verslo tribūna

Pasaulyje kasmet sunegaluoja dešimtys milijonai žmonių, paragavusių užteršto maisto. Ir nors uniformos bei...

Tvarus verslas
2022.06.21
Mėsos analogai – vis dažnesni visavalgių lietuvių krepšeliuose Verslo tribūna

Iš augalinių žaliavų pagaminti mėsos pakaitalai – viena svarbiausių pastarojo meto maisto pramonės inovacijų,...

Tvarus verslas
2022.06.16
„Pon Holdings“ duetas su „Porsche“: bendroje įmonėje gamins „Porsche“ dviračius Premium

Kėdainiuose dviračių gamyklą statanti Nyderlandų transporto milžinė „Pon Holdings“ naujos kartos elektrinių...

Pramonė
2022.06.12
Už ESG etiketės kliūva visi: ir bankai, ir Baltijos šalių finansų rinka Premium

Europos perėjimui link netaršios ekonomikos prireiks daug investicijų, tikimasi gausaus privataus sektoriaus...

Rinkos
2022.06.09
„Kalnapilio-Tauro grupė“ imasi pokyčių: į energetinį tvarumą investuos daugiau nei 5 mln. Eur Verslo tribūna 2

Viena didžiausių Lietuvos alaus ir gaiviųjų gėrimų gamintoja „Kalnapilio-Tauro grupė“ pradėjo įgyvendinti...

Tvarus verslas
2022.06.08
Tvarios sunkiosios transporto priemonės: pasiūlos yra, bet infrastruktūra buksuoja Premium

Europai vis drąsiau žygiuojant Žaliuoju kursu, tvarius sprendimus siūlo ir sunkiojo transporto gamintojai.

Logistika
2022.05.26
„Dadu“ tvarumo patirtis: per metus – 15 tonų mažiau plastiko Verslo tribūna

Tvarumas Lietuvoje su kiekviena diena įgauna vis didesnę svarbą. Tačiau maisto pramonėje tvarumo tikslai...

Tvarus verslas
2022.05.19
Vienas iš variantų – tekstilės atliekų perdirbimo fabrikas Šiauliuose Premium

ES teisės aktai ir vartotojų spaudimas privers tekstilės gamintojus arba ieškoti Europoje fabrikų, kurie...

Pramonė
2022.05.17
Tvarumo kodavimas NT versle – daug neatsakytų klausimų ir įtaka pelno eilutėms Premium

Nekilnojamojo turto (NT) sektoriaus bendrovės jau aktyviau į savo strategijas įtraukia kompleksinio tvarumo...

Tvarus verslas
2022.05.16
Ateina šeštoji pramonės revoliucija Premium 3

Lietuvos gamybos, kaip ir visos Europos bei pažangaus pasaulio pramonės, netrukus laukia milžiniška...

Pramonė
2022.05.07
„Maxima LT“ apžvelgia 2021-uosius: dėmesys tvarumo įsipareigojimams ir bendruomenėms Verslo tribūna

Organizacijos poveikio aplinkai valdymas, socialinės iniciatyvos ir vietos bendruomenių palaikymas – į šias...

Tvarus verslas
2022.05.04
„Maxima“ papildomų naudų darbuotojams paketą padidino triskart Verslo tribūna 2

Daugiau nei 12 tūkst. darbuotojų vienijantis lietuviškas prekybos tinklas „Maxima“ praėjusiais metais net 3...

Tvarus verslas
2022.04.21
Nematoma karo žaizda: Ukrainoje formuojasi ekologinės krizės židiniai Verslo tribūna

Kol pasaulis susitelkęs į kovą už laisvę ir humanitarinę krizę Ukrainoje, specialistai neramiai stebi ir...

Tvarus verslas
2022.03.31
„Maxima“ plečia skaitmenizavimo sprendimus: atsisako ir įprastų popierinių dokumentų, ir pirkimo kvitų Verslo tribūna 7

Apsipirkinėjantys lietuviškame prekybos tinkle „Maxima“ nuo šiol patys gali nuspręsti, ar spausdinti...

Tvarus verslas
2022.03.31
Pasirašytas vienas didžiausių istorijoje tvaraus aviacinio kuro sandorių Verslo tribūna

Logistikos bendrovė „DHL Express“ ir Suomijos degalų gamintoja „Neste“ pasirašė vieną didžiausių susitarimų...

Tvarus verslas
2022.03.30
„Kalnapilio-Tauro grupė“ įgyvendindama tvarumo strategiją plastikinius butelius keičia į 100% perdirbto plastiko butelius Verslo tribūna 2

Viena iš Lietuvos gėrimų gamybos lyderių „Kalnapilio-Tauro grupė“ ėmė naudoti perdirbto plastiko rPET (angl.

Tvarus verslas
2022.03.28
„Neste“ tvarių partnerysčių vadove Baltijos šalyse tapo Jone Sestakauskaite Verslo tribūna 1

Suomijos tinklo „Neste“ tvarių partnerysčių vadovės Baltijos šalyse pareigas pradėjo eiti Jone...

Tvarus verslas
2022.03.25
Tvarumo vadovų užduotys: nuo darbdavio įvaizdžio iki pakuočių poveikio vertinimo Verslo tribūna

Tvarumo specialisto pozicija, nors dar gana nauja, jau sparčiai populiarėja. Tik darbų laukas šioje...

Tvarus verslas
2022.02.24

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku