Kas tai? Eksperto įžvalgos

Dirbtinis intelektas padeda kovoti su klimato kaita

Publikuota: 2020-05-06
„Kad įmonėse aplinkosaugos tikslai netaptų šalutiniais ar parodomaisiais, svarbu juos įtraukti į įmonės strategiją“, - pataria Eglė Gudelytė-Harvey, „Telia Švedija“ viceprezidentė ir  teisės padalinio vadovė.
svg svg
„Kad įmonėse aplinkosaugos tikslai netaptų šalutiniais ar parodomaisiais, svarbu juos įtraukti į įmonės strategiją“, - pataria Eglė Gudelytė-Harvey, „Telia Švedija“ viceprezidentė ir teisės padalinio vadovė.

Albertas Einsteinas dažnai cituojamas sakęs, kad didžiausia beprotybė yra nuolat daryti tą patį ir tikėtis kitokių rezultatų. Eglė Gudelytė-Harvey, „Telia Švedija“ viceprezidentė ir  teisės padalinio vadovė, sako, kad, sprendžiant klimato problemas, esminių pokyčių katalizatoriumi, kuris padės ištrūkti iš tokio užburto rato, privalo tapti technologijos.

Anot Švedijos „Telia“ vadovybėje dirbančios pašnekovės, svarbiausia yra žmonių sąmoningumo virsmas, kad technologijos gali padėti tvarkytis su produktais ir procesais, kuriuos ir iki šiol naudojome dešimtis metų, tik be išmanumo komponento.

„Tik pagalvokime, kiek galimybių mums atsivėrė, kai šūsnis dokumentų skaitmenizavome ir gavome galimybę į vieną vietą surinktus duomenis panaudoti įžvalgoms ir prognozėms“, — pabrėžia ji.

Tokia pat technologinė išmonė praverčia ir tuomet, kai kalbama apie klimato kaitą.

„Turime tiek daug statistikos apie klimatą, gėlo vandens ar energijos naudojimą,. Šiuos duomenis skaimenizavus ir daiktų interneto, mobilaus ryšio bei daviklių pagalba nuolat, realiuoju laiku atnaujinant, galima liautis dirbti vien su pasekmėmis ir pradėti prognozuoti bei numatyti ateities tendencijas“, — argumentuoja E. Gudelytė-Harvey.

Ji detalizuoja, kad pvz., ypač vasarą, ir Lietuvoje ir Skandinavijos šalyse dažnai pasitaiko stiprių liūčių, audrų ir griaustinių. Būna, kad dėl griaustinio kartais nutrūksta elektros energijos tiekimas — ne tik gyventojams, bet ir telekomunikacijų tinklui, tuomet neveikia ryšys.

„Dabartinės technologijos ir esamas duomenų kiekis jau leidžia numatyti, kur ir kada galima tikėtis gedimo, sąlygoto tokių audrų ir elektros dingimo; tai leidžia iš anksto susidėlioti tikslų planą ir veikti pagal jį, o ne po fakto. Tai vadinama nuspėjama priežiūra (angl. predictive maintenance) “, — panaudojimo galimybes įžvelgia pašnekovė.

Išmanumo elementas

Technologijos, pasak E. Gudelytės-Harvey, gali paskatinti greičiau ir efektyviau priimti sprendimus, kurie mažina ir žmogaus neigiamą įtaką gamtai.

„Tokie sprendimai, kaip dirbtinis intelektas, 5G ryšys ir daiktų internetas, tradicines problemas leidžia spręsti efektyviau, negu iki šiol. Pvz., konkrečiai mūsų sektorius turi galimybę sukurti išmanumo elementą tradicinėms industrijoms: energijos ir vandens naudojimui, transportui, sveikatos apsaugai, gamybai. Technologijos leidžia ne vien vartoti šių sektorių paslaugas, bet ir prognozuoti, kur yra daugiausia potencialo ištekliams taupyti ir išmaniau juos naudoti“, — vardija pašnekovė.

Ji prisimena pavyzdį, kaip Kopenhagos oro uostas pritaikė išmanųjį daiktų interneto sprendimą, norėdamas išsiaiškinti, ar tvariai oro uoste yra naudojamas vanduo. Buvo matuojama, kiek kiekvienas vandens maišytuvas sunaudoja vandens, dažniausiai pageidaujama vandens temperatūra bei dažniausiai naudojami čiaupai. Tokia informacija leidžia priimti sprendimus apie tai,  kurie taškai turi būti dažniau valomi, kur yra vandens tiekimo gedimas ir pan. Taip pat buvo nustatyta, kad iš vieno krano vandens išleidžiama gerokai daugiau negu iš kitų. Paaiškėjo, jog juo naudojasi į oro uostą keleivius vežantys taksi vairuotojai, kurie oro uoste tiesiog prisipildo savo gėrimo buteliukus. Tai paskatino oro uostą įrengti jiems atskirą, patogesnę vandens stotelę. „Tai gana primityvus pavyzdys, tačiau jis iliustruoja, kaip, pritaikius technologijas, galima efektyviai tausoti išteklius ir mažinti sąnaudas. Išmanumo elementas leidžia sekti, stebėti, matuoti ir prognozuoti, o tai reiškia, kad kartu – ir efektyviau kontroliuoti, kaip naudojami ištekliai“, — sako E. Gudelytė-Harvey.

Esminiai pokyčiai

Anot pašnekovės, faktai rodo, kad skaitmenizacija savaime skatina išteklius ir resursus naudoti efektyviau.

„Žinoma, šiuo metu mes esame kelio pradžioje, tačiau progresuoti šioje srityje galime eksponentiškai, t.y., nuolat keliais kartais didinti galimybę technologijų pagalba mažinti neigiamą žmogiškosios veiklos poveikį gamtai. Vis dėlto, vien sukurti technologijas nepakanka, jos turi būti praktiškai integruotos į verslo procesus, pritaikytos vartotojams. Išmanios technologijos turėtų tapti verslo DNR ir per tai formuoti naujus įpročius bei elgesio modelius, nes viena iš dažniausių kliūčių naudojant technologijas panaudojime yra besikeičiantys žmonių įpročiai“, — pabrėžia E. Gudelytė-Harvey

Vieną tokį išmanųjį sprendimą „Telia“ pritaikė Helsinkyje. Suomijos sostinė neseniai baigė 1,2 mlrd. Eur vertės metro sistemos atnaujinimo ir plėtros projektą, kurio vienas iš tikslų buvo  paskatinti kuo daugiau tarp Helsinkio ir jo metropolitene esančio Espo miesto gyventojų naudotis viešuoju transportu, užuot kasdien savais automobiliais greitkeliu vykus į darbą centre ir iš jo. Taip buvo norima sumažinti išmetamo CO2 kiekį. Kad išsiaiškintų, kokie maršrutai, jų laikai ir stotelių išdėstymas gyventojams būtų patogiausias, savivaldybė pasitelkė masių judėjimo analitikos įrankį „Telia Crowd Insights“, kuriame panaudojamas dirbtinis intelektas.

„Šis įrankis analizuoja žmonių judėjimo ypatumus —  kada, kur ir kiek jie važiuoja viešuoju transportu, kaip naudoja asmenines transporto priemones. Tokiu atveju specialiai yra taikomas mobilaus ryšio tinklo duomenų anonimizavimo ir agregavimo metodas; tai reiškia, kad sistema žmonių judėjimą mato agreguotai ir nuasmenintai,  o ne kaip konkrečius individus. Ypatingai svarbu pažymėti, kad tai atitinka privatumo teisinius reikalavimus, nes klientų pasitikėjimas mumis yra svarbiausia. Atsižvelgdama į gautus duomenis, savivaldybė sureguliavo viso viešojo transporto grafikus taip, kad miestiečiai metro ir kito viešojo transporto paslaugomis pradėjo naudotis žymiai aktyviau, o savo asmeniniais automobiliais važinėti mažiau“, — pasakoja pašnekovė.

Surinkti ir nuolat renkami duomenys rodo, kad tinkamai sureguliavus metro tarp Helsinkio ir Espo miestų sistemą, automobilių eismą pavyko sumažinti 8%. Tai reiškia, jog čia kasdien išmetama 13 tonų mažiau CO2.

Instaliuoti smegenis

Pašnekovė akcentuoja ir tai, kad anksčiau ar vėliau visi turėsime pereiti prie atsinaujinančių energijos šaltinių naudojimo. Kol kas viena didžiausių kliūčių yra ta, kad šie šaltiniai nėra nuolatiniai, t. y. mūsų regione vėjas nepučia, o saulė ir nešviečia visą laiką. Todėl reikia mąstyti, kaip užtikrinti, kad atsinaujinančių šaltinių energija būtų išnaudojama kuo tiksliau ir maksimaliau: kai šviečia saulė, energiją būtų galima išgauti iš jos, kai pučia vėjas – išnaudoti šį šaltinį.

„Ant energijos perdavimo tinklo galima montuoti jutiklius, kurie prijungti prie mobilaus ryšio tinklo nuskaito ir siunčia aplinkos informaciją, temperatūrą ir energiją leidžia naudoti bei prognozuoti protingai. Kitaip sakant, žmonijos naudojamai techninei įrangai dabar galime instaliuoti smegenis, kurios leidžia kaupti duomenis, prognozuoti ir planuoti, kad galėtume vartoti ir dirbti atsakingiau“, — pabrėžia E. Gudelytė-Harvey.

Jos teigimu, labai svarbu, kad verslas kuo greičiau pereitų nuo daugelį metų įprastos linijinės ekonomikos, kurios formulė – pagaminau, pardaviau, panaudojau, išmečiau, prie cirkuliacinės ekonomikos ir beatliekio vartosenos būdo, kai pagaminus ir panaudojus produktą, jo atsarginės dalys ar tai, kas liko nepanaudota, yra prikeliama antrajam gyvenimui.

Verslo atsakomybė

20 metų „Telia“ bendrovėse dirbanti E. Gudelytė-Harvey pasakoja, kad „Telia“ pirmuosius mažus žingsnelius tvarumo link žengė prieš dešimtmetį, o pastaraisiais metais jau beveik nei vienai pasaulio valstybei ir verslo atstovui nekyla klausimų, kad gamtos išteklius privaloma naudoti išmintingai.

Europos Sąjunga neseniai pristatė vadinamąjį „Žaliąjį kursą“ – ES ekonomikos tvarumą užtikrinančias gaires, kurios numato, kad iki 2050 m. senajame žemyne nebeturėtų būti išmetama grynojo šiltnamio efektą sukeliančių dujų, ekonomikos augimas būtų atsietas nuo išteklių naudojimo ir nuošalyje nebūtų paliktas nė vienas žmogus ir nė viena vietovė. E. Gudelytė-Harvey sako, kad tokia Europos lyderystė sprendžiant klimato kaitos problemas yra sveikintina, tačiau verslas taip pat privalo imtis konkrečių, apčiuopiamų veiksmų.

„Tai vienas žingsnis Europos mastu, tačiau vien jo nepakanka. Kad įmonėse aplinkosaugos tikslai netaptų šalutiniais ar parodomaisiais, svarbu juos įtraukti į įmonės strategiją. Kai atsiranda atskaitomybė prieš investuotojus ir visuomenę, pamiršti to, ką esate pasižadėję, nebėra galimybių“, — akcentuoja ji.

Pasakodama apie „Telia“ patirtį, E. Gudelytė-Harvey teigia, kad šiuo metu visos grupei priklausančios, septyniose šalyse veikiančios įmonės, yra įsivardinusios tris vadinamuosius drąsius tikslus, kurie įrašyti ir į įmonių grupės strategiją: iki 2030 m. pasiekti nulio CO2 emisiją, per tą patį laikotarpį įgyvendinti beatliekio vartojimo (angl. zero waste) strategiją ir kiekvieną įmonės darbuotoją motyvuoti taip, kad jis be kompromisų šių tikslų siektų.

Pašnekovė tvirtina, kad itin svarbus ir bendradarbiavimo aspektas. Švedijoje, kuri klimato kaitą ir tvarumo būtinybę seniai yra įvardijusi kaip vieną svarbiausių šalies ir pasaulio prioritetų, jėgas vienija vyriausybinės, nevyriausybinės organizacijos verslo atstovai ir mokslininkai.

Bendras tikslas

Prieš Jungtinių Tautų pasitarimą klimato klausimais, vykusį 2019 m. rudenį, Švedijos vyriausybinės, nevyriausybinės organizacijos, verslo atstovai ir mokslininkai kartu sudarė dokumentą, pavadintą Eksponentiniu klimato žemėlapiu (Exponential Climate Roadmap), kuriame įvardinti 36 sprendimai, kaip per artimiausius dešimt metų 50% sumažinti CO2 emisiją.

„Dokumente konkrečiai įvardinta, kiek kiekvienas sektorius teršia gamtą ir kaip technologijos gali padėti tą taršą kas dešimtmetį mažinti perpus. Taip pat suskaičiuota, jog informacinių technologijų sektorius prie klimato kaitos stabdymo gali prisidėti labai konkrečiai – trečdaliu sumažindamas CO2 emisiją“, — sukonkretina E. Gudelytė-Harvey.

Ji pabrėžia, kad bendrystė tvarumo klausimu – būtina.

„Vienas rinkos dalyvis ar viena vyriausybė nieko nepakeis; piliečiai, valstybės ir verslas turėtų imtis bendrų iniciatyvų ir apsispręsti dėl bendrų tikslų. Tik bendromis pastangomis ir kiekvienam dedant savo indėlį galima pasiekti pokyčių“, — sako E. Gudelytė-Harvey.

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą 0
„Maxima LT“: verslas turi būti ekologiškai sąmoningas Verslo tribūna

Didžioji dauguma šiuolaikinių įmonių į savo misiją įterpia tvarumo siekį, tačiau tik nedidelė dalis jų žino,...

„Vilniaus vandenys“ perdirbtą nuotekų dumblą naudoja miškų tręšimui Verslo tribūna 2

Valant miesto nuotekas, valymo įrenginiuose lieka nuotekų dumblo, kuris susidaro proceso metu. Įprastai ši...

Tvarus verslas
2020.09.30
Strateginiai „Švyturys – Utenos alus“ tvarumo sprendimai: pelnytas išskirtinis statusas – tik kelio pradžia Verslo tribūna

„Švyturys-Utenos alus“ yra pirmoji alaus darykla šalyje ir antroji visoje pasaulinėje „Carslberg“ grupėje,...

Tvarus verslas
2020.09.29
Tvarumas versle – nebe įvaizdžio, o verslo sėkmės klausimas Verslo tribūna

Dar neseniai kova su klimato kaita apsiribojo tokiais simboliniais veiksmais, kaip šviesos išjungimas vienai...

Tvarus verslas
2020.09.28
Kokios tvaraus valdymo praktikos gali prisidėti prie verslo sėkmės? Verslo tribūna 3

Remiantis naujausiais „Nasdaq European Data“ duomenimis, net 90 proc. šio naujojo šimtmečio kartos...

Tvarus verslas
2020.09.24
Tvarus verslo perdavimas: būtina gerai pasiruošti Verslo tribūna

Per du pastaruosius dešimtmečius Lietuvoje susikūrė daug sėkmingų verslų, kurių savininkai šiuo metu svarsto...

Tvarus verslas
2020.09.17
Daugiau nei 5 milijonai priežasčių kurti tvarų verslą  Verslo tribūna

Vis daugiau žmonių iš verslų reikalauja atsakingo požiūrio į aplinką ir planetą. „Harvard Business Review“...

Tvarus verslas
2020.09.15

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Valdyti slapukus