JAV grįžta prie klimato klausimų: žinia visam pasauliui, taip pat ir Lietuvai

Po ketverių Donaldo Trumpo prezidentavimo metų, per kuriuos JAV ne tik pasitraukė iš svarbių tarptautinių susitarimų, bet net įteisino didesnę šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) normą, J. Bidenui vėl tenka pradėti iš naujo. Pirmiausia, suvienyti senatą ir visuomenę, įtikinti verslą ir institucijas, kad mažinti taršą ir imtis permainų – būtinas ir neatidėliotinas kelias.

Ekspertai atkreipia dėmesį, kad būtent šalies viduje JAV dabar teks nuveikti daugiausiai. Ir tik jei seksis siekti tikslų namuose, pasaulis esą galbūt vėl patikės JAV, jau praradusia pasaulinės lyderės pozicijas kovos su klimato kaita srityje.

Žvilgsnis į Kiniją

Tačiau išrinktojo prezidento komanda, panašu, nusiteikusi grįžti pilnu pajėgumu. Naujoji administracija jau rengia planus, kaip įgyvendinti ambicingus taršos kiekio mažinimo tikslus. O buvęs JAV valstybės sekretorius Johnas Kerry, prezidento J. Bideno paskirtas Vašingtono pasiuntiniu klimato reikalams, praėjus vos kelioms dienoms po inauguracijos jau rodė pirštu į Kiniją. Jis pareiškė, kad Kinijos – didžiausios teršėjos pasaulyje – paskutinis pažadas mažinti taršą yra „nepakankamas“ ir šalis turėtų imtis solidesnių tikslų. Pernai rugsėjį Kinija paskelbė, kad neutralumą klimatui pasieks iki 2060-ųjų, dešimtmečiu vėliau nei tai numato Paryžiaus susitarimas. CO2 emisijų didėjimą Kinija numato dar artimiausiam dešimtmečiui.

„Ilguoju laikotarpiu, tikslas nulinį išmetamųjų dujų kiekį pasiekti ne vėliau kaip iki 2050 m. ir išlaikyti ne didesnę nei 1,5°C (atšilimo) ribą yra geriausia politika klimato atžvilgiu“, – Paryžiaus susitarimo tikslus pavyzdžiu laiko J. Kerry. Tai jis pažymėjo šį pirmadienį prasidėjusiame pirmajame virtualiame Prisitaikymo prie klimato kaitos priemonių viršūnių susitikime (angl. Climate Adaptation Summit), cituoja climatechangenews.com.

Pasak J. Kerry, pasaulis artimiausiu metu turės apsaugoti bendruomenes nuo jau dabar vykstančios klimato kaitos ir jau išmestų dujų sukeliamo poveikio, nes kitaip rizikuojama susidurti su dramatiškais ekonominės plėtros pokyčiais, kurie palies visus. 

Būtini partneriai

Dviejų dienų aukščiausio lygio vadovų susitikime, kurį organizuoja Nyderlandai, taip pat dalyvauja Vokietijos kanclerė Angela Merkel, Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ir Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas Borisas Johnsonas.

A. Merkel šiame susitikime iškėlė bendradarbiavimo tarp valstybių svarbą. „Klimato kaitos ir jos padarinių sušvelninimas yra lengvesnis, jei tikime, kad visi kartu einame ta pačia linkme su tokia pačia partnerystės dvasia visame pasaulyje“, – kanclerę cituoja dw.com. Solidarumo svarbą ir judėjimą Paryžiaus klimato susitarimo nubrėžta linkme susitikime pabrėžė ir Prancūzijos prezidentas.

Skaičiuojama, kad kovos su klimato kaita lyderystę perėmusi Europos Sąjunga iš viso atsakinga už maždaug 8% pasaulinės taršos šiltnamio efektą sukeliančiomis dujomis. JAV – už 15% išmetamų dujų, ji yra antra pagal taršą valstybė po Kinijos, kurios pėdsakas sudaro apie 28%.

Akivaizdu, siekiant, kad klimatas neįšiltų daugiau nei 1,5°C, tiek Kinijos planas, tiek JAV sugrįžimas yra gyvybiškai svarbūs. Didžiųjų šalių indėlis itin svarbus ir padedant mažiau resursų bei galimybių turinčioms besivystančioms šalims. Dar viena reikšminga JAV grįžimo žinia, kad neliečiamųjų nebėra ir klimato klausimais susirūpinti privalo visi.

Impulsas ir Lietuvai

Visos Europos Sąjungos, taip pat ir Lietuvos, tikslas – iki 2050 m. neutralizuoti ES poveikį klimatui, o artimiausias siekis iki 2030 m. bent 50% sumažinti išmetamų CO2 dujų kiekį. Lietuvos žaliasis kursas yra viena pagrindinių šios Vyriausybės misijų.

Aplinkos viceministrė Gintarė Krušnienė tikisi, kad J. Bideno sugrįžimas prie Paryžiaus susitarimo darbotvarkės suteiks stiprų impulsą ir Lietuvos klimato kaitos politikai.

„Amerikos kursas sustiprina ir Europos žaliąjį kursą. Tokia tendencija Europoje ir JAV – tai dar vienas patvirtinimas ir raginimas skubėti tuo pačiu keliu ir Lietuvoje“, – teigia G. Krušnienė.

O paraginimo Lietuvai reikia. Aplinkos ministerijos paskelbtais duomenimis, 2019 m. Lietuvoje į atmosferą buvo išmesta 20,4 mln. tonų šiltnamio efektą sukeliančių dujų – apie 1% daugiau nei 2018-aisiais. Daugiausia šių dujų Lietuvoje išmetė transporto (30,9%), energetikos (27,5%), žemės ūkio (20,9%) sektoriai. Kiek mažesnį ekologinį pėdsaką paliko pramonės (16,7%), atliekų (4%) sektoriai.

Transporto ir žemės ūkio sektoriai daro ypač didelę įtaką klimato kaitai Lietuvoje, mat jų paliekamas pėdsakas atmosferai iki 2019 m. kasmet augo. „Emisijos auga tuose sektoriuose, kurie vis dar negauna užtektinai ekonominių signalų keistis. Didysis mūsų laukiantis iššūkis, kad aplinkai palankūs sprendimai apsimokėtų“, – sako aplinkos viceministrė.