Kas tai? Eksperto įžvalgos

Laikas dalinti, o ne tikrinti

Publikuota: 2020-04-29
„WINT law firm“ partneris, advokatas dr. Pranas Švedas sako, kad valstybė turi paramos verslui priemones, reikia tik jas kuo greičiau įgyvendinti, lengvinant ir naikinant reikalavimus. Taisyklė „duoti, o ne drausti“ turėtų tapti naujo požiūrio į verslą, kaip į partnerį, pagrindu.
svg svg
„WINT law firm“ partneris, advokatas dr. Pranas Švedas sako, kad valstybė turi paramos verslui priemones, reikia tik jas kuo greičiau įgyvendinti, lengvinant ir naikinant reikalavimus. Taisyklė „duoti, o ne drausti“ turėtų tapti naujo požiūrio į verslą, kaip į partnerį, pagrindu.

Karantinas, nors ir sušvelnintas, vis dar tęsiasi, ir verslui kaip niekad reikia valstybės pagalbos. Tuo tarpu vyriausybė pažadėjusi paramą, ją taip apraizgė įvairiais reikalavimais, kad valstybės paramos priemonės veikia prastai. Kad ką nors pavyktų išgebėti valstybė turi pakeisti ir požiūrį į verslą, ir paramos teikimo seką.

Valstybė prieš daugiau kaip mėnesį patvirtino 5 mlrd. eurų vertės ekonomikos skatinimo paketą, skirtą padėti verslui ir gyventojams kovoti su COVID-19 pandemijos sukeltais padariniais. Tačiau šios dienos duomenimis, verslui gelbėtis yra panaudotas tik maždaug 1% šios paramos. Palyginimui galima pasakyti, jog, pvz., Švedijoje, kur laikomasi labai „švelnaus“ karantino, 60% paramos, o Vokietijoje – 50% paramos jau pasiekė verslo įmones.

„Paramos priemonės yra, būtina kuo greičiau pakeisti jų teikimo seką – dalinti paramą verslui, o tikrinti, kur panaudotos lėšos, bus galima krizei pasibaigus. Galų gale ir verslas paimdamas paramą prisiimta įsipareigojimus“, – sako „WINT law firm“ partneris, advokatas dr. Pranas Švedas, turintis daugiau kaip 15 metų darbo patirtį verslo teisės srityje.

Pasak jo, tai, kad paramai gauti nustatyti pernelyg dideli reikalavimai įmonėms, iš tikrųjų parodo mūsų valstybės ydingą požiūrį į verslą: verslas – tai ne partneriai, o labiau sukčiai. Tokį požiūrį reikia kuo greičiau keisti, ypač dabartinės krizės salygomis, nes verslas neegzistuoja tuščioje erdvėje, jis veikia visuomenėje – kuria darbo vietas ir patenkina visuomenės poreikius. Tam, kad mūsų valstybės ekonomikos plėtra būtų darni, reikia, kad verslas būtų tvarus, o tam reikia, kad valstybės požiūris į verslą taip pat būtų tvarus. Valstybės tarnautojai turėtų nebijoti svarankiškai priimti sprendimų, nebijoti leisti, o ne drausti.

„Požiūris, kad krizės sąlygomis reikia diskutuoti, kaip skirti paramą, kad ji nebūtų išgrobstyta, o ne ją skirti visoms įmonėms, kurios jos prašo, yra labai ydingas, neteisingas ir netgi kenkėjiškas“, – teigia p. Švedas.

Valstybė turi vertinti ne tik esamą verslo bei ekonomikos padėtį, bet ir prognozuoti artimiausią bei tolimesnę jos ateitį. Jei verslas nesulauks paramos dabar, nutrūks verslo grandinės, užsakymai bei atsiskaitymai, o tada bus per vėlu užsiimti įmonių gaivinimu. Gali atsitikti taip, kad valstybei nespėjus įlieti pinigų į ekonomiką, jai teks pačiai mokėti visiems gyventojams po vidutinį atlyginimą, arba mėtyti paramos paketus iš malūnsparnio.

Paramos teikimo trukdžiai

Bendra problema, su kuria susiduria „WINT law firm“ klientai, yra ta, kad UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ (INVEGA) – institucija, kurią vyriausybė pasirinko skirstyti paramą smukiam ir vidutiniam verslui (SVV), tam neturi fizinių resursų. Šiai funkcijai atlikti geriausia institucija būtų buvus Valstybinė mokesčių inspekcija, nes ji turi ir išteklių, ir žinių. Tuo tarpu INVEGA, tinkamai dirbanti normaliomis sąlygomis, krizės sąlygomis yra nepajėgi apdoroti tokį didelį paraiškų kiekį ir tampa “butelio kakleliu”, ties kuriuo stringa visas paramos teikimo procesas. Šiuo metu INVEGAI verslas yra pateikęs daugiau kaip 30.000 paraiškų, INVEGA yra patenkinusi maždaug 10%.

Kita paraiškų atmetimo priežastis yra per dideli reikalavimai paramai gauti. Kai kuriuos reikalavimus sunku pagrįsti logiškai, jie labiau susiję su baimės ir draudimo kultūra. Todėl daugybė normalių įmonių negali gauti paramos, nes neatitinka reikalavimų. Pavyzdžiui, daugiau kaip mėnesį galiojo reikalavimas, kad į paramą gali pretenduoti tik tos įmonės, kurių apyvarta sumažėjo 60%. Sunku suprasti, kodėl 60%, kodėl ne, pvz., 40%? Dabar šis reikalavimas sumažintas iki 30%, bet kodėl ne 20%, juk įmonių pastovieji kaštai nekinta? Gali būti, kad siekta paramą suteikti labiausiai nukentėjusiems, bet ir jie stovi tikrinimo eilėje ir paramos negauna.

Dauguma jaunų įmonių neatitinka reikalavimų paramai gauti, nes tiesiog praktiškai neįmanoma verslo pradžioje per 2-3 metus uždirbti pelno ir atitikti nustatytų kriterijų.

„Parama turi būti teikiama visoms įmonėms, kurios susiduria su likvidumo sunkumais, neskaičiuojant kiek procentų sumažėjo jų apyvarta“, – pabrėžia dr. Pranas Švedas.

Baudžiama už investicijas

Vis dėlto, anot „WINT law firm“ verslo advokato, tikėtina, kad daugiausia įmonių nesulaukia paramos dėl kito reikalavimo – bendrovės nuosavas kapitalas, kurį sudaro įstatinis kapitalas, rezervai ir nepaskirstytas pelnas, turi būti ne mažesnis nei jos pusė įstatinio kapitalo. Tai reiškia, kad, pvz., įmonė neturinti nepaskirstyto pelno gali neatitikti šio reikalavimo. Tačiau įmonė, kuri ne kaupė pelną, o jį investavo ir reinvestavo į plėtrą, gamybos modernizavimą ir kt., nėra blogai dirbanti, netgi atvirkščiai.

„Kuriozas yra tame, kad tos įmonės, kurios daug investavo ir reinvestavo negali gauti paramos, o ją gali gauti tos, kurioms ji nereikalinga, t.y., tos, kurios turi nepaskirstyto pelno ir jų nuosavo ir įstatinio kapitalo santykis yra geras“, – sako p. Švedas.

Naikinti reikalavimus ir lengvinti sąlygas

Tam, kad verslas lengviau kvėpuotų krizės laikotarpiu, būtų pravartu suspenduoti ir kitus įvairių įstatymų reikalavimus, pvz., LR Akcinų bendrovių įstatymo reikalavimą, kad bendrovės finansinės ataskaitos turi būti patvirtintos iki balandžio 30 d. eiliniame akcininkų susirinkime. Nors Registrų centras ir yra paskelbęs, jog nebaus nespėjusių ataskaitų pateikti bendrovių, bet tai tik žodinis pažadas, o įstatymas galioja.

Dar vienas ne iki pabaigos išspręstas klausimas – tai atidėtų paskolų palūkanų kompensavimas neatidedant bendro paskolos atidavimo termino – taip problemos tik nustumiamos, pvz., 3 mėnesiams. Tokį variantą galima būtų palyginti su sustumiamu sniegu – ateina momentas, kai sustumto sniego nebepajudinsi.

Valstybė taip pat galėtų paskelbti nuomos mokesčių mokėjimo moratoriumą, ir atitinkamai skirti kompensacijas. O kodėl valstybė negalėtų bankams kompensuoti palūkanų, atidedant NT vystytojams paskolų mokėjimą? Šiandien bankai jau skelbia moratoriumą verslo paskolų mokėjimui, bet tai yra privačios sveikintinos iniciatyvos.

Darbo kodekso korekcijos

Teigiama, kad Seimas tvarkė prastovų klausimą Darbo kodekse ir LR užimtumo įstatyme. Įstatymai buvo keičiami kelis kartus vos ne kas savaitę (kokio verslo tvarumo galima tikėtis?) ir vis dėlto liko vienas neišspręstas klausimas, galintis dar labiau pasunkinti verslui gyvenimą krizės laikotarpiu. Darbuotojas, išleistas į prastovą 30 dienų iš eilės, ar 45 dienom per metus, turi teisę išeiti iš darbo ir jam priklauso 2 mėnesių išeitinė išmoka (yra ir daugiau sąlygų). Jei darbuotojai buvo išleisti į prastovą paskelbus karantiną, tai kai kurie jau atitinka kriterijus išeitinei išmokai gauti. Būtų logiška šią nuostatą suspenduoti.

Paramos priemonės, kurios turėtų būti įgyvendintos:

1. Valstybė turi suprasti, kad veikia kriziniu laikotarpiu, o tai reiškia, kad svarbiausiu kriterijumi yra laikas. Kiti kriterijai turi pasitraukti į antrą planą. Šiuo metu neverta baimintis, kad dėl to bus padaryta klaidų. Didžiausia klaida šiuo metu yra per lėtai veikti.

2. Parama turi būti absoliučiai horizontali, t.y. tiek smulkios ir vidutinės įmonės (SVV), tiek ir stambios įmonės vienodai turi gauti paramą.

3. Analogiškai kaip ir kovojant su COVID-19 reikia siųsti įmones į reanimacijos skyrius ir palaikyti jų kvėpavimą dirbtinėmis priemonėmis (injekcijos – pinigų srautai, nuoma, atlyginimai, mokesčiai, bankų paskolos).

4. „Nuostolių perkėlimo atgal“ (angl. tax losses back) įvedimas – įmonės, kurios 2019 metais uždirbo pelno, pelno mokestį turės sumokėti 2020 m. birželio mėnesį. Reikia įvesti galimybę mokėtiną pelno mokestį už 2019 metus sumažinti 2020 m. patiriamu nuostoliu.

5. Remti ne tik darbo vietų išsaugojimą, bet ir naujų kūrimą (pvz., atleidžiant įmones tam tikrą laiką nuo visų ar dalies mokesčių).

6. Didinti viešąsias išlaidas infrastuktūrai gerinti, skirti didelį finansavimą renovacijai.

7. Perkeliant ES taisykles dėl paramos, neprikurti visokių papildomų vietinių sąlygų, kurios dažniausiai yra griežtesnės. 

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą 0
„Maxima LT“: verslas turi būti ekologiškai sąmoningas Verslo tribūna 1

Didžioji dauguma šiuolaikinių įmonių į savo misiją įterpia tvarumo siekį, tačiau tik nedidelė dalis jų žino,...

Tvarus verslas
2020.10.01
„Vilniaus vandenys“ perdirbtą nuotekų dumblą naudoja miškų tręšimui Verslo tribūna 3

Valant miesto nuotekas, valymo įrenginiuose lieka nuotekų dumblo, kuris susidaro proceso metu. Įprastai ši...

Tvarus verslas
2020.09.30
Strateginiai „Švyturys – Utenos alus“ tvarumo sprendimai: pelnytas išskirtinis statusas – tik kelio pradžia Verslo tribūna

„Švyturys-Utenos alus“ yra pirmoji alaus darykla šalyje ir antroji visoje pasaulinėje „Carslberg“ grupėje,...

Tvarus verslas
2020.09.29
Tvarumas versle – nebe įvaizdžio, o verslo sėkmės klausimas Verslo tribūna

Dar neseniai kova su klimato kaita apsiribojo tokiais simboliniais veiksmais, kaip šviesos išjungimas vienai...

Tvarus verslas
2020.09.28
Kokios tvaraus valdymo praktikos gali prisidėti prie verslo sėkmės? Verslo tribūna 3

Remiantis naujausiais „Nasdaq European Data“ duomenimis, net 90 proc. šio naujojo šimtmečio kartos...

Tvarus verslas
2020.09.24
Tvarus verslo perdavimas: būtina gerai pasiruošti Verslo tribūna

Per du pastaruosius dešimtmečius Lietuvoje susikūrė daug sėkmingų verslų, kurių savininkai šiuo metu svarsto...

Tvarus verslas
2020.09.17
Daugiau nei 5 milijonai priežasčių kurti tvarų verslą  Verslo tribūna

Vis daugiau žmonių iš verslų reikalauja atsakingo požiūrio į aplinką ir planetą. „Harvard Business Review“...

Tvarus verslas
2020.09.15

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Valdyti slapukus