5 žingsniai link tvaresnės mokesčių sistemos

„Lietuva tikrai galėtų būti patrauklesnė ir sėkmingesnė ekonomine prasme. Turime puikią gamtą, sveikatinimo, reabilitacijos infrastruktūrą, išsilavinusius žmones. Taip pat galime turėti pakankamai stiprų finansinių technologijų potencialą. Per tinkamus mokesčius galėtume pritraukti kur kas daugiau užsienio kapitalo, net čia pat vietoje galėtume visko sukurti daugiau. Būtina tai skatinti ir apie tai kalbėti“, – įsitikinęs Dainius Daugirda, advokatų profesinės bendrijos „WINT law firm“ partneris, mokesčių praktikos grupės vadovas.

Pasak jo, žvelgiant į mokestinę aplinką Lietuvoje kartais susidaro įspūdis, kad visi sėdime smėlio dėžėje ir vis sveriame, kam kiek to smėlio duoti, nepasidaliname. O juk galėtų atvažiuoti sunkvežimis ir priversti mums to smėlio, tik reikia sudaryti sąlygas. „Turime gerų pavyzdžių pritraukiant užsienio bendroves, steigiančias Lietuvoje paslaugų centrus, statančias gamyklas. Bet reikia žengti dar vieną žingsnį – sudaryti sąlygas konkrečiam žmogui iš užsienio pasirinkti Lietuvą savo veiklos, savo mokesčių šalimi. Suteikime mokestinį prieglobstį nuo mokesčių pavargusiems žmonėms“, – sako D. Daugirda. Proveržiui, pasak jo, reikėtų bent 5 svarbių aplinkybių.

Mažesnė įstatymų kaita

Vienas iš svarbiausių žingsnių link tvaresnės mokestinės aplinkos, neabejotinai, yra mažesnė mokesčių įstatymų kaita. Šiuo metu Lietuvoje mokesčių įstatymai koreguojami ir keičiami labai dažnai, kone su kiekviena valdžia vykdomos ir mokesčių reformos ir tai ne visada daroma laikantis priimtų taisyklių.

„Visi žino, kad mokesčių įstatymų pakeitimai turi būti priimami likus ne mažiau nei 6 mėn. iki jų įsigaliojimo, kad visi galėtų pasiruošti. Šio termino galima nesilaikyti tik svarstant ir priimant biudžetą. Rezultatas toks, kad kone visi pakeitimai Lietuvoje vyksta gruodžio mėnesį kartu su biudžeto svarstymu, o per šventes visi sužino, kad nuo sausio kažkas keisis“, – ydingą praktiką mato pašnekovas.

Pasak jo, tokia didelė ir sparti kaita gimdo netikrumą. Verslas nuolat yra budėjimo režime, sunku planuoti veiklą, jaučiama įtampa. Be to, greitai priimti pakeitimai, neskiriant užtektinai laiko analizei ir diskusijoms, veda prie to, kad naują įstatymą greitai tenka vėl koreguoti ir taisyti.

Politikų atsakomybė

Be konkrečių įstatymų pokyčių nuolat vyksta ir diskusijos apie pokyčių poreikius, o tai taip pat prisideda prie netikrumo didinimo. Daugiausia tokių diskusijų sukelia politikai, mokesčių temą naudojantys kaip priemonę dėmesiui pritraukti.  

„Mokesčiai yra labai aktuali tema, tad kiekvienas apie mokesčius kalbantis politikas susilaukia daug dėmesio. Todėl ir matome daug pavienių šūvių, kartais ir labai destruktyvių. O daugelis siūlymų – fragmentiški ir keliantys tik emocijas, be realaus pokyčio  – įsitikinęs D. Daugirda.

Kaip tokių kalbų pavyzdžius, mokesčių specialistas pamini diskusijas apie individualios veiklos sulyginimą su darbo santykiais,  didesnį dividendų apmokestinimą, siūlymus įvesti japonišką modelį, kai pelno mokesčio lengvata priklauso nuo darbo užmokesčio fondo didinimo. „Kam skatinti darbo užmokesčio didinimą, kai vidutinis darbo užmokestis kyla 5 ir daugiau procentų. Skatinkime darbuotojų kvalifikacijos kėlimą – juk čia didesnio darbo užmokesčio pagrindas. Mokesčių sistema yra labai sudėtinga. Kai bandome tampyti ją po fragmentą, griūna jos efektyvumas ir tvarumas. O svarbiausia, pametame  kryptį ir niekas nebežino, ko mes, kaip visuomenė, siekiame, ką mes norime sukurti“, – sako pašnekovas.

VMI veikla ir mokestinių ginčų pusiausvyra

Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI), kaip svarbiausia mokesčių sistemos priežiūros institucija, pasak D. Daugirdos, yra viena pažangesnių institucijų visame biudžetiniame sektoriuje, tačiau per dažni pokyčiai ir netvarumas šią instituciją taip pat jau įspraudė į spąstus.

„VMI tapo mokesčių politikos įkaite. Labai didelė dalis resursų skiriama būtent pokyčių įgyvendinimui ir tų pokyčių aiškinimui. Kur kas mažiau resursų lieka mokesčių mokėtojų švietimui, jų kontrolei“, – sako D. Daugirda ir priduria, kad teisingai panaudoti VMI resursai tikrai galėtų prisidėti prie didesnio sistemos tvarumo.

Dar vienas svarbus žingsnis – sveikesnė mokestinių ginčų pusiausvyra, kurios dabar labai trūksta. VMI neseniai ir viešai pasigyrė, kad laimi 90% mokestinių ginčų. Tokių proporcijų nėra jokių kitų bylų statistikoje. Tačiau šį rezultatą, pasak WINT atstovo, daugiausia lemia mokestinės kompetencijos trūkumas ir dėl to kylantis tam tikras šališkumas, šabloniški sprendimai valstybės institucijos naudai.

„Būna atvejų, kai teismai grąžina bylą nagrinėti iš naujo, tam kad VMI galėtų pasistiprinti savo poziciją. Įsivaizduokite teisėją sakant verslininkui: tu pateikei per mažai įrodymų, surinki daugiau įrodymų, tada spręsime tavo klausimą iš naujo. To nėra buvę. Bet VMI tokių išskirtinumų gauna ir tai nekelia pasitikėjimo mokestinių ginčų sistema“, – sako D. Daugirda.

Labiau įsitraukusi visuomenė

Jei mokesčių įstatymų kaita sumažėtų, politikai atsakingai naudotų mokesčius savo kalbose, VMI daugiau dėmesio skirtų švietimui ir kontrolei, o į teismą dėl mokesčių ginčų besikreipiantys turėtų daugiau šansų apgini savo tiesą, tai ir visuomenė imtų labiau pasitikėti mokestine sistema ir labiau įsitrauktų į šalies kūrimą. Didesnis visuomenės įsitraukimas reiškia didesnį nepakantumą mokesčių nemokėjimui.

 „VMI yra įvertinusi, kad šešėlis Lietuvoje siekia 20-22%, o Vakarų Europoje  jis siekia 15-16%. Taigi, mūsų bendras tikslas būtų įveikti tą  6 procentinių punktų skirtumą ir čia padėtų būtent visuomenės įsitraukimas. Bet reikia, kad visuomenė, apskritai, užtektinai žinotų apie šešėlį, pasitikėtų mokesčių sistema ir neliktų abejinga“, – penktą žingsnį link tvaresnės mokesčių sistemos mato D. Daugirda.