Tilto į Kuršių neriją idėja kelia dvejonių
Komisija Dariaus Jasaičio pasisakymus ir savivaldybės ketinimas kreiptis į organizaciją, siekiant 40 mln. Eur paramos Neringos krantinėms, vadina neapgalvotu lūkesčiu bei nebrandžiu požiūriu, menkinančiu tarptautinės bendruomenės pasitikėjimą Lietuva.
„Šie pareiškimai demonstruoja neatsakingą ir kompetencijos stokojantį požiūrį į tarptautinius valstybės įsipareigojimus ir pačią Kuršių nerijos vertybę. Nuo pat jos nominacijos įrašymui į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą žinoma, jog tilto čia niekada nebus galima statyti. Tai tarptautinis Lietuvos įsipareigojimas“, – pabrėžia komisija.
Anot jos, tiltas keltų ir ekologinių iššūkių, o UNESCO neskiria paramos konkrečių infrastruktūros objektų tvarkymui.
„Sausio pradžioje dėl pasenusių ir nepakankamai aukštų krantinių marios užliejo Nidą, Pervalką ir Juodkrantę. Daug diskusijų kelia ir mero pareiškimas apie ketinimą kreiptis į organizaciją dėl paramos krantinės rekonstrukcijai. Narystės UNESCO pradžioje Lietuvai buvo suteikta būtinoji finansinė, ekspertinė pagalba, tačiau šiandien ji turi būti traktuojama kaip šalis donorė“, – sako Agnė Jasinavičiūtė, Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos pirmininkė.
Pasak jos, tam galėtų būti pasitelkti nacionaliniai ar tarptautiniai finansavimo šaltiniai, taip pat efektyviau panaudojamos ekologinio mokesčio už įvažiavimą lėšos.
D. Jasaitis yra teigęs, jog pastačius tiltą į Kuršių neriją sumažėtų tarša Smiltynės perkėloje, nebūtų trikdoma žuvų migracija.
Šiai idėjai nepritarė ir premjeras Gintautas Paluckas, pasak jo, tai būtų neracionalus sprendimas.
