5 žingsniai link tvaresnės mokesčių sistemos

Reklama publikuota: 2021-03-17
Dainius Daugirda, advokatų profesinės bendrijos „WINT law firm“ partneris: „Kartais atrodo, kad visi sėdime smėlio dėžėje ir vis sveriame, kam kiek to smėlio duoti, nepasidaliname. O galėtų atvažiuoti sunkvežimis ir priversti mums to smėlio“. JUDITOS GRIGELYTĖS NUOTR.
svg svg
Dainius Daugirda, advokatų profesinės bendrijos „WINT law firm“ partneris: „Kartais atrodo, kad visi sėdime smėlio dėžėje ir vis sveriame, kam kiek to smėlio duoti, nepasidaliname. O galėtų atvažiuoti sunkvežimis ir priversti mums to smėlio“. JUDITOS GRIGELYTĖS NUOTR.

Kad ir kiek daug kalbėtume apie verslo, organizacijų ir visos ekonomikos tvarumą, net ir gražiausius siekius Lietuvoje apsunkina mūsų mokestinė aplinka. Ne, šis tekstas ne apie taršos mokesčius ar lengvatas pažeidžiamoms visuomenės grupėms. Ir net ne apie mokesčių dydį. Tvarumu negali pasižymėti mokesčių sistema, kurią koreguoti pasišauna kone kiekvienas politikas. Juo labiau kai tos korekcijos – netvarios.

„Lietuva tikrai galėtų būti patrauklesnė ir sėkmingesnė ekonomine prasme. Turime puikią gamtą, sveikatinimo, reabilitacijos infrastruktūrą, išsilavinusius žmones. Taip pat galime turėti pakankamai stiprų finansinių technologijų potencialą. Per tinkamus mokesčius galėtume pritraukti kur kas daugiau užsienio kapitalo, net čia pat vietoje galėtume visko sukurti daugiau. Būtina tai skatinti ir apie tai kalbėti“, – įsitikinęs Dainius Daugirda, advokatų profesinės bendrijos „WINT law firm“ partneris, mokesčių praktikos grupės vadovas.

Pasak jo, žvelgiant į mokestinę aplinką Lietuvoje kartais susidaro įspūdis, kad visi sėdime smėlio dėžėje ir vis sveriame, kam kiek to smėlio duoti, nepasidaliname. O juk galėtų atvažiuoti sunkvežimis ir priversti mums to smėlio, tik reikia sudaryti sąlygas. „Turime gerų pavyzdžių pritraukiant užsienio bendroves, steigiančias Lietuvoje paslaugų centrus, statančias gamyklas. Bet reikia žengti dar vieną žingsnį – sudaryti sąlygas konkrečiam žmogui iš užsienio pasirinkti Lietuvą savo veiklos, savo mokesčių šalimi. Suteikime mokestinį prieglobstį nuo mokesčių pavargusiems žmonėms“, – sako D. Daugirda. Proveržiui, pasak jo, reikėtų bent 5 svarbių aplinkybių.

Mažesnė įstatymų kaita

Vienas iš svarbiausių žingsnių link tvaresnės mokestinės aplinkos, neabejotinai, yra mažesnė mokesčių įstatymų kaita. Šiuo metu Lietuvoje mokesčių įstatymai koreguojami ir keičiami labai dažnai, kone su kiekviena valdžia vykdomos ir mokesčių reformos ir tai ne visada daroma laikantis priimtų taisyklių.

Nemokami naujienlaiškiai į savo el. pašto dėžutę:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

„Visi žino, kad mokesčių įstatymų pakeitimai turi būti priimami likus ne mažiau nei 6 mėn. iki jų įsigaliojimo, kad visi galėtų pasiruošti. Šio termino galima nesilaikyti tik svarstant ir priimant biudžetą. Rezultatas toks, kad kone visi pakeitimai Lietuvoje vyksta gruodžio mėnesį kartu su biudžeto svarstymu, o per šventes visi sužino, kad nuo sausio kažkas keisis“, – ydingą praktiką mato pašnekovas.

Pasak jo, tokia didelė ir sparti kaita gimdo netikrumą. Verslas nuolat yra budėjimo režime, sunku planuoti veiklą, jaučiama įtampa. Be to, greitai priimti pakeitimai, neskiriant užtektinai laiko analizei ir diskusijoms, veda prie to, kad naują įstatymą greitai tenka vėl koreguoti ir taisyti.

Politikų atsakomybė

Be konkrečių įstatymų pokyčių nuolat vyksta ir diskusijos apie pokyčių poreikius, o tai taip pat prisideda prie netikrumo didinimo. Daugiausia tokių diskusijų sukelia politikai, mokesčių temą naudojantys kaip priemonę dėmesiui pritraukti.  

„Mokesčiai yra labai aktuali tema, tad kiekvienas apie mokesčius kalbantis politikas susilaukia daug dėmesio. Todėl ir matome daug pavienių šūvių, kartais ir labai destruktyvių. O daugelis siūlymų – fragmentiški ir keliantys tik emocijas, be realaus pokyčio  – įsitikinęs D. Daugirda.

Kaip tokių kalbų pavyzdžius, mokesčių specialistas pamini diskusijas apie individualios veiklos sulyginimą su darbo santykiais,  didesnį dividendų apmokestinimą, siūlymus įvesti japonišką modelį, kai pelno mokesčio lengvata priklauso nuo darbo užmokesčio fondo didinimo. „Kam skatinti darbo užmokesčio didinimą, kai vidutinis darbo užmokestis kyla 5 ir daugiau procentų. Skatinkime darbuotojų kvalifikacijos kėlimą – juk čia didesnio darbo užmokesčio pagrindas. Mokesčių sistema yra labai sudėtinga. Kai bandome tampyti ją po fragmentą, griūna jos efektyvumas ir tvarumas. O svarbiausia, pametame  kryptį ir niekas nebežino, ko mes, kaip visuomenė, siekiame, ką mes norime sukurti“, – sako pašnekovas.

VMI veikla ir mokestinių ginčų pusiausvyra

Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI), kaip svarbiausia mokesčių sistemos priežiūros institucija, pasak D. Daugirdos, yra viena pažangesnių institucijų visame biudžetiniame sektoriuje, tačiau per dažni pokyčiai ir netvarumas šią instituciją taip pat jau įspraudė į spąstus.

„VMI tapo mokesčių politikos įkaite. Labai didelė dalis resursų skiriama būtent pokyčių įgyvendinimui ir tų pokyčių aiškinimui. Kur kas mažiau resursų lieka mokesčių mokėtojų švietimui, jų kontrolei“, – sako D. Daugirda ir priduria, kad teisingai panaudoti VMI resursai tikrai galėtų prisidėti prie didesnio sistemos tvarumo.

Dar vienas svarbus žingsnis – sveikesnė mokestinių ginčų pusiausvyra, kurios dabar labai trūksta. VMI neseniai ir viešai pasigyrė, kad laimi 90% mokestinių ginčų. Tokių proporcijų nėra jokių kitų bylų statistikoje. Tačiau šį rezultatą, pasak WINT atstovo, daugiausia lemia mokestinės kompetencijos trūkumas ir dėl to kylantis tam tikras šališkumas, šabloniški sprendimai valstybės institucijos naudai.

„Būna atvejų, kai teismai grąžina bylą nagrinėti iš naujo, tam kad VMI galėtų pasistiprinti savo poziciją. Įsivaizduokite teisėją sakant verslininkui: tu pateikei per mažai įrodymų, surinki daugiau įrodymų, tada spręsime tavo klausimą iš naujo. To nėra buvę. Bet VMI tokių išskirtinumų gauna ir tai nekelia pasitikėjimo mokestinių ginčų sistema“, – sako D. Daugirda.

Labiau įsitraukusi visuomenė

Jei mokesčių įstatymų kaita sumažėtų, politikai atsakingai naudotų mokesčius savo kalbose, VMI daugiau dėmesio skirtų švietimui ir kontrolei, o į teismą dėl mokesčių ginčų besikreipiantys turėtų daugiau šansų apgini savo tiesą, tai ir visuomenė imtų labiau pasitikėti mokestine sistema ir labiau įsitrauktų į šalies kūrimą. Didesnis visuomenės įsitraukimas reiškia didesnį nepakantumą mokesčių nemokėjimui.

 „VMI yra įvertinusi, kad šešėlis Lietuvoje siekia 20-22%, o Vakarų Europoje  jis siekia 15-16%. Taigi, mūsų bendras tikslas būtų įveikti tą  6 procentinių punktų skirtumą ir čia padėtų būtent visuomenės įsitraukimas. Bet reikia, kad visuomenė, apskritai, užtektinai žinotų apie šešėlį, pasitikėtų mokesčių sistema ir neliktų abejinga“, – penktą žingsnį link tvaresnės mokesčių sistemos mato D. Daugirda.

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

Dažniausiai daromos klaidos, kuriant tvarią pakuotę: naujos mados ir žaliasis smegenų plovimas Verslo tribūna

Visuomenės dėmesys tvarumo temoms nuosekliai auga, o ir įstatymų leidėjai vis griežčiau rūpinasi ne tik...

Tvarus verslas
2022.06.28
Dažniausiai daromos klaidos, kuriant tvarią pakuotę: koją kiša nepamatuoti sprendimai Verslo tribūna

Prekės ženklai vis aktyviau tobulina savo pakuotes: keičia medžiagas, edukuoja vartotojus, dalyvauja...

Tvarus verslas
2022.06.22
Maisto pramonės įmonėse populiarėja darbo drabužių nuoma: tvaru ir ekonomiška Verslo tribūna

Pasaulyje kasmet sunegaluoja dešimtys milijonai žmonių, paragavusių užteršto maisto. Ir nors uniformos bei...

Tvarus verslas
2022.06.21
Mėsos analogai – vis dažnesni visavalgių lietuvių krepšeliuose Verslo tribūna

Iš augalinių žaliavų pagaminti mėsos pakaitalai – viena svarbiausių pastarojo meto maisto pramonės inovacijų,...

Tvarus verslas
2022.06.16
„Pon Holdings“ duetas su „Porsche“: bendroje įmonėje gamins „Porsche“ dviračius Premium

Kėdainiuose dviračių gamyklą statanti Nyderlandų transporto milžinė „Pon Holdings“ naujos kartos elektrinių...

Pramonė
2022.06.12
Už ESG etiketės kliūva visi: ir bankai, ir Baltijos šalių finansų rinka Premium

Europos perėjimui link netaršios ekonomikos prireiks daug investicijų, tikimasi gausaus privataus sektoriaus...

Rinkos
2022.06.09
„Kalnapilio-Tauro grupė“ imasi pokyčių: į energetinį tvarumą investuos daugiau nei 5 mln. Eur Verslo tribūna 2

Viena didžiausių Lietuvos alaus ir gaiviųjų gėrimų gamintoja „Kalnapilio-Tauro grupė“ pradėjo įgyvendinti...

Tvarus verslas
2022.06.08
Tvarios sunkiosios transporto priemonės: pasiūlos yra, bet infrastruktūra buksuoja Premium

Europai vis drąsiau žygiuojant Žaliuoju kursu, tvarius sprendimus siūlo ir sunkiojo transporto gamintojai.

Logistika
2022.05.26
„Dadu“ tvarumo patirtis: per metus – 15 tonų mažiau plastiko Verslo tribūna

Tvarumas Lietuvoje su kiekviena diena įgauna vis didesnę svarbą. Tačiau maisto pramonėje tvarumo tikslai...

Tvarus verslas
2022.05.19
Vienas iš variantų – tekstilės atliekų perdirbimo fabrikas Šiauliuose Premium

ES teisės aktai ir vartotojų spaudimas privers tekstilės gamintojus arba ieškoti Europoje fabrikų, kurie...

Pramonė
2022.05.17
Tvarumo kodavimas NT versle – daug neatsakytų klausimų ir įtaka pelno eilutėms Premium

Nekilnojamojo turto (NT) sektoriaus bendrovės jau aktyviau į savo strategijas įtraukia kompleksinio tvarumo...

Tvarus verslas
2022.05.16
Ateina šeštoji pramonės revoliucija Premium 3

Lietuvos gamybos, kaip ir visos Europos bei pažangaus pasaulio pramonės, netrukus laukia milžiniška...

Pramonė
2022.05.07
„Maxima LT“ apžvelgia 2021-uosius: dėmesys tvarumo įsipareigojimams ir bendruomenėms Verslo tribūna

Organizacijos poveikio aplinkai valdymas, socialinės iniciatyvos ir vietos bendruomenių palaikymas – į šias...

Tvarus verslas
2022.05.04
„Maxima“ papildomų naudų darbuotojams paketą padidino triskart Verslo tribūna 2

Daugiau nei 12 tūkst. darbuotojų vienijantis lietuviškas prekybos tinklas „Maxima“ praėjusiais metais net 3...

Tvarus verslas
2022.04.21
Nematoma karo žaizda: Ukrainoje formuojasi ekologinės krizės židiniai Verslo tribūna

Kol pasaulis susitelkęs į kovą už laisvę ir humanitarinę krizę Ukrainoje, specialistai neramiai stebi ir...

Tvarus verslas
2022.03.31
„Maxima“ plečia skaitmenizavimo sprendimus: atsisako ir įprastų popierinių dokumentų, ir pirkimo kvitų Verslo tribūna 7

Apsipirkinėjantys lietuviškame prekybos tinkle „Maxima“ nuo šiol patys gali nuspręsti, ar spausdinti...

Tvarus verslas
2022.03.31
Pasirašytas vienas didžiausių istorijoje tvaraus aviacinio kuro sandorių Verslo tribūna

Logistikos bendrovė „DHL Express“ ir Suomijos degalų gamintoja „Neste“ pasirašė vieną didžiausių susitarimų...

Tvarus verslas
2022.03.30
„Kalnapilio-Tauro grupė“ įgyvendindama tvarumo strategiją plastikinius butelius keičia į 100% perdirbto plastiko butelius Verslo tribūna 2

Viena iš Lietuvos gėrimų gamybos lyderių „Kalnapilio-Tauro grupė“ ėmė naudoti perdirbto plastiko rPET (angl.

Tvarus verslas
2022.03.28
„Neste“ tvarių partnerysčių vadove Baltijos šalyse tapo Jone Sestakauskaite Verslo tribūna 1

Suomijos tinklo „Neste“ tvarių partnerysčių vadovės Baltijos šalyse pareigas pradėjo eiti Jone...

Tvarus verslas
2022.03.25
Tvarumo vadovų užduotys: nuo darbdavio įvaizdžio iki pakuočių poveikio vertinimo Verslo tribūna

Tvarumo specialisto pozicija, nors dar gana nauja, jau sparčiai populiarėja. Tik darbų laukas šioje...

Tvarus verslas
2022.02.24

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku