Studija: „Rail Baltica“ Baltijos šalims atneš 16 mlrd. Eur naudos
5,788 mlrd. Eur – apytikriai tiek turėtų kainuoti „Rail Baltica“ projektas trijose Baltijos šalyse. Estija į projektą turėtų įnešti 1,346 mlrd. Eur. Iš nacionalinio biudžeto mokama dalis turėtų siekti 268 mln. Eur. Projekto dalis Latvijoje kainuos 1,968 mlrd. Eur (valstybės dalis – apie 393 mln. Eur). Lietuvos dalis didžiausia iš trijų Baltijos šalių – čia bus investuoti 2,474 mlrd. Eur (valstybės dalis sieks apie 493 mln. Eur).
Infrastruktūros priežiūros išlaidos 2030 m. visose trijose Baltijos šalyse sieks 58,9 mln. Eur.
Įgyvendinto projekto socialinė-ekonominė nauda siektų 16,226 mlrd. Eur, kuri yra žymiai didesnė nei bendros reikalingos nacionalinės investicijos projekto įgyvendinimui. Vienas investuotas euras iš šalių nacionalinių biudžetų galėtų atnešti 5,9 Eur naudos, o Baltijos šalių BVP įgyvendinus projektą turėtų papildomai ūgtelėti 2 mlrd. Eur.
Numatoma ekonominė investicijos grąža siektų 6,23% ir būtų didesnė, nei reikalaujama 5% grąža ES finansuojamiems projektams.
Iki 25,2 mln. t krovinių
Studijos autoriai prognozuoja, kad 30-40% kelių transportu gabenamų krovinių užbaigus projektą persikeltų ant „Rail Baltica“ vėžės 2055 m. transportuojamų krovinių kiekis galėtų siekti 16 mln. t pesimistiniu arba 25,2 mln. t per metus optimistiniu scenarijumi. Numatoma, kad dauguma krovinių – 57% – būtų gabenami tranzitu.
Tęsinys po grafikuinfogr.am::kroviniu_srautai_rail_baltica_veze
Tai turės tam tikrų neigiamų socioekonominių pasekmių aplinkiniams sektoriams, tačiau šios pasekmės nebūtų itin skausmingos.
„Mūsų analizė parodė, kad šis poveikis nebus didelis ir neturėtume pamatyti didelio autobusų kompanijų ar kitų transporto sektoriaus įmonių bankrotų,“ – įsitikinęs Nauris Klava, studiją atlikusios EY partneris, pristatęs studiją „Global Rail Baltica Forum“ renginyje Rygoje.
„Kas „Rail Baltica“ yra keleiviams? Atsakymas gana paprastas. Jis visiškai pakeis viešojo transporto padėtį Baltijos šalyse”, – tikina p. Klava.
Prognozuojama, kad 2055 m. keleivių skaičius galtų siekti uno 4,7 iki 7,1 mln., o didžioji dalis kelionių vyktų tarp Baltijos šalių – 46% visų kelionių vyktų tarp konkrečių stočių, 36% – tarp trijų Baltijos šalių ir tik 19% – už Baltijos šalių ribų.
Tęsinys po grafikuinfogr.am::transportas_keleiviu_srautai_rail_baltica_veze
Būtina ES parama
Projektas smarkiai remiasi ES parma – tai pažymi tiek Baltijos šalių vyriausybių atstovai, tiek ir studijos autoriai.
„Nėra abejonės, kad be ES paramos šis projektas nebūtų įgyvendinamas, todėl Baltijos šalys turi daryti viską, kad ši parama būtų pratęsta“, – teigė Kadri Simson, Estijos ekonomikos ministrė.
„Baltijos šalims investuoti 6 mlrd. Eur į geležinkelių infrastruktūrą būtų labai sudėtinga“, – tikina Nauris Klava, studiją atlikusios EY partneris, pristatęs ją „Global Rail Baltica forum“ renginyje Rygoje.
Studijos autoriai tikina, kad geležinkelio linijos infrastruktūros valdytojas ateityje taps finansiškai tvarus, praėjus pradiniam 5 metų nacionalinės finansinės paramos laikotarpiui. Tiesa, kol tai įvyks, jam reikės paramos. Trijų Baltijos šalių benda finansinė parama projektui turėtų siekti 28,6 mln. Eur per laikotarpį, kol „Rail Baltica“ pasieks savo numatomą rinkos potencialą.
