„Vilniaus vandenys“: žalia šviesa žaliajai energijai

Reklama publikuota: 2020-10-22
Marius Švaikauskas, bendrovės „Vilniaus vandenys“ generalinis direktorius
svg svg
Marius Švaikauskas, bendrovės „Vilniaus vandenys“ generalinis direktorius

Aplinką tausojančią veiklą įvardinę kaip strateginę bendrovės kryptį, „Vilniaus vandenys“ vienu metu vysto net keletą ambicingų projektų. Tarp jų – ir didelės  galios saulės elektrinė, ir maistinių riebalų surinkimas bei panaudojimas biodujoms gaminti.

Atsinaujinanti energetika šiandien yra vienas sparčiausiai augančių sektorių pasaulyje, o Europos Sąjunga pastaraisiais metais akivaizdžiai demonstruoja tvarumo ambicijas. Europos žaliuoju kursu pavadintas planas skatina veiksmingą perėjimą prie švarios žiedinės ekonomikos ir taršos mažinimą, ypač akcentuojant siekį mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį. Esminė sėkmės  formulė įgyvendinant šį siekį – elektros gamyba iš atsinaujinančių energijos išteklių.  

Lietuva oficialiai yra pareiškusi, kad iki 2030 m. net 45 proc. elektros energijos gamins iš atsinaujinančių išteklių. Nacionalinėje energetinės nepriklausomybės strategijoje žengiama dar toliau: numatyta iki 2050 metų iš atsinaujinančių šaltinių gaminti 100 proc. šaliai reikalingos elektros energijos ir visą ją pasigaminti šalies viduje.

Su tokiais tikslais mūsų šalis yra viena ambicingiausių ES valstybių, pasiryžusi užtikrintai laikytis žaliojo kurso. Tą padaryti šaliai padeda ir gyventojai, ir verslas, vis dažniau tampantys gaminančiais vartotojais – tais, kurie dalį savo veiklai reikalingos elektros energijos pasigamina patys.

Nemokami naujienlaiškiai į savo el. pašto dėžutę:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

Prie žaliąją energiją propaguojančio verslo gretų jungiasi ir bendrovė „Vilniaus vandenys“, vystanti net keletą įvairių atsinaujinančios energetikos projektų.

„Nors sėkmingai vykdėme veiklą jau kelis dešimtmečius, galvodami apie ateitį turime permąstyti veiklos strategiją ir veikti kitaip, darniau su gamta ir aplinka. Tokius lūkesčius mums kelia visuomenė ir klientai, todėl natūralu, kad ir patys reikalaujame iš savęs daugiau. Šiemet išsigryninome naują strateginę kryptį – aplinką tausojančios veiklos gaires“, – sako bendrovės „Vilniaus vandenys“ generalinis direktorius Marius Švaikauskas.

Įmonėje šiuo metu įgyvendinami  keli skirtingas sritis apimantys atsinaujinančios energetikos projektai: pagal žiedinės ekonomikos principus perkonstruojamas dumblo tvarkymo procesas, nuotekų tinkle planuojama įrengti nedidelę hidroelektrinę, o vandentiekio tinkle – hidroturbiną. Ambicingiausi „Vilniaus vandenų“ planai susiję su maistinių riebalų perdirbimu į biodujas bei saulės energijos panaudojimu veikloje.

Iš maistinių riebalų likučių – žalioji energija

Kartu su nuotekomis į vamzdynus neišvengiamai patenka ir riebalai, kurie ilgainiui kaupiasi nusėsdami ant vamzdžių sienų ir dažnai tampa avarijų nuotekų tinkle priežastimi. Svarstydama, kaip išspręsti šią problemą, bendrovė „Vilniaus vandenys“ surado išeitį, galinčią padėti ne tik išvalyti vamzdžius, bet ir sukurti papildomą vertę.

Įmonė siekia, kad restoranai, kavinės ir panašios įstaigos turėtų galimybę jai priduoti veiklos procese susidariusius riebalus. Ši organinė medžiaga, kuri iki šiol dažnai būdavo tiesiog išpilama į nuotekas, būtų perdirbama: iš jos būtų išgaunamos biodujos ir panaudojamos tolesnėje veikloje. Tuo tikslu „Vilniaus vandenys“ galvoja įrengti riebalų priėmimo ir perdirbimo mazgą.

„Iš projekto gautume dvigubos naudos – spręstume ne tik riebalų sankaupos vamzdžiuose problemą, bet kartu prisidėtume ir prie energetinio efektyvumo“, – sako M. Švaikauskas.

Šiuo metu bendrovė skaičiuoja, kiek potencialių viešojo maitinimo įstaigų galėtų priduoti panaudotus riebalus, kokie šios medžiagos kiekiai būtų surinkti, taip pat vertina ir turimą įrangą bei jos pajėgumą. Svarstomi ir kontrolės mechanizmai. Anot „Vilniaus vandenų“ vadovo, norint užkirsti kelią netinkamų atliekų, pavyzdžiui, tepalų ar kitų naftos produktų, patekimui į procesą ir užtikrinti, kad atvežami riebalai būtų be papildomų priemaišų, taip pat siekiant efektyviai valdyti srautus, reikia rinkai pasiūlyti pilną riebalų gaudyklių aptarnavimo paslaugą su susidariusių atliekų išvežimu ir utilizavimu.

nuotrauka::1 left

Gavusi teigiamas atliekamos studijos išvadas ir uždegusi žalią šviesą projektui, bendrovė galėtų plėtoti tvarią veiklą ir gautų ekonominės naudos. Į nuotekų dumblo pūdytuvus papildomai įterpus riebalus, dumblo apdirbimo termohidrolizės įrenginiuose metu išaugtų pagaminamų biodujų kiekis, o tai leistų sumažinti gamtinių dujų sąnaudas.

Jei biodujų gamybos padidėjimo mastai būtų pakankamai ženklūs, tolesnėje perspektyvoje galima būtų galvoti ir apie papildomą šilumos ir elektros energiją gaminančios kogeneracinės jėgainės įsigijimą, sako M. Švaikauskas. Tai padėtų sumažinti ir perkamos elektros energijos sąnaudas, o kartu dar smarkiau sumažintų neatsinaujinančių išteklių naudojimą ir didintų bendrovės indėlį į aplinkos tausojimą.  

Tokį dumblo perdirbimo būdą termohidrolizės įrenginiuose kartu su riebalais, kurių dėka išgaunama iki 50-70 proc. daugiau biodujų, naudoja kai kurios įmonės Didžiojoje Britanijoje, Norvegijoje.

Įdarbins ir stogus

Viena iš populiariausių atsinaujinančios energetikos rūšių Lietuvoje – energija iš saulės. Saulės elektrinių įrengimas Lietuvoje įgauna pagreitį, jos plačiai diegiamos tiek namų ūkiuose, tiek ir verslo reikmėms užtikrinti. Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) duomenimis, nuo praėjusių metų rugsėjo iš atsinaujinančių energijos išteklių (AEI) elektrą gaminančių vartotojų skaičius šalyje išaugo 2,7 karto – nuo 2 685 iki 7 134. 

nuotrauka::2 right

Saulės kolektoriai ant įmonei priklausančių pastatų stogų jau artimiausiais metais taps realybe ir „Vilniaus vandenyse“. Į saulės elektrinių įrengimą bendrovė planuoja investuoti daugiau kaip 700 tūkst. eurų.

„Iš saulės gautą energiją naudotume savo reikmėms,  taip sumažintume bendrovės išlaidas elektros energijai, o ateityje taikytume mažesnį paslaugų tarifą ir klientams“, – komentuoja M. Švaikauskas.

Atliktoje galimybių studijoje numatoma, kad ant penkių bendrovei priklausančių objektų pastatų stogų įrengtos maždaug 800 KW galios saulės fotovoltinės elektrinės per 20 metų eksploatacijos laikotarpį leistų pasigaminti ir bendrovės reikmėms sunaudoti apie 14,8 mln. kilovatvalandžių elektros.

Pasak bendrovės vadovo, įmonė rimtai svarsto apie saulės elektrinę ne tik dėl jos atnešamos ilgalaikės ekonominės naudos. Saulės energijos naudojimas svariai prisidėtų prie „Vilniaus vandenų“ tikslo vykdyti atsakingą veiklą, mažinti iškastinio kuro panaudojimą ir CO2 emisijos išmetimą. Skaičiuojama, kad saulės elektrinių eksploatacijos laikotarpiu į aplinką išskiriamą CO2 emisiją bendrovei pavyktų sumažinti iki 6 200 tonų.

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

Dažniausiai daromos klaidos, kuriant tvarią pakuotę: naujos mados ir žaliasis smegenų plovimas Verslo tribūna

Visuomenės dėmesys tvarumo temoms nuosekliai auga, o ir įstatymų leidėjai vis griežčiau rūpinasi ne tik...

Tvarus verslas
2022.06.28
Dažniausiai daromos klaidos, kuriant tvarią pakuotę: koją kiša nepamatuoti sprendimai Verslo tribūna

Prekės ženklai vis aktyviau tobulina savo pakuotes: keičia medžiagas, edukuoja vartotojus, dalyvauja...

Tvarus verslas
2022.06.22
Maisto pramonės įmonėse populiarėja darbo drabužių nuoma: tvaru ir ekonomiška Verslo tribūna

Pasaulyje kasmet sunegaluoja dešimtys milijonai žmonių, paragavusių užteršto maisto. Ir nors uniformos bei...

Tvarus verslas
2022.06.21
Mėsos analogai – vis dažnesni visavalgių lietuvių krepšeliuose Verslo tribūna

Iš augalinių žaliavų pagaminti mėsos pakaitalai – viena svarbiausių pastarojo meto maisto pramonės inovacijų,...

Tvarus verslas
2022.06.16
„Pon Holdings“ duetas su „Porsche“: bendroje įmonėje gamins „Porsche“ dviračius Premium

Kėdainiuose dviračių gamyklą statanti Nyderlandų transporto milžinė „Pon Holdings“ naujos kartos elektrinių...

Pramonė
2022.06.12
Už ESG etiketės kliūva visi: ir bankai, ir Baltijos šalių finansų rinka Premium

Europos perėjimui link netaršios ekonomikos prireiks daug investicijų, tikimasi gausaus privataus sektoriaus...

Rinkos
2022.06.09
„Kalnapilio-Tauro grupė“ imasi pokyčių: į energetinį tvarumą investuos daugiau nei 5 mln. Eur Verslo tribūna 2

Viena didžiausių Lietuvos alaus ir gaiviųjų gėrimų gamintoja „Kalnapilio-Tauro grupė“ pradėjo įgyvendinti...

Tvarus verslas
2022.06.08
Tvarios sunkiosios transporto priemonės: pasiūlos yra, bet infrastruktūra buksuoja Premium

Europai vis drąsiau žygiuojant Žaliuoju kursu, tvarius sprendimus siūlo ir sunkiojo transporto gamintojai.

Logistika
2022.05.26
„Dadu“ tvarumo patirtis: per metus – 15 tonų mažiau plastiko Verslo tribūna

Tvarumas Lietuvoje su kiekviena diena įgauna vis didesnę svarbą. Tačiau maisto pramonėje tvarumo tikslai...

Tvarus verslas
2022.05.19
Vienas iš variantų – tekstilės atliekų perdirbimo fabrikas Šiauliuose Premium

ES teisės aktai ir vartotojų spaudimas privers tekstilės gamintojus arba ieškoti Europoje fabrikų, kurie...

Pramonė
2022.05.17
Tvarumo kodavimas NT versle – daug neatsakytų klausimų ir įtaka pelno eilutėms Premium

Nekilnojamojo turto (NT) sektoriaus bendrovės jau aktyviau į savo strategijas įtraukia kompleksinio tvarumo...

Tvarus verslas
2022.05.16
Ateina šeštoji pramonės revoliucija Premium 3

Lietuvos gamybos, kaip ir visos Europos bei pažangaus pasaulio pramonės, netrukus laukia milžiniška...

Pramonė
2022.05.07
„Maxima LT“ apžvelgia 2021-uosius: dėmesys tvarumo įsipareigojimams ir bendruomenėms Verslo tribūna

Organizacijos poveikio aplinkai valdymas, socialinės iniciatyvos ir vietos bendruomenių palaikymas – į šias...

Tvarus verslas
2022.05.04
„Maxima“ papildomų naudų darbuotojams paketą padidino triskart Verslo tribūna 2

Daugiau nei 12 tūkst. darbuotojų vienijantis lietuviškas prekybos tinklas „Maxima“ praėjusiais metais net 3...

Tvarus verslas
2022.04.21
Nematoma karo žaizda: Ukrainoje formuojasi ekologinės krizės židiniai Verslo tribūna

Kol pasaulis susitelkęs į kovą už laisvę ir humanitarinę krizę Ukrainoje, specialistai neramiai stebi ir...

Tvarus verslas
2022.03.31
„Maxima“ plečia skaitmenizavimo sprendimus: atsisako ir įprastų popierinių dokumentų, ir pirkimo kvitų Verslo tribūna 7

Apsipirkinėjantys lietuviškame prekybos tinkle „Maxima“ nuo šiol patys gali nuspręsti, ar spausdinti...

Tvarus verslas
2022.03.31
Pasirašytas vienas didžiausių istorijoje tvaraus aviacinio kuro sandorių Verslo tribūna

Logistikos bendrovė „DHL Express“ ir Suomijos degalų gamintoja „Neste“ pasirašė vieną didžiausių susitarimų...

Tvarus verslas
2022.03.30
„Kalnapilio-Tauro grupė“ įgyvendindama tvarumo strategiją plastikinius butelius keičia į 100% perdirbto plastiko butelius Verslo tribūna 2

Viena iš Lietuvos gėrimų gamybos lyderių „Kalnapilio-Tauro grupė“ ėmė naudoti perdirbto plastiko rPET (angl.

Tvarus verslas
2022.03.28
„Neste“ tvarių partnerysčių vadove Baltijos šalyse tapo Jone Sestakauskaite Verslo tribūna 1

Suomijos tinklo „Neste“ tvarių partnerysčių vadovės Baltijos šalyse pareigas pradėjo eiti Jone...

Tvarus verslas
2022.03.25
Tvarumo vadovų užduotys: nuo darbdavio įvaizdžio iki pakuočių poveikio vertinimo Verslo tribūna

Tvarumo specialisto pozicija, nors dar gana nauja, jau sparčiai populiarėja. Tik darbų laukas šioje...

Tvarus verslas
2022.02.24

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku