Kam skambinti, jei griūna jūsų daugiabutis?

Visgi tai ne pirmoji istorija Vilniuje, kai dėl kokių nors priežasčių kyla pavojus būti pastate. Tad VŽ nusprendė pasidomėti, kokių veiksmų gali imtis turto savininkai tokiais atvejais ir koks yra institucijų vaidmuo.

Ar skubu?

Jei tektų susidurti situacija, panašia kaip 2021 m. pavasarį daugiabutyje Gabijos g., kai gyventojai teigia netikėtai pamatę įtrūkius namo sienose, pirmiausia verta kreiptis į specialiąsias tarnybas, kurios ir prieš daugiau nei trejus metus skubėjo prie pastato po pranešimo, o žmonės buvo evakuoti.

Jau kitą dieną savivaldybė paskelbė, kad skilimas nekelia pavojaus gyventojų saugumui, todėl jie galės grįžti į namus. Vėliau ekspertai įvertino, jog tuo atveju visos institucijos priėmė teisingus sprendimus.

Kiek kitaip galima elgtis, jei skubos nėra. 

VŽ jau rašė, kad nekilnojamojo turto (NT) plėtros grupės „Eika“ verslo centras „Jasinskio 2“ susidūrė su iššūkiais: Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos teigimu, statybos leidimas išduotas neteisėtai, mat teritorijoje kyla aukštesnis pastatas, nei leistina. Išsamiau apie tai skaitykite čia.

Tačiau pati istorija prasidėjo nuo to, kad greta šios statybų aikštelės stovinčio Aludarių g. 2 daugiabučio gyventojai viešai pradėjo prašyti pagalbos įtardami, kad dėl verslo centro statybų itin suprastėjo jų namų būklė: LRT radijui jie pasakojo, kad trūkinėja sienos ir grindys. 

Gyventojai teigia jau kreipęsi į institucijas – Statybos inspekciją, savivaldybę, taip pat namo administratorę UAB „Mano būstas Vilnius“ (buvusi „Naujamiesčio būstas“) ir pačią statytoją – NT plėtros bendrovę „Eika Development“.

Ką sako institucijos

Statybos inspekcija VŽ nurodo, kad už jau pastatytų statinių būklę atsakinga savivaldybė, o jų techninę priežiūrą atlieka naudotojai arba jų pasamdyti administratoriai.

„Nagrinėjamu (Aludarių g. – VŽ) atveju techninę priežiūrą organizuoja pastato administratorius („Mano būstas Vilnius“ – VŽ), todėl, nustačius, kad statinio būklė kelia pavojų sveikatai, gyvybei ar aplinkai, atsižvelgdamas į grėsmės pobūdį, jis turi pareikalauti, kad statinio naudotojas imtųsi priemonių žmonėms apsaugoti ir defektams pašalinti“, – teigia Statybos inspekcija.

Kitaip tariant, šiuo atveju „Mano būstas Vilnius“ turėjo reikalauti butų savininkų imtis priemonių.

Gabrielius Grubinskas, Vilniaus savivaldybės atstovas, taip pat pabrėžia, kad gyventojai patys privalo rūpintis savo turto priežiūra. Visgi savivaldybė atlieka techninės priežiūros kontrolę.

„Jei gyventojai pastebi prastėjančią pastato būklę, pirmiausia reikėtų kreiptis į namo valdytoją, o jam nesiimant veiksmų – į savivaldybę“, – pataria jis.

G. Grubinsko teigimu, Aludarių g. namo administratorius buvo įpareigotas užsakyti konstrukcijų ekspertizę. Šios išvadose kaip deformacijų priežastis nėra aiškiai įvardijamos greta vykstančios statybos, pabrėžiama, kad daug trūkių buvo ir anksčiau.

Po šių išvadų „Mano būstas Vilnius“ įpareigotas taikyti laikinąsias apsaugos priemones konstrukcijų stabilumui ir naudojimo saugumui užtikrinti, taip pat jam nurodyta užsakyti kapitalinių remonto darbų projektą, kuriame turi būti numatyti konstrukcijų stiprinimo darbai, atsiradusių plyšių tvarkymas. 

Paulius Ugianskis, „Mano būsto“ atstovas, laikosi priešingos pozicijos nei miesto savivaldybė.

„Nors namas yra senas, tačiau iki prasidėjusių verslo centro statybų jo konstrukcijų būklė buvo stabili. Matydami, kad, vykstant statyboms, situacija tampa pavojinga, gavę savivaldybės įpareigojimą, užsakėme namo techninę ekspertizę. Ekspertai konstatavo, kad sienų ir perdangų įtrūkiai galimai atsirado būtent dėl šalimais vykdomų statybų, ir tai turėjo įtakos namo trūkių plitimui, dinamikai“, – sako jis.

P. Ugianskis aiškina, kad apie pastato situaciją informavo Statybos inspekciją ir savivaldybę. Jis tikina, kad dabar namo konstrukcijos yra paremtos ir daromas namo kapitalinio remonto projektas. Leidimą jam ruošiamasi turėti iki 2025 m. vasaros.

Paklaustas, ar administratorius savivaldybės įpareigotas „taikyti laikinąsias apsaugos priemones“ suprato kaip kreipimąsi į teismą, prašant užtikrinti gyventojų teises stabdyti gretimas statybas, ar technines priemones, P. Ugianskis sako, kad nurodymas buvo dėl pastarųjų.

„Mano būstas“ priklauso „City Service“ įmonių grupei, jos bendrovė taip pat prižiūrėjo problemų turėjusį daugiabutį sostinės Gabijos g. VŽ pasiteiravus, ar įmonėje yra numatytas reagavimo procesas į tokias situacijas ir galbūt jis buvo peržiūrėtas po atvejo vadinamajame Perkūnkiemyje, P. Ugianskis patvirtina, kad tikrai taip, tačiau, paprašytas informacijos, nedetalizuoja.

„Įmonėje yra galiojančios vidinės tvarkos ir veiksmų planai, kaip elgtis konkrečioje situacijoje. Ir nors kiekvienas atvejis dažnai būna individualus, mūsų esminė funkcija – pirmiausia užtikrinti gyventojų bei jų turto saugumą ir kuo skubiau stabilizuoti arba eliminuoti kritines situacijas“, – teigia jis, paklaustas, kokios yra įprastos priemonės, ką daryti ir ko tikėtis gyventojams iš būsto administratoriaus, o ką jie turėtų daryti patys.

Teisininko žodis

Nedas Šilaika, bendrijos „Iustum“ advokatas, VŽ sako, kad gyventojai, pastebėję, jog jų būste atsiranda defektų dėl netoliese vykstančių statybų, pirmiausia turėtų kreiptis į Statybos inspekciją. Būtent ši institucija yra įstatymų įgaliota stabdyti statybas.

„Įprastai jos pareigūnas pagal tokį skundą organizuoja patikrinimą, išreikalauja iš statytojo ar rangovo dokumentus, užfiksuoja situaciją, jei nereikia papildomų tyrimų, padaro išvadas apie statybų poveikį gyventojo turtui ar gyvenimo sąlygoms“, – sako advokatas.

Visgi, pasak jo, praktikoje inspekcija į skundus reaguoja lėtai, todėl gyventojai ne visada gali tikėtis operatyvios ir realios pagalbos.

„Jei neigiamą poveikį būtina užfiksuoti nedelsiant, tokiu atveju tikslinga kreiptis į antstolį. Jis įprastai operatyviai atvyksta į vietą, nuotraukomis ar vaizdo įrašais užfiksuoja reikšmingas aplinkybes, surašo protokolą. Tačiau antstolis nedaro jokių išvadų ar apibendrinimų, nenustato ir nenurodo ryšio tarp vienų ir kitų aplinkybių“, – paaiškina teisininkas.

Anot jo, dėl įvertinimo reikia kreiptis į statybų specialistus, kad jie ištirtų žalą turtui, jos atsiradimo priežastis. Taip pat specialistas gali pasiūlyti žalos pašalinimo būdus, apskaičiuoti tų darbų kainą.

„Jei turtas yra draustas, gyventojas taip pat gali pasinaudoto draudiko paslaugomis, prašydamas atlikti apžiūrą, užfiksuoti ir įvertinti žalos faktą ir apimtį. Jei defektų atsiranda ir kituose butuose, tikslinga kreiptis į daugiabučio namo administratorių, kad būtų fiksuojami ir tiriami viso pastato defektai“, – sako advokatas.

Pasak N. Šilaikos, surinkus duomenis, galima reikalauti žalos atlyginimo.

„Teisės aktai numato galimybę dėl neigiamo statybų poveikio kreiptis tiek tiesiogiai į objekto statytoją, tiek į jo rangovą. Jei statybos daro neigiamą poveikį gretimam sklypui, pastatų stabilumui, egzistuoja pagrindas reikalauti, kad tokie darbai nebūtų pradėti, o jei jie buvo pradėti – būtų nutraukti“, – sako jis.

Kitaip tariant, turto savininkai patys gali kreiptis į teismą, prašydami stabdyti statybas.

Anot jo, reikalavimai dėl žalos atlyginimo įprastai reiškiami statytojui, bet jei ginčas nėra išsprendžiamas geruoju, tokiu atveju kreipiamasi į teismą.

„Vis dažnesnė geroji praktika, kai atsakingi ir patirties turintys užsakovai ir rangovai prieš darbų pradžią savo iniciatyva su antstoliu užfiksuoja gretimų pastatų būklę, o esant bet kokiems nukrypimams operatyviai reaguoja į gyventojų pranešimus“, – kalba jis.