Sostinės būsto rinkos tendencijos: sėkmės sulaukia projektai, siūlantys gamtą mieste

Dairydamiesi aukštesnės vertės būsto sostinėje, šiuolaikiniai pirkėjai atkreipia dėmesį ne tik į techninius parametrus – lokaciją, energinį efektyvumą ir kt. – bet ir į gyvenimo kokybę, galimybes aktyviai leisti laisvalaikį gryname ore. Todėl šiuo metu didelio susidomėjimo sulaukia tie naujos statybos būsto projektai, kurie gali pasiūlyti kompromisą: ir gamtą už lango, ir per dešimtį minučių pasiekiamą miesto centrą, sako nekilnojamojo turto projektų valdymo kompanijos „Citus“ Vilniaus regiono vyr. plėtros vadovė Gabrielė Norkutė.

„Vilniečiai, rinkdamiesi prabangaus segmento būstą, aukštus reikalavimus kelia tiek patiems namams, tiek gyvenamajai aplinkai. Pastebimas noras ištrūkti iš miesto chaoso į nuosavą „kurortą“, tačiau turėti galimybę greitai atsidurti bet kurioje reikiamoje vietoje. Jie dairosi išskirtinio būsto su unikaliomis erdvėmis ir sprendiniais bei vis dažniau akcentuoja sveiko ir aktyvaus laisvalaikio infrastruktūros poreikį. Tad nekilnojamojo turto plėtotojams tenka nelengva užduotis išpildyti visus šiuolaikinių pirkėjų lūkesčius, bet, tinkamai tai padarius, projektai būna itin sėkmingi“, – tikina G. Norkutė.

Pašnekovės teigimu, vienas tokio tipo projektų pavyzdžių – „MIŠKO ARDAI by CITUS“. Sostinės Burbiškių rajone nuo 2019 m. plėtojamas projektas, kurį sudaro 280 būstų, buvo suskaidytas į tris etapus. Nors paskutiniojo etapo statybos darbai užbaigti dar visai neseniai, laisvų būstų beliko 18.

„Vienas pagrindinių šio projekto išskirtinumų – puiki lokacija. Burbiškių rajonas įsikūręs miško apsuptyje, visiškoje ramybėje, o nuo miesto centro nutolęs vos 10 min. kelionės automobiliu atstumu. Nuo pat pradžių neabejojome, kad projektas bus itin sėkmingas, nes jį vystėme jau turėdami kito panašaus projekto – „NERIES ARDŲ by CITUS“ – patirtį. Šis apartamentų kompleksas šalia „Litexpo“ buvo pripažintas geriausiu būsto projektu Lietuvoje ir Baltijos šalyse. „MIŠKO ARDŲ by CITUS“ projektą taip pat kūrė „Vilniaus architektūros studijos“ komanda, 2019 m. jis apdovanotas kaip geriausias ateities projektas“, – tikina plėtros vadovė.

Anot G. Norkutės, vienas iš „NERIES ARDŲ by CITUS“ sėkmės faktorių buvo netipinis lokacijos pasirinkimas, atliepiantis klientų lūkesčius. Neišpildytoje teritorijoje tarp Lazdynų ir Karoliniškių mikrorajonų šalia upės sukurtas gyvenamųjų namų kompleksas pasiūlė ne tik subalansuotą gamtos ir miesto derinį, bet ir kokybiškus prabangaus segmento būsto sprendimus, tad nenuostabu, kad iškart sulaukė didžiulio rinkos dėmesio. Tais pačiais principais išvystytas ir „MIŠKO ARDŲ by CITUS“ projektas – Burbiškės, nors ir nutolusios nuo sostinės centro kelių minučių atstumu, iki 2019 m. buvo neišnaudota ir mažai kam žinoma miesto dalis.

embedgallery::https://foto.vz.lt/embed/2404?placement=

Sveikatingumo kriterijus – vienas ryškiausių

Pašnekovė pažymi, kad plėtotojai, vystydami nekilnojamojo turto projektus, vis dar daugiausiai dėmesio skiria energiniam efektyvumui, tačiau ryškėja naujos būsto rinkos tendencijos, nukreiptos į gyvenimo kokybę. Lietuvoje, kaip ir Vakarų šalyse, juntamas vis didesnis pirkėjų susidomėjimas į sveikatingumą orientuotais būstais. Jie statomi taip, kad propaguotų aktyvų gyvenimo būdą, didelis dėmesys skiriamas bendruomenės kūrimui, vystoma aplinka, kuri aktyviai skatina judėti, daugiau laiko leisti lauke, idealiu atveju – natūralioje gamtoje.

Tokio tipo būstais, anot pašnekovės, labiausiai domisi jaunos poros iki 35 metų amžiaus. Rinkdamiesi namus, jie bando suderinti aktyvias darbo dienas Vilniaus tempu ir vakarinį poilsį neišvykus iš miesto.

„Apžvelgiant pirkėjų demografiją ir jų lūkesčius, akivaizdu, kad projektu ypač domisi sveiką ir aktyvų gyvenimo būdą propaguojantys žmonės. Pirmiausia – dėl gamtos apsupties: Burbiškių miškas yra netoli centrinės miesto dalies. 170 hektarų teritorijoje sutvarkyti laukiniai vaikščiojimo, bėgiojimo takai, dviračių trasos, įrengtos sūpynės. Be to, pats „MIŠKO ARDŲ by CITUS“ projektas sukurtas galvojant apie kasdienį gyventojų komfortą. Įrengtas nuosavas vidinis parkas, užimantis 1 hektaro plotą – maždaug tiek, kiek Vilniaus Katedros aikštė. Čia įrengta 14 poilsio, aktyvaus laisvalaikio ir pramogų zonų: lauko baseinas, pramogų kupolas, grill pievelė, sporto erdvės, vaikų žaidimų zonos, kaimynų amfiteatras ir kitos“, – vardija G. Norkutė.

Pašnekovė pažymi, kad pirkėjai atsižvelgia ir į likvidumą – tikėtina, kad įsigytų būstų vertė ir toliau augs, nes šios miesto dalies infrastruktūra artimiausiu metu bus dar labiau vystoma, šalia kuriasi ir prekybos tinklai, planuojami komercinės ir kitos paskirties projektai. Kita vertus, be kelių šalia vystomų kitų projektų, naujiems objektams vietos beveik nėra, nes aplink – valstybiniai miškai, tad vieta išlaikys savo išskirtinumą.

Domina sprendimai, primenantys individualius namus

Plėtros vadovės teigimu, vienas pagrindinių architektų užsibrėžtų tikslų šiame projekte buvo kuo labiau išlaikyti glaudų pastatų ryšį su aplinka. Siekiant sukurti užmiesčio pojūtį, kurorto gyvenimo ritmą ir užtikrinti didesnį patogumą gyventojams, pasirinkta mažaaukštė statyba, atitinkamai parinktos kuo natūralesnės spalvos ir pastatų medžiagiškumas. Apdailai naudotos itin kokybiškos medžiagos – medis, klinkeris, metalas. Kurdama su gamta derančią architektūrą, dirbo didelė specialistų komanda. Norėdami pabrėžti teritorijos privalumus, architektai suplanavo trikampį užstatymą, formuojantį vidinį parką, o vieną kraštinę paliko atvirą, taip „įleisdami“ esamą reljefą ir mišką į vidinį kiemą. Itin daug dėmesio skirta ir apgalvojant butų langų kryptis.

„Namai išdėstyti taip, kad pro visus langus matytųsi kuo mažiau sienų ir kuo daugiau žalumos, kiekvienam butui priklauso didelis, 9 kv. m. ploto balkonas. Didžiausio pirkėjų dėmesio sulaukė antstatai. Butai juose unikalūs savo padėtimi: jų grindų altitudė – aukščiausių supančių medžių lajų aukštyje, todėl per langus atsiveria išskirtinis vaizdas. Šie antstatai primena individualius namus, iš visų pusių supamus terasos. Juose įrengti „penthouse“ tipo butai, turintys 8 metrų aukščio lubas, šlaitinius stogus su stoglangiais“, – pažymi G. Norkutė.

Pašnekovė atkreipia dėmesį, kad individualius namus primena ir pirmo aukšto butai, nes jiems priklauso dideli privatūs kiemai, pakelti aukščiau gatvės lygio. Tokių butų trečiojo etapo pastate dar yra likę.

„Taip pat labai patrauklūs erdvūs, maždaug 70 kv. m. ploto trijų kambarių butai. Apie pusė jų pirkėjų buvo šeimos, kita pusė – jaunos poros. Daliai papildomo kambario reikėjo darbo erdvei, tokį poreikį sukūrė karantinas. Dalis pirko galvodami apie ateitį ir šeimos pagausėjimą. Įdomu tai, kad Lietuvoje žmonės pastaruoju metu būstą perka ne visam gyvenimui, o atsižvelgdami į dabartinius poreikius. Tačiau šiame projekte ne viena šeima mato savo svajonių namus ir planuoja čia gyventi ilgai“, – įžvalgomis dalijasi G. Norkutė.

Pašnekovė pažymi, kad projekte įdiegta daugybė techninių sprendimų, užtikrinančių gyventojų komfortą. A+ energinio efektyvumo pastatuose įrengtas dujinis grindinis šildymas, rekuperacijos sistemos, liftai, aukštos lubos ir vitrininiai langai, požeminės automobilių stovėjimo aikštelės ir nemokama dviračių saugykla. Itin daug dėmesio skirta saugumo užtikrinimui: aptverta ir privati teritorija stebima vaizdo kameromis, įrengta signalizacija. Iš viso į projektą investuota apie 30 mln. eurų.