Kas tai? Eksperto įžvalgos

Įmonės vienijasi, kad krizę paverstų galimybe šalies verslui

Publikuota: 2020-06-04
Ernesta Dapkienė, prekybos tinklo „Maxima“ Komunikacijos ir korporacinių reikalų departamento direktorė, akcentuoja, kad iniciatyva „Išvien dėl Lietuvos“ siekiama atkreipti vartotojų dėmesį į tai, kiek daug Lietuvos verslas priklauso nuo kasdienių mūsų visų pasirinkimų. Bendrovės nuotr.
svg svg
Ernesta Dapkienė, prekybos tinklo „Maxima“ Komunikacijos ir korporacinių reikalų departamento direktorė, akcentuoja, kad iniciatyva „Išvien dėl Lietuvos“ siekiama atkreipti vartotojų dėmesį į tai, kiek daug Lietuvos verslas priklauso nuo kasdienių mūsų visų pasirinkimų. Bendrovės nuotr.

Šiemet pasaulį sudrebinusi COVID-19 pandemija iš esmės keičia vartotojų įpročius ir poreikius. Vietos gamintojų produkcijos vartojimas tampa ne tik tvarios gyvensenos sinonimu, bet ir galimybe iš naujo įsukti šalies ekonomikos variklį. Verslo atstovai pasakoja, kodėl didžiosios įmonės šį procesą gali ir privalo paskatinti – tokios iniciatyvos ėmėsi prekybos tinklas „Maxima“, kuriam sumažinus kai kurių lietuviškų prekių kainas verslas iškart pajuto ženklų pardavimų augimą.

Vartojimas to, kas užauginta čia pat ir pagaminta vietos įmonių, jau seniai yra tvarumo sinonimas. Ne pirmus metus parduotuvių lentynose daugėja vietinių gamintojų prekių, o žymiausi pasaulio virtuvės šefai gręžiasi į ūkininkų lysves, ieškodami kokybės, šviežumo ir kainos balanso. Pastaraisiais metais formulę papildo ketvirtasis – tvarumo elementas.

Ėmėsi iniciatyvos

Ernesta Dapkienė, prekybos tinklo „Maxima“ Komunikacijos ir korporacinių reikalų departamento direktorė, teigia, kad lojalūs prekybos tinklo klientai visada vertino lietuviškų produktų asortimentą, o prekių kilmė ne pirmus metus turi įtakos pirkėjų pasirinkimui. Šiuo, viso pasaulio verslui sunku metu, įmonė rado būdą, kaip patenkinti ir prie lietuviškos kokybės įpratusių vartotojų poreikius, ir, pasinaudojus savo — vieno iš didžiausių šalies prekybos tinklų — platforma, prioretizuoti vietos gamintojų produkciją.

Gegužės pradžioje „Maxima“ pradėjo lietuviškų prekių kainų mažinimo kampaniją „Išvien dėl Lietuvos“, į kurią įsitraukė 50 didžiųjų Lietuvos įmonių. 500-ams jų gaminamų produktų – nuo maisto iki higienos prekių – reguliari pardavimo kaina sumažinta 15%. Tikimasi, jog kampanija paskatins pirkėjus rinktis lietuviškas prekes ir palaikyti Lietuvos verslą, kad jo gamybos apimtys nemažėtų, taip būtų išsaugotos darbo vietos ir galiausiai greičiau atsigautų Lietuvos ekonomika.

„Šiuo sudėtingu laikotarpiu kyla iššūkių, su kuriais nei žmonėms, nei verslui neteko susidurti anksčiau. Sumažintos lietuviškų produktų kainos pirkėjams taps apčiuopiamu palengvinimu ir atkreips dėmesį į tai, kiek daug Lietuvos verslas priklauso nuo kasdienių mūsų visų pasirinkimų“, – viliasi E. Dapkienė.

Skaičiuojama, kad perkant „Išvien dėl Lietuvos“ kampanijos prekes per mėnesį bendrai pirkėjai sutaupys daugiau nei 1,5 mln. Eur. Trečdaliu (per 0,5 mln. Eur) prie kampanijos kuriamos naudos pirkėjams prisideda „Maxima“, o kampanijos partneriai – 50 didžiųjų Lietuvos gamintojų dengia 1 mln. Eur.

Jau mato pokyčių

Nuo šios savaitės „Maximos“ parduotuvėse kampanijos „Išvien dėl Lietuvos“ prekių sąrašas dar labiau išplėstas, įtraukiant daugiau lietuviškos mėsos gaminių. Atpiginta Lietuvos ūkiuose užaugintos kiaulienos, jautienos, vištienos ir kalakutienos produkcija.

Žilvinas Lenktaitis, UAB „Biovela-Utenos mėsa“ generalinis direktorius, užklupusią krizę vertina kaip galimybę. Jis akcentuoja, kad Lietuvoje daugiau nei penktadalis suvartojamų mėsos gaminių yra importuojami, o prasidėjus pandemijai eksporto pardavimai susitraukė kone perpus.

„Tokios iniciatyvos ir atsakingas požiūris ir į Lietuvos vartotoją bei Lietuvos verslą – labai sveikintinos. Išgirdus „Maxima“ idėją nekilo abejonių dalyvauti, ar ne. Šiuo laikotarpiu itin aktualu palaikyti Lietuvos gamintojus, skatinti šalies gyventojus vartoti čia užaugintą ir pagamintą produkciją bei remti vietinius verslus. Norime padėkoti pirkėjams, nes jau pirmomis savaitėmis matome reikšmingą iniciatyvoje dalyvaujančių produktų pardavimų augimą, kuris yra didesnis nei 40%. „Išvien dėl Lietuvos“ iniciatyva įrodo, kad susivienijusios Lietuvos įmonės gali pasiekti ne tik bendrų tikslų, bet taip pat suteikti naudą ir pirkėjui, ir verslams“, — sako jis.

Laikas sąmoningumui

Vartosenos ekspertai pabrėžia, kad viena iš pagrindinių šiuo metu ryškėjančių tvarios ateities ir darnaus vartojimo tendencijų yra sąmoningas žmonių apsisprendimas pirkti vietoje užaugintus ir pagamintus produktus. Pandemijos sukelta krizė rodo, kad tuo pačiu – tai ir būdas kiekvienam įsitraukti ir formuoti šalies ateitį.

Aušra Vasiljevienė, UAB „Švyturys-Utenos alus“ pardavimo direktorė, mano, kad „Išvien dėl Lietuvos“ idėja realizuojama pačiu tinkamiausiu metu.

„Kai laikai yra geri, net ir puikios iniciatyvos dažnai nesulaukia žmonių atsako. Taip yra todėl, kad įpročiai, gerovė, skubėjimas ima viršų. Kai ateina sunkesni laikai, žmonės daug sąmoningiau supranta, kaip glaudžiai esame vieni su kitais susiję ir vieni nuo kitų priklausomi. Tai galioja ir versle“, – pabrėžia ji.

Anot pašnekovės, gamintojai ir pardavėjai taip pat yra vartotojai, todėl susirūpinti savo sąmoningumu turime visi.

„Pirkti ir vartoti galime tik tuomet, kai turime darbą ir sekasi mūsų verslui; graži aplinka ir socialinės garantijos įmanomos tik tuomet, kai sekasi valstybei, kai ji neskendi skolose. Ekonomika nėra kažkokia paslaptis, kuri neaišku kodėl gerėja ar blogėja. Savo pasirinkimais mes patys ją formuojame. Geras gyvenimas visada yra sprendimų ir pasirinkimų ilgalaikė pasekmė“, – teigia prie iniciatyvos prisijungusios įmonės pardavimo direktorė.

A. Vasiljevienė priduria, kad prie ekonomikos augimo visi gali prisidėti kasdieniais pasirinkimais – tokia ir „Išvien dėl Lietuvos“ iniciatyvos esmė:

„Šis laikas – tinkamas atrasti, kad viskas, ką mes Lietuvoje kuriame, ką turime, yra puiku. Turime išmokti tai rinktis, pirkti ir vartoti. Tai galioja ir kalbant apie atostogas Lietuvoje, ar Baltijos šalyse, tai aktualu ir renkantis prekę, pagamintą šalies įmonių“.

Pagalbos ratas

Justė Pinkevičienė, kosmetiką gaminančios UAB „Cosmoway“ rinkodaros vadovė ir bendrasavininkė, pasakoja, kad prie iniciatyvos prisijungti taip pat paskatino suvokimas, jog šalies ekonominė situacija priklauso nuo mūsų visų.

„Tai tikrai nėra tiesiog skambi beletristika. Krizinės situacijos dar labiau išryškina, kaip esame vieni nuo kitų priklausomi. Mes parduodame, o už gautas pajamas toliau siekiame auginti lietuvišką verslą, kurdami darbo vietas, mokėdami atlyginimus, mokesčius valstybei bei, žinoma, patys uždirbdami ir po darbo valandų patys tapdami pirkėjais. Toks susivienijimas gali padėti, kad nei vienas narys iš šio rato neiškristų“, — mano J. Pinkevičienė.

Solidarumo įrodymai

Šarūnas Matijošaitis, „Vičiūnų grupės“ valdybos pirmininkas, teigiamai vertina tai, kad tokia iniciatyva siekiama visų svarbiausių grupių – Lietuvos prekybos tinklų, gamintojų ir, svarbiausia, pirkėjų – solidarumo.

„Galbūt tokiu būdu ši netipinė krizė tuo pačiu bus ir galimybė? Galimybė labiau atsigręžti į savo šalies gamintojus bei produkciją ir teikti jai pirmenybę, net ir krizei praėjus“, — svarsto pašnekovas.

Š. Matijošaitis pasakoja, kad „Vičiūnų grupė“ net 95% gaminių platina ne Lietuvoje, o daugiau kaip 70 pasaulio rinkų, dirba su daugeliu didžiausių pasaulio prekybos tinklų, grupės gamyklos veikia 4 šalyse. Vis dėlto, „Vičiūnai“, kalba jis, visuomet buvo ir liks Lietuvos įmonė.

Partnerystė su „Maxima“ ir gausus „Viči“ asortimentas šiame prekybos tinkle mums padeda geriau įsitvirtinti savo namų rinkoje ir lietuvių širdyse, tai mums be galo svarbu. Juk sėkmės receptas maisto gamintojui tiek Vakaruose, tiek Rytuose, tiek ir Lietuvoje yra tas pats: skanus, sveikas ir patogus vartoti produktas. Jeigu negebi pagaminti ir pristatyti tokio produkto, jokie rinkodaros biudžetai, kampanijos ar blizgios pakuotės negelbės – bent jau ilguoju laikotarpiu“, — pabrėžia pašnekovas.

Anot Š. Matijošaičio, maistas – pirmojo būtinumo prekė, kurios reikia visais, ir krizių, laikotarpiais, tačiau tokio masto globalinė suirutė neaplenkia ir šio sektoriaus – kinta tiek privačių, tiek verslo klientų įpročiai.

„Tai didelis iššūkis mums, kaip gamintojui bei eksportuotojui. Visgi manau, kad tokios krizės tuo pačiu atsijoja pelus nuo grūdų ir priverčia išsigryninti savo stiprybes, dirbti efektyviau – tiesiog palypėti ant aukštesnio įmonės galimybių laiptelio“, — mano pašnekovas.

Tvari lyderystė

Pokyčių įžvelgia ir rinkos ekspertai, kurie teigia, kad maisto prekių kainų mažėjimas naudingas visos šalies ekonomikai. Išankstinis mėnesinis vartotojų kainų pokytis, apskaičiuotas pagal suderintą vartotojų kainų indeksą, 2020 m. gegužę (palyginti su balandžiu) yra neigiamas ir sudaro -0,5%. Tada Povilauskas, SEB banko ekonomistas, žiniasklaidai komentavo, kad kainų mažėjimą labiausiai lėmė maisto, drabužių bei kuro kainų kritimas.

Pasak ekspertų, pandemija ir jos sukelta krizė yra puiki proga vadovams pademonstruoti ne tik verslo išmanymą, bet ir tvarią lyderystę.

Stephane J. G. Girod, Šveicarijos verslo mokyklos „International Institute for Management Development“ (IMD) strategijos ir organizacijų struktūros profesorė, bei Natalia Olynec, IMD verslo mokyklos Tvarumo departamento vadovė, dabar – kaip niekada svarbu, kad įmonių vadovų lyderystė būtų atsakinga.

„Tai, kaip dabar reaguos ir su situacija tvarkysis verslo lyderiai, didele dalimi lems iš koronaviruso išbridusio pasaulio būklę“, — mano mokslininkės.

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą 0
Plastiko naudojimą mažinanti inovacija – jau Lietuvoje Verslo tribūna 2

Pastaraisiais mėnesiais, Aplinkos ministerijos duomenimis, šalyje vyravęs karantinas smarkiai išaugino...

Tvarus verslas
2020.06.16
„Telia“ patirtis: tvarumas yra nauda verslui Verslo tribūna

Didžioji dalis Lietuvos verslo vaduojasi iš pandemijos sukelto sąstingio ir didžiausią dėmesį dabar skiria ne...

Tvarus verslas
2020.06.11

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Valdyti slapukus