Verslas prašo mesti į šiukšliadėžę buvusios Vyriausybės kritinio ryšio tinklo projektą

„Esamą valstybės mobiliojo ir radijo ryšio tinklų infrastruktūrą būtina centralizuoti ir modernizuoti. Tačiau tam nereikia nei VKRT reikmėms rezervuoti radijo dažnių iš 5G juostų, nei 43 mln. Eur kainuosiančio 800 naujų bazinių stočių tinklo visoje šalies teritorijoje. Lietuvoje jau šiandien veikia mobiliojo ryšio operatorių tinklai, dengiantys 99% šalies teritorijos, todėl sunku rasti argumentų, kodėl reikalinga dar vieno tinklo statyba“, – sako Andrius Romanovskis, Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas.

Jo teigimu, kadenciją baigusios Vyriausybės suplanuotas kritinio ryšio tinklas kainuotų milijonus eurų, kuriuos galima panaudoti kitoms valstybės reikmėms.

„Numatyta VKRT kaina – 43 mln. Eur nėra galutinė, per dešimtmetį investicijos į šį projektą viršytų 100 mln. Eur. Įdomiausia tai, kad Vidaus reikalų ministerija, kaip VKRT valdytoja, poreikio siūlomam tinklo modeliui nemato. Dėl to sunku paaiškinti, kodėl VKRT architektai taip stumia ankstesnės Vyriausybės suplanuotą ypatingai brangų tinklą ir visai nekalba apie pigesnes ir efektyvesnes alternatyvas“, – komentuoja A. Romanovskis.

Abejones dėl dabar planuojamo modelio naudingumo ir savo pasiūlymus verslas išdėstė institucijoms pirmadienį pateiktame rašte, kuriuo prašo, kad nauja Vyriausybė persvarstytų VKRT koncepciją.

Raštą Vyriausybei, Susisiekimo, Vidaus reikalų, Finansų ir Krašto apsaugos ministerijoms pasirašė asociacijos „Infobalt“ ir „Investors' Forum“, Lietuvos verslo konfederacija, bendrovės „Bitė Lietuva“, „Tele2“ ir „Telia“.

„Siūlome VKRT steigti komercinio operatoriaus tinklo resursų nuomos pagrindu arba rinktis mišraus tinklo modelį, kuomet tik jo branduolys būtų realizuojamas nuosavoje valstybės platformoje. Tą platformą galima būtų lengvai integruoti su vienu ar keliais iš esamų mobiliojo ryšio operatorių komercinių 4G/LTE (vėliau ir 5G) tinklų. Pasirinkus tokį VKRT modelį tarnybos šiuo tinklu galėtų naudotis jau dabar, ne nuo 2025 m.“, – pabrėžia „Infobalt“.

Asociacijos vadovas Mindaugas Ubartas priduria, kad jei valstybė vis dėlto įgyvendintų esamą projektą, Lietuvos telekomunikacijų operatoriai negalėtų įsigyti dalies dažnių, reikalingų 5G ryšio plėtrai. To pasekmes esą pajustų Lietuvos mobiliojo interneto naudotojai ir valstybė, negausianti PVM pajamų už komerciniu būdu teikiamas paslaugas bei pinigų už dažnių pardavimą.

Pastarajame dažnių aukcione operatoriai už juos bendrai sumokėjo apie 30 mln. Eur.

Rašyti komentarą 0