Premjeras žada dar vieną NT mokesčio projektą, prezidentas nusivylęs chaosu

Atnaujintas tekstas, papildyta prezidento ir Lietuvos banko vadovo komentarais.

Anot premjero, dabar rengiamame modelyje numatoma, jog savivaldybės galės pačios nustatyti neapmokestinamą pirmojo būsto vertės ribą, vadinamąsias grindis, bei apmokestinamas ribas, nuo kurių būtų taikomi 0,1–1% tarifai.

„Pagrindiniai pokyčiai dabar nuo pirminių variantų, kurie jau nuskambėjo, – tai pirmajam gyventojų būstui neliktų jokių verčių apribojimų, tai yra pačios savivaldybės galėtų nuspręsti, kokios yra ribų vertės. Vienintelis apribojimas savivaldybėms būtų tarifų pasirinkimas nuo 0,1 iki 1%.  Bet jį savivaldybės irgi laisvai galėtų pasirinkti“, – antradienį Seime žurnalistams teigė G. Paluckas, jį cituoja BNS.

Justinas Argustas, premjero atstovas, vėliau BNS patikslino, kad savivaldybės galės nustatyti tiek vadinamąsias NT mokesčio grindis, tiek lubas.  

„(NT – BNS) mokesčio galutinė redakcija bus paruošta šiandien ir ji bus teikiama Seimui rytoj (trečiadienį – BNS) priimtu Vyriausybės nutarimu“, – pridūrė permjeras.

Apie visus pakeitimus išsamiau skaitykite: Naujausi mokestiniai siūlymai: nebelieka 36% GPM, keičiasi NT apmokestinimo ribos

Nusivylė chaosu

Prezidentas G. Nausėda antradienį po susitikimo su G. Palucku teigė esąs nusivylęs.

„Esu nusivylęs tam tikru proceso chaotiškumu, tenka tą konstatuoti. Ko gero, taip susidarė dėl to, kad tam tikros iniciatyvos pateiktos nesuderintos, nekomunikuotos“, – sakė jis.

Anot šalies vadovo, diskusijos dėl NT mokesčio sukėlė tam tikrą „jei ne paniką, tai didelį nervingumą visuomenėje“, nors iš tikrųjų tokiai reakcijai pagrindo nėra.

„Net ir visai neseniai įvykęs mitingas Katedros aikštėje: 95% tų žmonių (dalyvavusių proteste prieš NT mokestį balandžio pabaigoje – BNS) arba apskritai nemokės NT mokesčio, arba mokės labai nedidelį pagal tuos pakeitimus, kurie šiuo metu numatyti. Tas komunikacinis vakuumas, arba chaotiškas komunikavimas lėmė, kad bijoma to, ko net nereikėtų bijoti“, – kalbėjo G. Nausėda.

Anot prezidento, viešai iš karto turėjo būti pateiktas su visais koalicijos partneriais suderintas modelis, kuris nebebūtų keičiamas.

Jis taip pat sako palaikantis idėją leisti savivaldybėms pačioms nustatyti NT apmokestinimo ribas bei tarifus.

„Tai, kad savivaldybės įgauna daugiau laisvių nustatyti tiek neapmokestinamą turto dydį, tiek ir tarifą, yra pliusas. Jos tikrai gali pačios labai gerai įvertinti ir savo prioritetus, ir situaciją savo regione“, – sakė G. Nausėda.

Tačiau šalies vadovas pabrėžė, jog NT mokestis nebus reikšmingas gynybos finansavimo šaltinis: „Jis duos papildomų keliasdešimt milijonų eurų įplaukų.“

Anot šalies vadovo, jei NT mokestis nebūtų koreguojamas, nuo kitų metų, Registrų centrui perskaičiavus mokestines NT vertes, jis išaugtų labiau nei įteisinus Finansų ministerijos siūlomą modelį.

„Jei apskritai jokių pakeitimų nebūtų daroma, vien tik mokestinių verčių pasikeitimas nuo kitų metų pradžios reikštų kur kas didesnį NT apmokestinimą nei tas, pagal kurį ketinama apmokestinti dabar“, – kalbėjo prezidentas.

Tuo metu Gediminas Šimkus, Lietuvos banko vadovas, antradienį žurnalistams sakė, kad savivaldai nustačius žemas ribas būtų sunku tikėtis, jog mokestis bus visuotinis.

„Įdomu bus stebėti, kaip savivalda reaguotų arba kaip nustatytų tą mažiausią pagrindinę būsto vertę. Jeigu kalbame, tarkime, apie įvardintus 80.000 Eur, didelėje dalyje savivaldybių turbūt apie didesnę NT mokesčio prasmę arba visuotinumą kalbėti nereikėtų. Sakyčiau, čia yra moneta arba lazda su dviem galais“, – teigė jis.

Anksčiau G. Šimkus yra sakęs, jog Lietuvos bankas palaiko siūlymus, jog NT apmokestinimas būtų labiau visuotinis, išlaikant progresyvius, bet ne pernelyg aukštus tarifus.

Pasak jo, ar mokestį iš tikrųjų mokės daugiau žmonių, priklausys nuo galutinio jo modelio, kuris bus svarstomas.

„Kalbame apie didesnį nekilnojamo turto mokesčio visuotinumą. Tai aš manau, kad tai yra judesys teisinga kryptimi. Aišku, labai priklausys nuo galutinio paties dizaino, nes dabar jau įvyko toks pokytis, kad tą pagrindinio būsto minimalią vertę nustatys savivalda“, – kalbėjo G. Šimkus.

Savivaldybės nepritaria

Premjerui pareiškus, jog Finansų ministerija siūlys savivaldybėms leisti pačioms nustatyti pirmojo būsto apmokestinimą, Audrius Klišonis, Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) prezidentas, sako, kad toks siūlymas nėra pagrįstas bei didintų administracinę naštą.

Jis ragina suteikti savivaldai laisvę pačiai nustatyti mokesčio tarifus visam NT.

„Jei šeima turi du tokios pačios kvadratūros būstus, vienam iš tų būstų, kuris būtų pirmasis šeimai, mokesčio dydį nusistatinės savivaldybės taryba, o kitas bus nustatomas įstatymu. Mūsų manymu, tai yra per daug griozdiškas sprendinys, jis niekuo nėra pagrįstas“, – BNS antradienį sakė A. Klišonis.

„Protingiausia būtų likti prie modelio, kurį ir siūlė LSA, kad visam NT savivaldybės galėtų nusistatyti tą mokestį savo savivaldybių ribose. Tada gyventojams būtų aiškumas, galimybė diskutuoti su bendruomene dėl mokesčio grindų ir jo dydžio. Būtų viskas vienose rankose ir būtų aiškumas“, – kalbėjo jis.

G. Palucko pasiūlyta alternatyva, pasak A. Klišonio, apsunkintų mokesčio administravimą, be to, būtų socialiai neteisinga, kadangi už panašios vertės NT būtų taikomi skirtingi mokesčio tarifai.

Be to, teigė jis, gyventojai, turintys daugiau nei vieną būstą, NT mokesčio galėtų vengti, pavyzdžiui, išsiskirti arba būstą perregistruoti.

„Jei šeima šiuo metu darniai gyvena ir gyvena dviese, tada atsiranda, galbūt, ieškant sprendinio, išsiskirti, tada vienam registruoti vieną pirmąjį būstą, kitam registruoti kitą pirmąjį būstą“, – sakė A. Klišonis.

„Jei koks, pavyzdžiui, Utenos arba Ukmergės gyventojas taip pat turi būstą Neringoje, kurį naudoja atostogoms, žinant tos savivaldybės būsto vertę ir būsto vertę Neringoje, jis darytų persiregistravimą, kad ten mokestis būtų mokamas mažesnis“, – pridūrė jis.