Orbitoje – dar vienas lietuviškas „Nanoavionikos“ palydovas

Komunikacija su palydovu buvo sėkmingai užmegzta, skelbia „Nanoavionika“.

„Ši misija yra dar vienas žingsnis siekiant kurti ne tik pavienius palydovus, bet ir spiečius – palydovų grupes, vienijamas bendrų užduočių. Dideliu postūmiu tapo bendradarbiavimas su Jungtinės Karalystės „Lacuna Space“, kuriančia daiktų interneto tinklus ir tinklų sąsajos technologijas – jie puikiai supranta, kokį potencialą atveria integrali išmanių daiktų sistema. Džiaugiuosi, kad mūsų gaminama platforma M6P puikiai tiko tokiai sudėtingai užduočiai atlikti, o palydovas R2 tapo „Lacuna Space“ spiečiaus dalimi. Tai jau šeštasis mūsų sukurtas ir į kosmosą paleistas palydovas“, — sako Vytenis Buzas, „Nanoavionikos“ vadovas ir vienas iš įkūrėjų.

Tai taip pat yra trečiasis palydovas, paleistas bendradarbiaujant su šia britų bendrove. Pirmasis į orbitą iškeltas 2019-ųjų balandį, antrasis „Lacuna Space“ kuriamo 32 palydovų spiečiaus dalimi tapo šių metų rugsėjo pabaigoje.

R2 pagrindas yra lietuvių bendrovės sukurta nano palydovų platforma M6P (Multi-purpose 6 units platform). Jos talpa — 6 vienetai arba 6000 kubinių centimetrų krovinio (šioje srityje vienetu vadinamas 1000 kubinių centimetrų tūris). Vieną arba du vienetus platformoje užima pačios M6P avionikos moduliai. Esant poreikiui, platforma gali turėti varymo įrenginį, kuriuo galima koreguoti ar keisti palydovo orbitą.

R2 praplėtė „Lacuna Space“ kuriamą IoT infrastruktūrą, kurią sudaro antžeminių jutiklių tinklas, palydovų spiečius, priimantis jutiklių siunčiamus signalus ir stotys, apdorojančios iš palydovų gaunamą informaciją. Palydovas padės užtikrinti geresnę Pusiaujo regionų aprėptį, paspartinti informacijos perdavimą ir atverti daugiau galimybių IoT paslaugų tiekėjams Pietų Amerikoje, Afrikoje ir Pietryčių Azijoje. Čia populiarėja IoT sprendimai aplinkos būklės stebėsenai, miestų infrastruktūros valdymui ar išmaniajam žemės ūkiui. 

Kiti projektai

„Nanoavionika“ šiemet pasirašė sutartį ir su Vokietijos bendrove „Exolaunch“. Sutartis numato, kad du Lietuvos įmonės pagaminti mažieji palydovai bus iškelti į Žemės orbitą „SpaceX“ raketa-nešėja „Falcon 9“. Šie palydovai bus gaminami JAV klientui, o pirmasis orbitą turėtų pasiekti jau gruodžio mėnesį.

Šią vasarą Lietuvos kosmoso technologijų bendrovė taip pat sukirto rankoimis su JAV Nacionaline aeronautikos ir kosmoso administracija (NASA). „Nanoavionika“ pagamins 12 vienetų palydovų platformą, kurioje į orbitą bus iškelta ir išbandyta NASA kuriama Saulės burių sistema „Advanced Composite Solar Sail System“ (ACS3). Išskleista orbitoje Saulės burė bus maždaug 74 kvadratinių metrų ploto. Tokias bures ateityje planuojama naudoti mažuosiuose palydovuose vietoje įprastų reaktyvinės traukos variklių. 

Balandį pasirašya dar viena didelės vertės sutartis – su Jungtinės Karalystės bendrove „Sen“, kuriančia itin aukštos raiškos (UHD) Žemės vaizdo sistemą, skirtą planetos aplinkos, gamtos katastrofų ar klimato kaitos padarinių stebėsenai. Tam taip pat bus pasitelktas mažųjų palydovų spiečius. „NanoAvionics“ įsipareigojo sukurti pirmuosius 5 spiečiaus palydovus, kurių pagrindu taps 16 vienetų platformos, kuriamos ir gaminamos Vilniuje.