„Telia“: ateityje netvarių verslų tiesiog negalės būti

Nėra verslo, kuris nenaudotų planetos išteklių ir po savęs nepaliktų atliekų. Tačiau labiau nei bet kada iki šiol tvarus verslas tampa investicija į ateitį, o šiuo keliu pradeda eiti vis daugiau įmonių.

„Ateityje netvarių verslų tiesiog negalės būti. Ir nė todėl, kad egzistuos įvairūs reguliavimai, o todėl, kad pati visuomenė ir rinka to reikalaus. Šiandien įmonių tvarumas tampa svarbia jų gaminamų prekių ar teikiamų paslaugų dalimi“, – sako I. Bimbirytė-Yun.

Kad mažintų poveikį aplinkai, pasitelkė technologijas

Nors didžiausią poveikį aplinkai įprasta sieti su pramonės sektoriaus įmonėmis, kurioms reikalingas didelis kiekis vandens ir elektros energijos, pastarųjų išteklių ypač daug sunaudoja ir IT bei technologijų sektorius.

Pasak I. Bimbirytės-Yun, bendrovės „Telia“ duomenų centrai ir mobiliosios stotys – pagrindiniai elektros energijos naudotojai. Nors visa įmonės veikloje naudojama energija gaunama iš atsinaujinančių šaltinių, jos kiekį bendrovė stengiasi nuolat mažinti investuodama į aplinkai palankias technologijas. Iki 2030 visa „Telia“ grupė yra įsipareigojusi savo veikloje pasiekti nulio CO2 ir atliekų išmetimą.  

„Duomenų centruose jau dabar įdiegėme naują vėsinimo technologiją, kuri, lyginant su įprastinėmis vėsinimo technologijomis, per metus CO2 emisiją sumažina 700 tonų ir sutaupo 650 000 kWh – tiek elektros metams sunaudoja apie 500 Lietuvos šeimų. Jau dabar dalis šilto oro iš duomenų centro panaudojama bendrovės patalpoms šildyti. Taip pat taikome mobiliųjų stočių „migdymo“ sprendimą: kai nėra didelio užimtumo, mobiliosios stotys išsijungia, o atsiradus poreikiui, jos aktyvuojasi ir dirba visu pajėgumu. Ši programa sutaupo bent dešimtadalį bazinių stočių naudojamos elektros energijos“, – pasakoja I. Bimbirytė-Yun.

Persikėlus į naują energetiškai efektyvų biurą, ant stogo įrengti saulės kolektoriai padengia kone pusę pastato elektros energijos poreikių, o speciali sistema surenka ir vidaus reikmėms panaudoja lietaus vandenį.

Paklausus, ar daug atliekų sukuriama bendrovėje ir kaip stengiamasi jų išvengti, I. Bimbirytė-Yun sako, kad ypač didelį kiekį sudaro netinkama naudoti įranga. Diegiami žiedinės ekonomikos principai leidžia ne išmesti, o pakartotinai naudoti įrenginius ar jų detales.

„Kadangi naudojame mobiliąsias stotis ir daug kitos įrangos, turime vidinius procesus ir paskirtus darbuotojus, kurie užtikrina, jog įranga, kuria nebegalime naudotis, būtų taisoma, atnaujinama, naudojama atskiromis detalėmis ar pan. Pernai klientų reikmėms pakartotinai panaudojome virš 40 tūkst. vienetų įrangos“, – vardija įmonės tvarumo projektų vadovė.

Aplinkosauga neapsiriboja – siekia padėti visuomenei

I. Bimbirytė-Yun pažymi, kad verslo tvarumas nesibaigia aplinkosauga. Per bendruomenes, kuriose veikia, įmonės turi prisidėti prie besikeičiančių visuomenės poreikių.

„Telia“ atsakomybė yra ne tik ryšys, bet ir sąmoninga technologijų vartotojų karta. Todėl jau 5-tus metus bendrovė vysto projektą „Augu internete“ ir moko 1–6 klasių vaikus bei jų tėvus, kaip saugiai elgtis internetinėje erdvėje, apsisaugoti nuo virtualių pavojų. Mokymus vedantys įmonės darbuotojai-savanoriai pasiekė virš 80 tūkst. vaikų įvairiose šalies mokyklose.

Dar viena visuomenės grupė – senjorai. Nemaža dalis jų dar nemoka naudotis technologijomis, todėl senjorams rengiamos konsultacijos salonuose. Be to, neseniai bendrovė prisijungė prie „Sidabrinės linijos“ projekto, kad padėtų spręsti didesnę garbaus amžiaus žmonių problemą – vienatvę.

„Lietuva – viena sparčiausiai senėjančių visuomenių Europoje, tad norime, kad senjorai, nepaisant jų amžiaus ar sveikatos, kuo ilgiau būtų aktyvūs, įsitraukę ir bendraujantys. Tačiau vyresniems, ypač – sunkiai judantiems žmonėms yra pakankamai sunku išlaikyti ryšius. Tad „Sidabrinė linija“ suteikia senjorams galimybę būti išgirstiems“, – pasakoja I. Bimbirytė-Yun.

Įmonės inžinieriai, darbo metu neretai susiduriantys su garbaus amžiaus asmenimis, gali atpažinti vienišus ir bendravimo išsiilgusius senjorus bei suteikti jiems informacijos apie „Sidabrinę liniją“. Apmokyti inžinieriai penkiuose šalies regionuose per keletą mėnesių išdalino virš 300 informacinių skrajučių vienišiems asmenims.

Jaustis ir būti savimi – kasdienė vertybė darbe

Požiūris į darbą ir darbuotojus pastaruoju metu taip pat keičiasi – iš darbdavio tikimasi ne tik sąžiningo atlygio. Didelę dalį savo laiko darbui skiriantys žmonės įmonėje nori jaustis gerai, į jų poreikius turi būti įsiklausoma, o bendros darbovietės vertybės turi skatinti lygybę ir toleranciją. 

Už ypatingą dėmesį lygioms galimybėms darbe šiemet „Telia“ gavo aukščiausią įvertinimą – tris „Lygių galimybių sparnus“. Pasak I. Bimbirytės-Yun, tai – įmonei ypač reikšmingas pasiekimas ir įrodymas, kad nuolatinės pastangos skatinti darbuotojų supratimą apie žmonių įvairovę yra veiksmingos.

„Mes visi – darbuotojai, tiekėjai, klientai – vieni nuo kitų skiriamės savo amžiumi, išsilavinimu, vertybėmis, įsitikinimais, patirtimis. Bet, nepaisant šių skirtumų, mums svarbu, kad visi turėtumėme vienodas galimybes, darbe galėtumėme būti savimi, jaustumėmės priklausantys darbo bendruomenei“, – tikina įmonės atstovė.

Neatsitiktinai bendrovė gali pasigirti beveik lygiu lyčių santykiu: visos įmonės Lietuvoje mastu dirba 46 proc. moterų ir 54 proc. vyrų. Nemažai moterų užima įvairias pozicijas įmonės IT srityje ir vadovauja sudėtingiems technologiniams projektams. Siekiant skatinti toleranciją darbe ir visuomenėje, praėjusiais metais įmonė prisijungė prie „Baltic Pride“ eitynių.

Kaip pasakojo I. Bimbirytė-Yun, norėdama sukurti motyvuojančias darbo sąlygas, bendrovė taip pat siekia atliepti skirtingų darbuotojų poreikius. Darbuotojams suteikiamos nuotolinio darbo ar lankstaus grafiko galimybės, sėkmingai veikia praėjusiais metais įkurtas mokinukų klubas, kuriame po pamokų įdomiai ir turiningai laiką leisti gali darbuotojų vaikai.