5 žingsniai link tvaresnės mokesčių sistemos

Reklama publikuota: 2021-03-17
Dainius Daugirda, advokatų profesinės bendrijos „WINT law firm“ partneris: „Kartais atrodo, kad visi sėdime smėlio dėžėje ir vis sveriame, kam kiek to smėlio duoti, nepasidaliname. O galėtų atvažiuoti sunkvežimis ir priversti mums to smėlio“. JUDITOS GRIGELYTĖS NUOTR.
svg svg
Dainius Daugirda, advokatų profesinės bendrijos „WINT law firm“ partneris: „Kartais atrodo, kad visi sėdime smėlio dėžėje ir vis sveriame, kam kiek to smėlio duoti, nepasidaliname. O galėtų atvažiuoti sunkvežimis ir priversti mums to smėlio“. JUDITOS GRIGELYTĖS NUOTR.

Kad ir kiek daug kalbėtume apie verslo, organizacijų ir visos ekonomikos tvarumą, net ir gražiausius siekius Lietuvoje apsunkina mūsų mokestinė aplinka. Ne, šis tekstas ne apie taršos mokesčius ar lengvatas pažeidžiamoms visuomenės grupėms. Ir net ne apie mokesčių dydį. Tvarumu negali pasižymėti mokesčių sistema, kurią koreguoti pasišauna kone kiekvienas politikas. Juo labiau kai tos korekcijos – netvarios.

„Lietuva tikrai galėtų būti patrauklesnė ir sėkmingesnė ekonomine prasme. Turime puikią gamtą, sveikatinimo, reabilitacijos infrastruktūrą, išsilavinusius žmones. Taip pat galime turėti pakankamai stiprų finansinių technologijų potencialą. Per tinkamus mokesčius galėtume pritraukti kur kas daugiau užsienio kapitalo, net čia pat vietoje galėtume visko sukurti daugiau. Būtina tai skatinti ir apie tai kalbėti“, – įsitikinęs Dainius Daugirda, advokatų profesinės bendrijos „WINT law firm“ partneris, mokesčių praktikos grupės vadovas.

Pasak jo, žvelgiant į mokestinę aplinką Lietuvoje kartais susidaro įspūdis, kad visi sėdime smėlio dėžėje ir vis sveriame, kam kiek to smėlio duoti, nepasidaliname. O juk galėtų atvažiuoti sunkvežimis ir priversti mums to smėlio, tik reikia sudaryti sąlygas. „Turime gerų pavyzdžių pritraukiant užsienio bendroves, steigiančias Lietuvoje paslaugų centrus, statančias gamyklas. Bet reikia žengti dar vieną žingsnį – sudaryti sąlygas konkrečiam žmogui iš užsienio pasirinkti Lietuvą savo veiklos, savo mokesčių šalimi. Suteikime mokestinį prieglobstį nuo mokesčių pavargusiems žmonėms“, – sako D. Daugirda. Proveržiui, pasak jo, reikėtų bent 5 svarbių aplinkybių.

Mažesnė įstatymų kaita

Vienas iš svarbiausių žingsnių link tvaresnės mokestinės aplinkos, neabejotinai, yra mažesnė mokesčių įstatymų kaita. Šiuo metu Lietuvoje mokesčių įstatymai koreguojami ir keičiami labai dažnai, kone su kiekviena valdžia vykdomos ir mokesčių reformos ir tai ne visada daroma laikantis priimtų taisyklių.

„Visi žino, kad mokesčių įstatymų pakeitimai turi būti priimami likus ne mažiau nei 6 mėn. iki jų įsigaliojimo, kad visi galėtų pasiruošti. Šio termino galima nesilaikyti tik svarstant ir priimant biudžetą. Rezultatas toks, kad kone visi pakeitimai Lietuvoje vyksta gruodžio mėnesį kartu su biudžeto svarstymu, o per šventes visi sužino, kad nuo sausio kažkas keisis“, – ydingą praktiką mato pašnekovas.

Pasak jo, tokia didelė ir sparti kaita gimdo netikrumą. Verslas nuolat yra budėjimo režime, sunku planuoti veiklą, jaučiama įtampa. Be to, greitai priimti pakeitimai, neskiriant užtektinai laiko analizei ir diskusijoms, veda prie to, kad naują įstatymą greitai tenka vėl koreguoti ir taisyti.

Politikų atsakomybė

Be konkrečių įstatymų pokyčių nuolat vyksta ir diskusijos apie pokyčių poreikius, o tai taip pat prisideda prie netikrumo didinimo. Daugiausia tokių diskusijų sukelia politikai, mokesčių temą naudojantys kaip priemonę dėmesiui pritraukti.  

„Mokesčiai yra labai aktuali tema, tad kiekvienas apie mokesčius kalbantis politikas susilaukia daug dėmesio. Todėl ir matome daug pavienių šūvių, kartais ir labai destruktyvių. O daugelis siūlymų – fragmentiški ir keliantys tik emocijas, be realaus pokyčio  – įsitikinęs D. Daugirda.

Kaip tokių kalbų pavyzdžius, mokesčių specialistas pamini diskusijas apie individualios veiklos sulyginimą su darbo santykiais,  didesnį dividendų apmokestinimą, siūlymus įvesti japonišką modelį, kai pelno mokesčio lengvata priklauso nuo darbo užmokesčio fondo didinimo. „Kam skatinti darbo užmokesčio didinimą, kai vidutinis darbo užmokestis kyla 5 ir daugiau procentų. Skatinkime darbuotojų kvalifikacijos kėlimą – juk čia didesnio darbo užmokesčio pagrindas. Mokesčių sistema yra labai sudėtinga. Kai bandome tampyti ją po fragmentą, griūna jos efektyvumas ir tvarumas. O svarbiausia, pametame  kryptį ir niekas nebežino, ko mes, kaip visuomenė, siekiame, ką mes norime sukurti“, – sako pašnekovas.

VMI veikla ir mokestinių ginčų pusiausvyra

Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI), kaip svarbiausia mokesčių sistemos priežiūros institucija, pasak D. Daugirdos, yra viena pažangesnių institucijų visame biudžetiniame sektoriuje, tačiau per dažni pokyčiai ir netvarumas šią instituciją taip pat jau įspraudė į spąstus.

„VMI tapo mokesčių politikos įkaite. Labai didelė dalis resursų skiriama būtent pokyčių įgyvendinimui ir tų pokyčių aiškinimui. Kur kas mažiau resursų lieka mokesčių mokėtojų švietimui, jų kontrolei“, – sako D. Daugirda ir priduria, kad teisingai panaudoti VMI resursai tikrai galėtų prisidėti prie didesnio sistemos tvarumo.

Dar vienas svarbus žingsnis – sveikesnė mokestinių ginčų pusiausvyra, kurios dabar labai trūksta. VMI neseniai ir viešai pasigyrė, kad laimi 90% mokestinių ginčų. Tokių proporcijų nėra jokių kitų bylų statistikoje. Tačiau šį rezultatą, pasak WINT atstovo, daugiausia lemia mokestinės kompetencijos trūkumas ir dėl to kylantis tam tikras šališkumas, šabloniški sprendimai valstybės institucijos naudai.

„Būna atvejų, kai teismai grąžina bylą nagrinėti iš naujo, tam kad VMI galėtų pasistiprinti savo poziciją. Įsivaizduokite teisėją sakant verslininkui: tu pateikei per mažai įrodymų, surinki daugiau įrodymų, tada spręsime tavo klausimą iš naujo. To nėra buvę. Bet VMI tokių išskirtinumų gauna ir tai nekelia pasitikėjimo mokestinių ginčų sistema“, – sako D. Daugirda.

Labiau įsitraukusi visuomenė

Jei mokesčių įstatymų kaita sumažėtų, politikai atsakingai naudotų mokesčius savo kalbose, VMI daugiau dėmesio skirtų švietimui ir kontrolei, o į teismą dėl mokesčių ginčų besikreipiantys turėtų daugiau šansų apgini savo tiesą, tai ir visuomenė imtų labiau pasitikėti mokestine sistema ir labiau įsitrauktų į šalies kūrimą. Didesnis visuomenės įsitraukimas reiškia didesnį nepakantumą mokesčių nemokėjimui.

 „VMI yra įvertinusi, kad šešėlis Lietuvoje siekia 20-22%, o Vakarų Europoje  jis siekia 15-16%. Taigi, mūsų bendras tikslas būtų įveikti tą  6 procentinių punktų skirtumą ir čia padėtų būtent visuomenės įsitraukimas. Bet reikia, kad visuomenė, apskritai, užtektinai žinotų apie šešėlį, pasitikėtų mokesčių sistema ir neliktų abejinga“, – penktą žingsnį link tvaresnės mokesčių sistemos mato D. Daugirda.

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą 0
„Telia“: tvarumas ateis su 5G ryšiu Verslo tribūna 2

Išmaniosios sistemos ir patikimas ryšys gali užtikrinti ne tik patogesnį ar sveikesnį gyvenimą, bet ir padėti...

Tvarus verslas
2021.03.31
Prieš gamtą ir visuomenę – be pasiteisinimų   Verslo tribūna

Pirmajam metų ketvirčiui einant į pabaigą, įmonės įsivertina ne tik bendrus finansinius rezultatus, bet ir...

Tvarus verslas
2021.03.29
„Rail Baltica“ tiesia naujas galimybes laisvosioms ekonominėms zonoms Verslo tribūna 2

Geležinkelis „Rail Baltica“ suteiks naujų galimybių laisvosiose ekonominėse zonose (LEZ) veikiančioms ar dar...

Tvarus verslas
2021.03.24
„Antalio“ vadovas E. Ramanauskas: tvarumas neišvengiamai taps rinkos prioritetu Verslo tribūna

Atsakingas visuomenei ir aplinkai verslas, realizuojantis tvarumo politiką – ES ambicija, palaipsniui...

Tvarus verslas
2021.03.18
5 žingsniai link tvaresnės mokesčių sistemos Verslo tribūna 1

Kad ir kiek daug kalbėtume apie verslo, organizacijų ir visos ekonomikos tvarumą, net ir gražiausius siekius...

Tvarus verslas
2021.03.17
Išskirtiniame akceleratoriuje – sinergijos atradimai ir verslo gigantams Verslo tribūna

Priežasčių, kodėl startuoliai ieško galimybių patekti į verslo akceleratorius, galima suskaičiuotine vieną. O...

Tvarus verslas
2021.03.10
Europinis geležinkelis „Rail Baltica“ – reikšmė Lietuvai ir regionui Verslo tribūna

Istoriškai susiklostė, kad Lietuvoje buvo nutiesta ir naudojama plačioji 1520 mm pločio geležinkelio vėžė.

Tvarus verslas
2021.03.03
Tvarumas plinta lyg banga – keistis jau skatina ir verslas verslą Verslo tribūna

Šio teksto antraštė gali pasirodyti dar per daug optimistinė, išreiškianti labiau viltį ar prognozę, nei...

Tvarus verslas
2021.02.25
„Biržų duonos“ vadovas: kiekvieno indėlis į aplinką yra svarbus Verslo tribūna 1

Andrius Kurganovas, bendrovės „Biržų duona“ vykdomasis direktorius, įsitikinęs, kad tvarią aplinką kuria visa...

Tvarus verslas
2021.02.24
„Švyturys“ tiesia pagalbos ranką medikams: dovanoja gyvybiškai svarbią įrangą Verslo tribūna

Kasdien žūtbūtinėje akistatoje su COVID-19 virusu susiduriantys šalies medikai pagalbos sulaukia ne tik iš...

Tvarus verslas
2021.02.24
Tvarus požiūris – svertas talentų medžioklėje Verslo tribūna

Socialinė atsakomybė ir tvarumas šiandien svarbus ne tik rinkodaros skyriaus komandai. Ieškantiems geriausių...

Tvarus verslas
2021.02.19
„Swedbank“: tvarumas jau tapo neatsiejama investicijų dalimi Verslo tribūna 4

2020-ieji pelnytai laikomi tvarių investicijų lūžio metais. Pernai ta pačia – žalumo ir tvarumo – kryptimi...

Tvarus verslas
2021.02.15
„Maxima“ pereina į naują brandos lygį - SAP vidinė kultūra leis ugdyti vadovus įmonės viduje Verslo tribūna 13

Pandemija perstumdė įmonių strategijas ir išryškino prioritetus. Jolanta Bivainytė, didžiausio Lietuvoje...

Tvarus verslas
2021.02.11
Maisto atliekos: išmesti negalima, panaudoti Verslo tribūna 6

O kur kablelį dėtumėte jūs? Didelio pasirinkimo neturime – Europos Sąjunga (ES) numatė, kad pramokę rūšiuoti...

Tvarus verslas
2021.02.10
Verslo sėkmės dėlionė: finansiniai rezultatai – tik viena paveikslo dalis Verslo tribūna

Metų pradžia – finansinių rezultatų skelbimo laikas, kai įmonės apžvelgia praėjusio laikotarpio pasiekimus ir...

Tvarus verslas
2021.02.04
„Neste“ pripažinta viena tvariausių įmonių pasaulyje Verslo tribūna 6

Jau penkioliktus metus iš eilės Suomijos dyzelino iš atsinaujinančių šaltinių gamintoja „Neste“ įvertinama...

Tvarus verslas
2021.02.01
„Švyturys“ Vyriausybės pagalbos nelaukia: patys amortizuoja COVID-19 grėsmes ir testuoja darbuotojus Verslo tribūna

Kone metus koronaviruso keliami iššūkiai ne tik stabdo verslo veiklos procesus, bet ir kelia pavojų...

Tvarus verslas
2021.01.29
Tvari pakuotė skinasi kelią link standarto Verslo tribūna 1

Tvaraus vartojimo tendencija kasmet suburia vis didesnį sekėjų ratą. Rimtą žvilgsnį į plastiko atliekų augimą...

Tvarus verslas
2021.01.28
„Telia“: pokytį lemia mokslu pagrįsti aplinkosaugos tikslai Verslo tribūna 1

Jau nuo 2020 m. gruodžio visų Baltijos ir Šiaurės šalyse veikiančių „Telia“ grupės įmonių veikla tapo...

Tvarus verslas
2021.01.27
JAV grįžta prie klimato klausimų: žinia visam pasauliui, taip pat ir Lietuvai Verslo tribūna 1

46-ojo JAV prezidento Joe Bideno pažadas po rinkimų sugrąžinti šalį į Paryžiaus klimato kaitos susitarimą...

Tvarus verslas
2021.01.26

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku