„Vilniaus vandenys“: žalia šviesa žaliajai energijai

Atsinaujinanti energetika šiandien yra vienas sparčiausiai augančių sektorių pasaulyje, o Europos Sąjunga pastaraisiais metais akivaizdžiai demonstruoja tvarumo ambicijas. Europos žaliuoju kursu pavadintas planas skatina veiksmingą perėjimą prie švarios žiedinės ekonomikos ir taršos mažinimą, ypač akcentuojant siekį mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį. Esminė sėkmės  formulė įgyvendinant šį siekį – elektros gamyba iš atsinaujinančių energijos išteklių.  

Lietuva oficialiai yra pareiškusi, kad iki 2030 m. net 45 proc. elektros energijos gamins iš atsinaujinančių išteklių. Nacionalinėje energetinės nepriklausomybės strategijoje žengiama dar toliau: numatyta iki 2050 metų iš atsinaujinančių šaltinių gaminti 100 proc. šaliai reikalingos elektros energijos ir visą ją pasigaminti šalies viduje.

Su tokiais tikslais mūsų šalis yra viena ambicingiausių ES valstybių, pasiryžusi užtikrintai laikytis žaliojo kurso. Tą padaryti šaliai padeda ir gyventojai, ir verslas, vis dažniau tampantys gaminančiais vartotojais – tais, kurie dalį savo veiklai reikalingos elektros energijos pasigamina patys.

Prie žaliąją energiją propaguojančio verslo gretų jungiasi ir bendrovė „Vilniaus vandenys“, vystanti net keletą įvairių atsinaujinančios energetikos projektų.

„Nors sėkmingai vykdėme veiklą jau kelis dešimtmečius, galvodami apie ateitį turime permąstyti veiklos strategiją ir veikti kitaip, darniau su gamta ir aplinka. Tokius lūkesčius mums kelia visuomenė ir klientai, todėl natūralu, kad ir patys reikalaujame iš savęs daugiau. Šiemet išsigryninome naują strateginę kryptį – aplinką tausojančios veiklos gaires“, – sako bendrovės „Vilniaus vandenys“ generalinis direktorius Marius Švaikauskas.

Įmonėje šiuo metu įgyvendinami  keli skirtingas sritis apimantys atsinaujinančios energetikos projektai: pagal žiedinės ekonomikos principus perkonstruojamas dumblo tvarkymo procesas, nuotekų tinkle planuojama įrengti nedidelę hidroelektrinę, o vandentiekio tinkle – hidroturbiną. Ambicingiausi „Vilniaus vandenų“ planai susiję su maistinių riebalų perdirbimu į biodujas bei saulės energijos panaudojimu veikloje.

Iš maistinių riebalų likučių – žalioji energija

Kartu su nuotekomis į vamzdynus neišvengiamai patenka ir riebalai, kurie ilgainiui kaupiasi nusėsdami ant vamzdžių sienų ir dažnai tampa avarijų nuotekų tinkle priežastimi. Svarstydama, kaip išspręsti šią problemą, bendrovė „Vilniaus vandenys“ surado išeitį, galinčią padėti ne tik išvalyti vamzdžius, bet ir sukurti papildomą vertę.

Įmonė siekia, kad restoranai, kavinės ir panašios įstaigos turėtų galimybę jai priduoti veiklos procese susidariusius riebalus. Ši organinė medžiaga, kuri iki šiol dažnai būdavo tiesiog išpilama į nuotekas, būtų perdirbama: iš jos būtų išgaunamos biodujos ir panaudojamos tolesnėje veikloje. Tuo tikslu „Vilniaus vandenys“ galvoja įrengti riebalų priėmimo ir perdirbimo mazgą.

„Iš projekto gautume dvigubos naudos – spręstume ne tik riebalų sankaupos vamzdžiuose problemą, bet kartu prisidėtume ir prie energetinio efektyvumo“, – sako M. Švaikauskas.

Šiuo metu bendrovė skaičiuoja, kiek potencialių viešojo maitinimo įstaigų galėtų priduoti panaudotus riebalus, kokie šios medžiagos kiekiai būtų surinkti, taip pat vertina ir turimą įrangą bei jos pajėgumą. Svarstomi ir kontrolės mechanizmai. Anot „Vilniaus vandenų“ vadovo, norint užkirsti kelią netinkamų atliekų, pavyzdžiui, tepalų ar kitų naftos produktų, patekimui į procesą ir užtikrinti, kad atvežami riebalai būtų be papildomų priemaišų, taip pat siekiant efektyviai valdyti srautus, reikia rinkai pasiūlyti pilną riebalų gaudyklių aptarnavimo paslaugą su susidariusių atliekų išvežimu ir utilizavimu.

nuotrauka::1 left

Gavusi teigiamas atliekamos studijos išvadas ir uždegusi žalią šviesą projektui, bendrovė galėtų plėtoti tvarią veiklą ir gautų ekonominės naudos. Į nuotekų dumblo pūdytuvus papildomai įterpus riebalus, dumblo apdirbimo termohidrolizės įrenginiuose metu išaugtų pagaminamų biodujų kiekis, o tai leistų sumažinti gamtinių dujų sąnaudas.

Jei biodujų gamybos padidėjimo mastai būtų pakankamai ženklūs, tolesnėje perspektyvoje galima būtų galvoti ir apie papildomą šilumos ir elektros energiją gaminančios kogeneracinės jėgainės įsigijimą, sako M. Švaikauskas. Tai padėtų sumažinti ir perkamos elektros energijos sąnaudas, o kartu dar smarkiau sumažintų neatsinaujinančių išteklių naudojimą ir didintų bendrovės indėlį į aplinkos tausojimą.  

Tokį dumblo perdirbimo būdą termohidrolizės įrenginiuose kartu su riebalais, kurių dėka išgaunama iki 50-70 proc. daugiau biodujų, naudoja kai kurios įmonės Didžiojoje Britanijoje, Norvegijoje.

Įdarbins ir stogus

Viena iš populiariausių atsinaujinančios energetikos rūšių Lietuvoje – energija iš saulės. Saulės elektrinių įrengimas Lietuvoje įgauna pagreitį, jos plačiai diegiamos tiek namų ūkiuose, tiek ir verslo reikmėms užtikrinti. Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) duomenimis, nuo praėjusių metų rugsėjo iš atsinaujinančių energijos išteklių (AEI) elektrą gaminančių vartotojų skaičius šalyje išaugo 2,7 karto – nuo 2 685 iki 7 134. 

nuotrauka::2 right

Saulės kolektoriai ant įmonei priklausančių pastatų stogų jau artimiausiais metais taps realybe ir „Vilniaus vandenyse“. Į saulės elektrinių įrengimą bendrovė planuoja investuoti daugiau kaip 700 tūkst. eurų.

„Iš saulės gautą energiją naudotume savo reikmėms,  taip sumažintume bendrovės išlaidas elektros energijai, o ateityje taikytume mažesnį paslaugų tarifą ir klientams“, – komentuoja M. Švaikauskas.

Atliktoje galimybių studijoje numatoma, kad ant penkių bendrovei priklausančių objektų pastatų stogų įrengtos maždaug 800 KW galios saulės fotovoltinės elektrinės per 20 metų eksploatacijos laikotarpį leistų pasigaminti ir bendrovės reikmėms sunaudoti apie 14,8 mln. kilovatvalandžių elektros.

Pasak bendrovės vadovo, įmonė rimtai svarsto apie saulės elektrinę ne tik dėl jos atnešamos ilgalaikės ekonominės naudos. Saulės energijos naudojimas svariai prisidėtų prie „Vilniaus vandenų“ tikslo vykdyti atsakingą veiklą, mažinti iškastinio kuro panaudojimą ir CO2 emisijos išmetimą. Skaičiuojama, kad saulės elektrinių eksploatacijos laikotarpiu į aplinką išskiriamą CO2 emisiją bendrovei pavyktų sumažinti iki 6 200 tonų.