Baltijos šalių oro uostų lenktynėse pirmauja latviai

2017 m. Rygos oro uosto rezultatai ir jų augimo tempas rodo, kad viešai deklaruojamas Lietuvos susisiekimo ministerijos ir oro uostų siekis pralenkti latvius nebus lengvai įgyvendinamas.

Lietuvos oro uostų vadovybei skelbiant apie sėkmingus 2017 m., Rygos oro uostas deklaruoja rekordinius laimėjimus. Latviai skelbia praėjusiais metais vežę 6.097.765 keleivius ir pasiekę 12,9% augimą. Krovinių srautas Rygoje didėjo trečdaliu ir sudarė 51% Baltijos šalių oro uostuose vežamų krovinių srauto.

VŽ rašė, kad visi Lietuvos oro uostai praėjusiais metais vežė 5.425.000 keleivių ir pasiekė 10% augimą.

Gediminas Almantas, LOU vadovas, metų pradžioje surengtoje konferencijoje tvirtino, kad Rygos oro uosto pranašumą sudaro tranzitinis keleivių srautas, kurio Lietuvoje visiškai nėra.

„Tranzitiniam srautui pirmiausia reikalingas vietos vežėjas, o jo mes neturime. Tačiau Europoje esama pavyzdžių, kai oro uostai sukuria tranzitinius srautus, sujungdami skirtingų oro linijų skrydžius. Tai didelis darbas, bet mes galvojame apie tokią galimybę“, – konferencijoje tvirtino p. Almantas.

Tranzito persvara

Ilona Lice, Rygos tarptautinio oro uosto valdybos pirmininkė, išplatintame pranešime patvirtina strateginę tranzito svarbą ir sako esanti patenkinta jo didėjimu. Pranešime tvirtinama, kad gruodžio mėnesį tranzitu per Rygą keliavo beveik 40% keleivių. Per visus 2017 m. ši keleivių dalis didėjo 20% ir sudarė 29%. Jie dažniausiai skrido į Taliną, Vilnių, Maskvą, Helsinkį ir Sankt Peterburgą.

Be to, tiesiogiai skrendančių keleivių skaičius Rygoje didėjo 11,6% – beveik tiek pat, kiek ir Lietuvos oro uostuose.

Rygos oro uosto pranešime nurodoma, kad keleivių srautai panašiu tempu (12,5%) augo visose Baltijos šalyse: visų jų oro uostuose vežta 13,7 mln. keleivių.

Rygos oro uoste tradiciškai daugiausia keleivių, 53,3%, skraidino „airBaltic“, 15,7% – „Ryanair“ ir 9,1% – „WizzAir“.

Skirtingai nuo Lietuvos, iš kurios daugiausia skraidoma į Jungtinę Karalystę, Vokietiją ir Norvegiją, iš Rygos daugiausia skraidoma į Jungtinę Karalystę, Rusiją ir Vokietiją. Pavyzdžiui, skrydžių iš Rygos į Maskvą skaičius 2017 m. augo 11,5%.

Krovinių srauto didėjimą paskatino nauji krovinių vežimo maršrutai, pradėti bendradarbiaujant su „Turkish Cargo“, „Latvijas Pasts“ ir elektroninės komercijos milžinu „Alibaba“. Pastarasis sprendimas užtikrino paštu siunčiamų prekių gabenimą per Rygos oro uostą.

Pavyti nebus paprasta

VŽ rašė, kad didžiausias Baltijos šalyse oro uostas ir kitais metais numato tolesnę plėtrą bei keleivių skaičiaus augimą. Tai leidžia suprasti, kad neseniai susisiekimo ministro Roko Masiulio pareikštas ir Lietuvos oro uostų vadovo p. Almanto patvirtintas teiginys, esą dabartinis Lietuvos oro uostų augimo tempas leis jau per artimiausius kelerius metus pasivyti ir aplenkti Rygos oro uostą, pasakytas per anksti. Abiejų šalių pateikiami duomenys rodo, kad dabar Rygos oro uoste išlaikoma akivaizdi persvara, negana to, šis oro uostas 2017 m. net nutolo nuo visų trijų mūsų uostų. Todėl, norint pavyti kaimynus, bus reikalingas didesnis augimo tempas.

[infogram id=“7512ba74-9312-498c-b7cb-c6398b910599“ prefix=“nbP“ format=“interactive“ title=“LT ir LV oro uostų palyginimas“]

Sekite pirmuosius automobilių testavimo įspūdžius, naujienas, dalinkitės savo nuomone ir patirtimi „Facebook“ puslapyje „VŽ Transportas“

Rašyti komentarą